WINDHAND Vilniuje – doom metalo pavasario tęsinys

Vytenio Jurevičiaus nuotr. Daugiau nuotraukų: čia >>

Šių metų pavasarį doom metalo ir panašios tamsios muzikos mylėtojai turėjo būti pamaloninti – net keli tokios muzikos atlikėjų renginiai okupavo sostinės klubus. O čia prisiminsime balandžio 30-ąją „nArauti“ požemyje vykusį net keturių įvairaus kreivumo grupių koncertą, kur klubas buvo jei ir ne sausakimšas, tai netoli to…

Taigi trečiadienio vakarą nėrėme į pogrindį „nurauti“ stogo su keturguba doze sunkiosios muzikos ir pagurkšnoti vietinio klubo alaus. Apie 21 val. nedidelę sceną okupavo alternatyvūs Vilniaus metalistai DEAD MAN’S CROSS, paruošę atnaujintą programą. Kiek pamenu, dabar ši komanda pagerino grojimo techniką, bet, kaip ir seniau, savo skambesyje derina metalą su stoneriu ir dar kai kuo. Tos keliasdešimt grojimo minučių paliko malonų įspūdį, nes grupė akivaidžiai patobulėjusi ir turi visas galimybes išlįsti iš muzikinio rūsio.

Labai intrigavo šioje nedidelėje erdvėje išvysti puikiai pažįstamus kauniečius MOUNTAINSIDE, kurie paskutiniu metu gerokai pasunkėjo, nors nepasakytum, kad neatpažįstamai pasikeitė. Sulaukus jų pasirodymo paaiškėjo, kad vyručiai į to vakaro repertuarą įtraukė kelių savo kūrybinių periodų vaisius. Toje dainų derliaus įvairovėje akivaizdžiai pasijuto, kad jie tikrai atrado brutalesnį ir agresyvesnį skambesį. Nepasakysi, kad tuo labai nustebino, bet tikrų metalistų ausys turėjo būti pamalonintos. Nors viena kita kompozicija pasirodė per daug ištęsta, bet apskritai ši komanda surengė labai šaunų šou, nėra ko prikišti.

Savotiška renginio intriga gavosi tie ypatingieji svečiai – iš kelių grupių sintezės gimęs audiovizualinis eksperimentinis projektas NE_. Rodėsi, kad jo sudarytojai visą pusvalandį pjovė, gręžė, drožė ir sunkė vienintelį gabalą. Net jei ir taip, jis išties įspūdingas. Tokia efektinga garsinė ir vaizdinė šizofrenija, paskleista kelių grupių narių – nykstanti sraigės efekto ekstravaganza su devlsy mirtinos princesės vizualais…

Neverta akcentuoti, kad koncertas galiausiai ėmė vėluoti beveik valandą. Nes geriausias to vakaro (na, tuomet jau nakties) akcentas buvo stoner/doom metalistų WINDHAND benefisas. Atsibeldusi iš Ričmondo Virdžinijos valstijoje, ši komanda su įtaigaus ir išsiskiriančio balso vokaliste tiesiog užbūrė savo puikia muzika – tamsia, bet ne depresyvia, lėta, bet ne slegiančia. Nors po vidurnakčio toks skambesys galėjo atstoti lopšinę, jis greičiau suteikė papildomos energijos. Toji „vėjo ranka“ daugiau nei valandą čia glostė tęsiamais akordais, čia purtė išpuoselėtais gitariniais rifais, čia guodė įtikinamais žodžiais… Manau, kad ir prieš šventinę dieną, bet iki galo ištvėrę ir jau gegužės pirmąją į namus išėję pogrindininkai tikrai nesigailėjo dėl sutrikdyto poilsio ritmo. Ilgai lauktų amerikiečių pasirodymas viską atpirko su kaupu – jausmas po jo buvo tiesiog nerealus. Ir pasirodė, kad būtent nedidelė „nArauti“ erdvė suteikė WINDHAND koncertui papildomo žavesio.

Patingėjusiems tąkart pasinerti į doomo gelmes, kol kas paskutinis WINDHAND albumas “Soma”: