XESS „Psychoholic Bastard Crew“ – brandus gotiškos lyrikos ir industrinio chaoso derinys

XESS debiutinis albumas „Psychoholic Bastard Crew“ pasirodė tik šiemet, nors grupė gyvuoja nuo 2001 m. Nereikia nė sakyti, kad albumas buvo tikrai lauktas su nekantrumu, ypač po gan neblogai skambančio 2002 m. išleisto demo “In Cyber Lust”. Nuo to laiko sugrota eilė koncertų, sukurtos įvairios dainų versijos, todėl tikrai buvo įdomu, kurie kūriniai sudarys pirmąjį XESS diską, ir, ar jis tikrai nudžiugins į grupės fanų arba kritikuotojų gretas susiskirsčiusius klausytojus. Kadangi save labiau priskirčiau prie pirmųjų rato, galiu pasakyti, kad albumas mane nudžiugino kokybe, nuotaikų ir instrumentų įvairove, meistrišku chaoso ir lyriškumo suderinimu ir originalumu, bent jau Lietuvos lygmenyje – tikrai.

Taigi apie dermes, chaosą ir nuotaikas nuo pradžių. Pirmas gabalas „Įkask man!“ pasitinka disko ritmais, bet netrukus viską nustelbia niūrus ir kartu kiek ironiškų gaidelių turintis vokalas. Gitaros skamba griežtai, Bėska išdarinėja nebūtus dalykus su savo balsu, kartas nuo karto vis prasimuša ta pati primityvi klavišinių melodija, puikiai kontrastuojanti su apokaliptinių intonacijų turinčiais tekstais.

Toliau „Bms: blood, money & sex“ – pankiško muzikos fono ir gotiško vokalo derinimo pavyzdys. Panaudotas truputį į natą nepataikantis moteriškas pritarimas, kuris skamba visgi labai mielai – gal toks sumanymas ir buvo? Saksofonas suteikia dainai kažkokio nykaus ir kartu gilaus skambesio. Vėl jaučiamas judėjimas nuo paprastumo iki sudėtingumo, nes, klausantis visų instrumentų vienu metu ir nebandant išskirti vieno kurio nors melodijos, viskas skamba tikrai sudėtingai ir darniai.

„Pervert messiah 2005“ jau turi panašumų į RAMMSTEIN kūrybą, bet XESS viską sukonstruoja taip, kad jų lyginti su kuo nors tiesiog negalima. Industriniai gitarų ir ritmo mašinos garsai gražiai dera su lyrišku vokalu ir foniniu švelniu, beveik šnabždančiu moterišku pritarimu.

„Vienuolė ir vibratorius“ pradedama įkyria monotoniška dviejų garsų kombinacija, vėliau ant jų pradedama konstruoti būgnus, gitaras ir grėsmingą vokalą. „Ten Alpėse aukštai stovi vienuolynas (…) ir tai yra kekšynas…“ – pagarsėjusi ironiška daina, kurios žodžius sukūrė U. Liogė. Nėra daug ko apie ją pasakyti, apart to, kad „vienuolei patinka vibratorius“… Vokalas ir vėl tampomas neįmanomais būdais, o mergina irgi labiau išsidirbinėja, nei dainuoja – linksmas, koncertuose gerai sueinantis gabalas ir tiek.

„Alte und neue“ dainoje pasigirsta griežta industrinė pradžia, vėl kiek primenanti vokiškas intonacijas, bet tiek to – jas netrukus sušvelnina Rasos vokalas, pasakojantis „pasaką“ apie pasirinkimą tarp buvimo auka arba žudiku. Bėska įsijungia tik kaip pritariantis vokalas vokiškai sudainuotame priedainyje. Nežinau, kodėl buvo pasirinktas šių dviejų kalbų derinys, bet skamba jis tikrai gerai. Taip pat ši daina – vienas iš gražiausių Rasos vokalo atskleidimo atvejų, nes jos balsas gan stiprus ir turintis savotišką prieskonį. Gal tik ne iki galo ir nepakankamai aiškiai tariami žodžiai, todėl be teksto prieš akis truputį sunku suprasti, apie ką dainuojama. Daina užbaigiama lyriška saksofono melodija.

