1349 „Massive Cauldron of Chaos“ – aukso viduriukas?

Norvegai 1349 nuo seno buvo greito, pikto, neapykanta alsuojančio black metalo etalonas. Trys pirmi grupės albumai traukė šalto, agresyvaus, velniško juodmetalio gerbėjus. Kurį laiką net maniau, jog man asmeniškai jie yra per stiprūs ir per daug chaotiški, kad juos mėgčiau. Prireikė laiko, kad „įsisavinčiau“ šį meną. Kai tai įvyko, mirtino maro „garbei“ pavadinto kolektyvo muzika tapo ypač įtaigi. Trečiąjį albumą „Hellfire“ pradedantis kūrinys „I Am Abomination“ turbūt geriausiai vainikavo ankstyvąjį grupės laikotarpį.

2009-ais ir 2010-ais metais pasirodę nauji grupės diskai „Revelations of the Black Flame“ ir „Demonoir“ žymėjo savotiškai kitonišką kūrybos laikotarpį. Šių albumų muzika buvo žymiai paslaptingesnė, netgi kažkiek psichodeliška. Kūriniai skambėjo ne tiek piktai, kiek žymiai tamsiau, mistiškiau. Tai buvo gan netikėta, nes iš esmės 1349 veidas smarkiai pasikeitė. Iš kitos pusės, tam tikrus pagrindinius kūrybinius bruožus grupė išlaikė. Tad prieš klausant tik kitą savaitę oficialiai pasirodysiančio naujo grupės albumo „Massive Cauldron of Chaos“, buvo nuoširdžiai smalsu, kokiu keliu kolektyvas pasuks šį kartą: ar grįš prie šėtoniškų savo šaknų, ar toliau eis labiau eksperimentinio bei tamsaus black metalo keliu?

Iš esmės, ką padarė 1349 su šeštuoju grupės studijiniu albumu, tai apjungė tuos du gan skirtingus savo polius. Lyginant su pastaraisiais albumais, norvegai kaip reikiant prisiminė savo senąjį kelią – čia vėlgi daug greičio, neapykantos ir pykčio. Tiesa, jaučiasi ir kur kas didesnis kiekis thrash metalinių rifų. Tam tikrais momentais kyla asociacijos su tuo, ką šiuo metu daro SATYRICON (ar tik nebus Frost įtaka?), tik 1349, be abejo, skamba kur kas atšiauriau, labiau „trve“ ir tradiciniam black metalui būdingu stiliumi. Kita vertus, nors albume ir santykinai mažiau tamsos, bet rasime ir šiokių tokių paslaptingų sąskambių, kiek keistesnių gitarinių rifų (sugrotų ant itin aukštų natų). Ir kai visa tai apjungi su geriausiomis 1349 savybėmis – nežmonišku greičiu, super precizišku grojimu – supranti, kad grupė šiuo albumu atrado savęs pačių aukso vidurį.

Turiu pripažinti, jog „Massive Cauldron of Chaos“ yra tikrai geras albumas. Ne šedevras, bet taškų uždirba labai daug. Nors diskas atrodo itin vientisas, tačiau kiekvieną kūrinį kuo lengviausiai atskirsi vieną nuo kito. Mano asmeniniai favoritai – „Mengele’s“ ir „Chained“, pasižymintys patraukliomis gitarinėmis partijomis ir užkabinančiomis melodijomis. Žiauriai gerai suskamba bosinė gitara – kažin ar esu kada nors girdėjęs taip galingai ir preciziškai tiksliai „drožiamas“ keturstygio stygas… Savo stiliuje ir vokalas (kaip visada, įrašytas su nemaža doze efektų), suteikiantis 1349 muzikai tik jiems būdingą aurą.

Kitas itin malonus faktas yra tai, kad grupė grįžo prie savo pirmykščio amplua, kuriame pirmą vaidmenį atlieka greitas ir agresyvus skambesys. Sugebėję tai itin gerai suderinti su santykinai naujais prieskoniais, norvegai išspaudė albumą, pretenduojantį į vieną geriausių šių metų black metalo leidinių.

Vertinimas: 9/10

1349 „Massive Cauldron of Chaos“

© Indie Recordings, 2014

1. Cauldron

2. Slaves

3. Exorcism

4. Postmortem

5. Mengele’s

6. Golem

7. Chained

8. Godslayer