Reportažai

Wacken Open Air 2023 – ekstremalių situacijų niekada nebūna perdaug

2024.07.01 16:51, Birutė Surinėnaitė

_IMG_20230803_203110Istorija byloja, kad 2020-aisiais žymiausias pasaulyje sunkiosios muzikos festivalis Wacken Open Air (WOA) dvejiems metams buvo išvestas iš rikiuotės ekstremalios pasaulinės pandemijos pasekoje. Ir kai 2022 m. festivalis grįžo su trenksmu, atrodė, kad visi ekstremumai liko užnugaryje. Tiesa, tais metais jų išties nebuvo. Bet štai stuktelėjo 2023-ieji. Ir begalinės liūtys prieš pat renginį atnešė naujų problemų, ir dar kokių!

Per daugelį metų, iš esmės nuo 2002 m., keliaujant į Wackeną ir dalyvaujant WOA, atrodė, teko patirti visko: gaisrų, potvynių, begalinio karščio ir netikėtos vėsos, dulkių, neišbrendamų purvynų… Bet visa tai niekis, lyginant su tuo, kas nutiko pernai. Visos anksčiau panaudotos priemonės potvyniams ir purvynams likviduoti pasirodė bejėgės prieš neįtikėtiną vandens ir purvo perteklių. Taigi pirmą kartą WOA istorijoje į festivalį išvis nepateko apie 35 000 žmonių. Ir ne kokių zuikių ar vartų šturmuotojų, o tvarkingai iš anksto bilietus įsigijusių piliečių, kuriems pasisekė tai padaryti iki vis greičiau įvykstančio sold-outo. Pasirodo, buvo užtvindyti nemaži stovyklaviečių plotai, o paruošti naujų plotų buvo visiškai neįmanoma. Taigi teko priimti drastiškus sprendimus ir tikrai nemaža dalis metalgalvių, kaip sakoma, liko ant ledo.

Sėkmė, kad įleido bent jau visus press‘os atstovus, atrodė kaip metalo dievų dovana. Taigi įsitaisę kad ir taip pat pažliugusioje, bet bent jau išbrendamoje VIP stovyklavietėje, džiaugėmės gyvenimu. Ir tada su vyru dar prieš prasidedant koncertams tradiciškai spec. autobusu išvažiavome apsidairyti press centre ir visoje aplink jį esančioje zonoje, kuri kasmet plečiasi, keičiasi, tobulėja. Ir radome joje taip pat gausiai purvo, bet čia paprastai stengiamasi aplinką sutvarkyti kaip galima geriau. Ir jau čia nusipirkę šiek tiek atributikos bei gėrimų, leidžiame laiką ekranuose žiūrėdami koncertų ir visokių festivalio atrakcijų anonsus. Lietus ir toliau reguliariai skalbia, taigi geriausias draugas – lietpaltis, botai arba kerzai. Bet ateina laikas išleisti gėrimų likutį, ir vyriškis keliauja į WC. Prieš tai dar jo įspūdingas antsiuvais apsiūtas švarkas atkreipia Wackeno fotografo dėmesį, kuris fotografuoja išsijuosęs ir sakosi įdėsiąs nuotraukas į WOA albumą. Nagi smagu.

O tada nutinka tai, ko nė košmare nesusapnuotum. Vyras grįždamas slysteli purve ir visu svoriu žnegteli ant kojos. Toji persisuka su visu kerzu ir… dvigubas lūžis. Jei ne kerzas, jis būtų atviras, bet dėl to menka paguoda. Turbūt nereikia daug aiškinti, kad teko kviestis sanitarus su neštuvais, abiems keliauti į greitosios mašiną, į vietinį med. punktą, o po valandas išlauktos pirminės apžiūros ir patvirtinto lūžio, man pamoti vyrą į Itzehoe ligoninę išvežančiai mašinai… Lieku viena su mūsų lengvąja stovykloje, be teisių, laimei, su kaimynais vokiečiais, su kuriais jau spėjome susibendrauti ir kurie visos tos velniavos akivaizdoje visokeriopai padėjo likusio buvimo WOA metu. O savo iš anksto susidarytą grupių tvarkaraštį teko „paįvairinti“ dviem kelionėmis taksi į Itzehoe ligoninę ir atgal (nuvežti dokumentus, pinigus, rūbus pasikeitimui, pasikalbėti su medikais prieš operaciją). Ir dar mintimis, kaip ir kada reikės grįžti namo, t.y. kas parvairuos į Vilnių? Čia užbėgant įvykiams už akių, kažkokios aukštesnės jėgos lėmė ne tik tai, kad gretimai apsistojo mūsų Wacken Metal Battle dalyviai DEATH IN TAIGA, bet ir pavyko sutikti mūsiškį šio konkurso žiuri atstovą su bendražygiu. Abu vairuotojai, atvažiavę keltu viena mašina. Ir kai sakoma, kad verčiau turėti gerų draugų, o ne daug pinigų, šiuokart tas posakis tiesiog personifikavosi. Kartu paaukoję visą šeštadienio, paskutinės WOA dienos, koncertinę programą ir palikę vieną vairuotoją į keltą, sėkmingai parvažiavome su mūsų mašina namo keliais. O kad būtų dar ekstremaliau, vyras taip ir liko ligoninėje dar kelioms dienoms, paskui surado iš Danijos važiuojantį busiuką ir su firminiais Wackeno ramentais šiaip ne taip grįžo, pusei metų biuletenio. Taip ir nepamatęs nė vienos grupės tų metų Wackeno scenose. Vėliau paaiškėjo, kad visokių lūžių ir dar kitokių negandų pakirstų WOA dalyvių buvo pilna ligoninė. Ko ne trilerio scenarijus?_IMG_20230803_222300

Nors net ir dabar prisimenant ekstremalius pernykščius įvykius krečia šiurpas, laikas susikaupti ir pažerti įspūdžius iš WOA 2023 koncertų. Trumpas priminimas – feste yra dešimt įvairaus kalibro scenų, taigi tik kojų miklumas gelbsti, kai nori pamatyti kuo daugiau savo favoritų. Aišku, nemažai norimų pamatyti grupių vis tiek susikerta grojimo laikais, tada tenka kruopščiai rinktis.

Šįkart muzikinius įvykius vėl apžvelgsiu dienomis. Bet prieš tai būtina paminėti dar vieną neeilinį įvykį. Legendinio Anapilin iškeliavusio Lemmy pageidavimu, žiupsnelis jo pelenų įspūdingos ceremonijos, kurioje dalyvavo likę du MOTÖRHEAD nariai, metu rado amžino poilsio vietą Wackeno Lemmy bare. Eisena, tostai, padėtos eksponuoti kitos Lemmy relikvijos ir derama pagarba legendai, kai vėliau jau Wackeno didžiojoje scenoje Doro suvienijo jėgas su Philu Campbellu ir Mikkey Dee sugroti porą legendinių Motorų dainų. Turbūt ne šiaip sau Kauno Lemmy bare vyksta Wacken Metal Battle dalyvių atranka, ania?

Trečiadienis, rugpjūčio 2 d. Ekstremalus dumblynas ir vis dar pasitaikančios liūtys lemia, kad koncertai vėluoja. Taip  taip, čia ta pati nelemtoji kojos lūžio diena. Taigi su niūromis mintimis teiraujuosi DEATH IN TAIGA, kada jie vis dėlto pasirodys. Keli Battle dalyvių laikai atšaukti, kai kurie išvažiuoja taip ir nesudalyvavę, bet mūsiškiai, laimei, groja numatytu laiku, ir sugroja galingai, kaip tik sugeba. Prieš W.E.T. sceną susirenka visai nemenka žiūrovų kompanija, kuri ir smagiai palaiko mūsų komandą. Dabar jau jie susukę nuotaikingą dokumentinį filmą apie savo vargus ir džiaugsmus Wackene – teko matyti, visai fainas.

Tądien dar tenka nupėdinti į kasmet aplankomą Vikingų kaimelį, kuris sulaukia daug dėmesio. Ten stovi viena iš scenų, vadinama Wackinger. Joje dažniausiai groja folkmetalio, vikingų metalo ar panašių stilių atstovai. Taigi nenuostabu, kad čia aptinku suomius FINNTROLL. Nors matyti ne kartą, tame tarpe ir Lietuvoje, tuokart šie patrakėliai turėjo aiškią misiją – praskaidrinti labai jau nekokią nuotaiką po pastarosios dienos nuotykių. Ir jie tai puikiausiai įvykdė – linksmo metaliuko dozė leido bent tam kartui pamiršti negandas._IMG_20230803_222215

Ketvirtadienis, rugpjūčio 3 d. Ryte kaimynai vokiečiai kaipmat pasiteirauja, kaip reikalai. Sakau, teks važiuoti į Itzehoe ligoninėn. Kurį laiką pasišnekučiavus, gavus naudingų patarimų ir susipakavus, kas reikalinga, einu ieškoti taksi stotelės. Pasirodo, tai misija įmanoma, bet sudėtinga. Apsaugos ir net info centro darbuotojai niekaip tiksliai nepasako kur eiti, nors padėti pasiruošę, ir nori visi. Suku ratus kur galima, ir net kur nevisai galima, bet iki taksi stotelės niekaip nenusigaunu. Galiausiai po paskutinio netikslaus nurodymo nutariu keliauti intuityviai, kiek pamenu Wackeno miestelį iš ilgametės ankstesnių lankymųsi čia patirties. Intuicija nepaveda – praėjus visą miestelį, pakraštyje randu taksi stotelę. Mašiną pasigauti ilgai netrunka ir po pusvalandžio jau varstau Itzehoe ligoninės duris. Prieš tai dar persiavus purvinus botus į atsivežtus švarius kedus. Sužinau palatos numerį, atiduodu visa, kas reikia, dar kiek pabūnu (palatoje dar du nelaimėliai su rankų lūžiais iš ten pat) ir einu kviestis takso atgal. Vis tik norisi spėti 15:30 į DARK TRANQUILITY. Pavyksta gana lengvai, pristato mane į tą pačią vietą, dabar jau žinosiu, kaip iki tos stotelės nueiti, visiems laikams. 100 eur (į abi puses) kaip nebūta, bet juk sveikata – brangiausias turtas.

Dėl ekstremalių purvynų uždaryti kai kurie praėjimai per stovyklas link scenų, taigi ir čia tenka sukti ratus. Laimei, šiokių tokių privilegijų suteikia press kortelė, pvz. su ja galima patekti į festivalį per kelis atskirus vartus. Naudojuosi tuo, nes velniai rautų, po visų vojažų nusipelnau pamatyti DT nuo pradžių. Ir pavyksta. Pamenu, belaukiant jų Lietuvoje, teko belstis ir pas latvius, ir pas kitus kaimynus, galiausiai pamatyti anksčiau tame pačiame Wackene. Bet šie melodingieji švedai yra mano vieni visų laikų favoritų, taigi nusprendžiu nepraleisti progos dar kartą. Jau vakarėjant melodingos „serenados“ nuteikia maloniai ir kažkaip raminančiai. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad spėjau į jų pasirodymą.