Toliau – KINO koveris „Mama, my vse soshli s uma“. Galiu pasakyti tik tiek, kad koncertuose man šis gabalas labai patinka, tačiau įraše jis skamba gal kiek sausokai, lyginant su originalu, kuris skamba daug giliau. Visgi gal lyginti ir nereikėtų, nes čia ši daina, galima sakyti, yra pritaikoma XESS poreikiams, su visomis elektroninėmis partijomis, kiek kitokiu ritmu ir gitarų partijomis.

„Geluonis“ pradedamas nuo krentančio lašo kažkokioje tuščioje erdvėje garso – lėtesnis tempas, liūdnas vokalas, gotiška nuotaika, o ir tekstai tikrai gotiški – apie kraują, rožių kvapą, glamonių troškimą. Vėl pasigirsta saksofono garsai, suteikiantys dainai savotiško ilgesingumo – svajingas kūrinys, turbūt lėčiausias iš šio disko.

Ir štai vėl skamba koveris „The passion of lovers“ (BAUHAUS) – duoklė gotikos pradininkams. Sakyčiau, BAUHAUS atmosfera išlaikyta puikiai, o savitumo suteikia Bėskos vokalas, išraiškingumu vietomis pralenkiantis originalą. Žinoma, laikmetis kiek skirtingas, todėl dainos apipavidalinimas visiškai kitoks ir man ji skamba daug išraiškingiau ir giliau už originalą. Tikrai stiprus perdirbimas, labai gerai skambantis tiek koncertuose, tiek ir įraše.

Grįžtame vėl prie originalios kūrybos – „Unisexual super heröes“. Negaliu pasakyti, kad ši daina labai užkabino. Vokalas truputėlį pertemptas ir girdisi daugiau mekenimo negu dainavimo. Tekstas gana ilgas ir jam duodama daug dėmesio, tačiau vien iš klausos jį sunkiai suprasi. Fonas – gan pasikartojančios ritminės sekcijos su keletu gan įdomių pergrojimų, kurie labai primena improvizacijas, jungiančias vokalines dalis. Po šios dainos įterpiamas dar vienas koveris CHRISTIAN DEATH „Deathwish“. Kadangi originalios dainos nesu girdėjusi, negaliu nieko daug pasakyti ir apie jos perdainavimą, tik tiek, kad girdisi daug XESS būdingų truputį išprotėjusių intonacijų ir vokalinių improvizacijų.

„Suck xess“ – vėl originalus grupės gabalas, prasidedantis klavišinių melodija ir aiškiu ritmu, kurį užgožia gitarų masė ir vokalas. Man šis gabalas skamba gan sunkiai ir pretenduoja daugiau į industrial metalą nei į gotiką. Stiprus ir gerai įsimenamas priedainis… Ir štai diskas jau artėja į pabaigą. Paskutiniai du gabalai – tai Genadijui Savickiui (SAPROPHYTES) skirtas gan liūdnas ir tragiškas instrumentinis „In memoriam“ ir kita „Įkąsk man“ versija, permiksuota M.Budniko iš grupės MANO JUODOJI SESUO. Joje tiesiog daugiau elektroninių efektų, kurie man ne visai prie širdies ir užgožia dainos griežtumą, todėl pirmoji versija man skamba geriau.

Daugiau ar mažiau detaliai pabandžiau aptarti visas XESS albumo dainas iš eilės. Kam prailgo skaityti, galiu pasakyti trumpai, kad geriau kartą paklausyti, negu perskaityti kelias recenzijas. O „Psychoholic Bastard Crew“ verta paklausyti ne kartą, nes pirmasis įspūdis gali būti klaidinantis – sunku iškart išgirsti visą darbą, įdėtą į muziką ir jos apipavidalinimą, o išprotėjusi, iš chaoso išauganti harmonija pasigirsta tik perklausius diską kelis kartus. Taigi XESS pirmasis albumas man pasirodė gana brandus ir įvairiapusis, atskleidžiantis plačias muzikantų kūrybines ir atlikimo galimybes, suderinantis tiek gotišką lyriką, tiek industrinį griežtumą, tiek neišvengiamai reikalingą originaliai panaudotą chaoso prieskonį.

Vertinimas 8.5/10

1. Įkask man!
2. Bms: blood, money & sex
3. Pervert messiah 2005
4. Vienuolė ir vibratorius
5. Alte und neue
6. Mama, my vse soshli s uma
7. Geluonis
8. The passion of lovers
9. Unisexual super heröes
10. Deathwish
11. Suck xess
12. In memoriam
13. Įkąsk man! (remix)