Viena mažesnių WOA scenų vadinasi Headbangers. Labai taikliai, nes ten dažnai groja ekstremalaus metalo atstovai. Ir vieni tokių mano tos dienos repertuare – JAV deferiai IMMOLATION. Šie ekstremalai pasiruošę išpurtyti visas tamsias mintis iš galvos. Tvoja klasikinį defą iš peties, ir headbanginti, kai jie pasirodo dar ir atitinkamai besivadinančioje scenoje – privalu. Svarbu nepersistengti, nes ir čia galima paslysti, o tada jau visaip gali baigtis…

Pusvalandis kelio iki vienos didžiųjų scenų, Harder vardu. O ten jau ruošiasi išlįsti vokiečių thrash metal pažiba KREATOR. Vėlgi pamenu keliones juos pamatyti Lenkijoje, po to ir WOA, kur jie vis tik yra „pranašai“ savo šalyje ir festivalyje dalyvauja gana dažnai, kol galiausiai 2009-aisiais teko garbė prisikviesti į nuosavą Ferrum Frost festivalį. Iš atminties taip pat iškyla kuriozas, kai niekaip nesisekė įgyvendinti veganiško Mille Petrozza meniu pageidavimų, nes pvz. ant picos tiekėjai vis tiek įsigudrino pridėti sūrio. Čia šiaip, lyrinis nukrypimas. O tuokart KREATOR kaip visada sugrojo gerai pažįstamą grojaraštį, lydimą gausių ovacijų, kuris truko net 1,5 val. Tiesa, šįkart klausiausi jų trumpiau, nes reikėjo pasilikti laiko nukeliauti iki kitos scenos, kur dar tebegrojant Kreatoriams, turėjo startuoti AMORPHIS šou.

Taigi, melodingieji suomiai. Jei jau atsidarė prisiminimų skrynia, yra ką prisiminti ir apie juos. AMORPHIS pirmą kartą pamačiau Estijoje, Hard Rock Laager feste. Pamenu, naktį buvo visai ne vasariškai šalta, o jie, kaip headlaineriai, aišku grojo kaip tik tada. Dabar ši grupė jau įrašyta į ne vieno kito karto sąrašą, kol galiausiai vėl pasirodė Wackene. 22:00. „Louder! Can you hear me?“ šaukia grupės frontmenas. Minia atsako griausmingu triukšmu. AMORPHIS groja Louder scenoje, taigi garso turi būti. Ir prasideda vienas įspūdingiausių to vakaro šou. Galingos šviesos skrodžia dangų, sulig kiekvienu sugrotu puikiai pažįstamu gabalu žiūrovai euforijoje. Vokalistas nenustygsta scenoje, galiausiai jo energija persiduoda ir publikai. Čia jau užsilieku visai 1,5 val., ne tik dėl to, kad šių suomių muzika labai miela sielai, bet ir dėl to, kad reikia praskiesti vėl beužklumpančias niūrias mintis. Rytoj reikės dar kartą į ligoninę. Bet tik rytoj. O dabar mėgaujuosi. Gaila, kad dėl persidengiančių laikų nepavyko pamatyti CARPATHIAN FOREST. Bet dabar jie kaip niekur nieko ims ir jau šiemet atvažiuos į Kilkim žaibu. O po AMORPHIS spėriau paėjus, netolimoje scenoje dar spėju nugirsti kelis paskutinius ABBATH kūrinius. Tuo šią dieną užbaigsim. Žinote ką? Nepaslydau, nieko nesusilaužiau, net sprando neišnarinau. Gal po laiminga žvaigžde?..

Penktadienis, rugpjūčio 3 d. Diena prasideda greitais pusryčiais ir antruoju vizitu į Itzehoe ligoninę. Piniginė suplonėja dar 100 eur. Ir dar paguodos dėlei nusiperku daugiau atributikos, dalis jos skirta nelaimėliui ligoninėje, nors kiek nuotaikai pakelti. Atgal grįžtu taksi, kurio vairuotojas pats kadaise buvo uolus WOA lankytojas, dabar gi darbai neleidžia. Vienok smagiai pasišnekučiuojame apie Wackeno istoriją ir šių metų išskirtinai ekstremalią situaciją. Šiek tiek nustemba, kad lietuvė jau daugiau nei du dešimtmečius ištikimai sukaria tūkstančius kilometrų į šią savotišką metalo Meką, nedaug sakosi tokių turintis net vietinių pažįstamų tarpe. Sakau, tai jau gaunasi kaip koks narkotikas, ir taksistas tai supranta, iš savo paties patirties. Tądien pasiseka ir susitarti dėl kelionės atgal, deja, kaip jau minėta, teks paaukoti šeštadienio programą, o tai reiškia, asmeniškai mažiausiai 5 kultines grupes. Bet šioje situacijoje gerai, kad išvis pasitaikė galimybė rasti laisvą vairuotoją (linkėjimai Jonavai). Pasivaikštau po teritoriją ir įsitikinu, kad šįsyk stichija pasidarbavo iš peties. Net ir atidarytų stovyklų tyruose plyti purvo vonios, kur yra automobilių, klojamos metalinės plokštės, kad spec. technika jas galėtų ištempti. Žmonės klimpsta kai kur beveik iki kelių, tai velniškai apsunkina ir sulėtina judėjimą. Ne ką geriau ir koncertinėse erdvėse, ir maitinimo zonoje, ir prie WC. Visa tai matant, suvokiu, koks yra tos liūčių lavinos padarinių mastas…_IMG_20230804_192735

Asmeninis muzikinis tvarkaraštis penktadienį prasideda 16:30. Ir tai JAV komanda TRIVIUM Faster scenoje. Kaip ir death/ metalcore stilistika, bet tam tikru metu skambesio eksperimentai link palengvėjimo atbaidė dalį senųjų jų gerbėjų. Pati kažkaip vis dar likau jų tarpe, tad nusprendžiau pamatyti, ką toliau veikia jau dešimt studijinių albumų išleidę amerikiečiai. Kadangi programa maišyta, ir joje dominavo „sunkūs“ kūriniai, susiklausė visai gerai.

Toliau beveik dvi valandos pertraukos iki kitos toje pačioje scenoje nusižiūrėtos grupės, taigi neverta toli trauktis, galima tiesiog papietauti. O rinktis čia yra iš ko, bent keliolikos skirtingų virtuvių. Ir visokių gėrimų taip pat. Taigi pasistiprinu ir keliauju arčiau scenos, nes čia jau netrukus pasirodys trešo korifėjai MEGADETH. Kaip tik 2022 m. išleidę naują albumą, kuriuo grįžo prie ilgų pavadinimų, „The Sick, the Dying… and the Dead!” Vėlgi pamenu, kad Vilniuje net nebėra salės, kurioje šie amerikiečiai pasirodė vienintelį kartą Lietuvoje, o čia štai eilinį kartą groja didžiulėje erdvėje, keliasdešimttūkstantinei miniai. Belieka mėgautis jau 40 metų gyvuojančio kolektyvo kūrybiniu palikimu, tviskant idealioms prožektorių kompozicijoms. Tuomet pamiršti visus grupės narių nesutarimus ir aikštingą Dave Mustaine charakterį, lai už save kalba kokybiška, aštri, sunki muzika.

Paskui vėl tenka pamiklinti kojas, nes vos baigus groti Megams, kiek toliau esančioje scenoje prasideda išskirtinis „Legion Show“. Taip, jūs supratote teisingai – tai DEICIDE, jų antrojo albumo „Legion“ (1992) jubiliejus, taigi į WOA jie atvažiavo sugroti visą jį „gyvai“. Tokio pasirodymo praleisti nevalia, taigi pati stebiuosi, kaip spėriai atsiduriu prie trečiosios pagal dydį Louder scenos. O tada atrodytų, prasiveria paties pragaro vartai ir amerikiečių ekstremalai kala, kaip turi būti. Seniai užsimiršo frontmeno Glen Bentono ekscesai su pažadu nusižudyti 33-jų ir apverstu kryžiumi ant kaktos. Bet niekas nenuginčys solidaus senos death metal mokyklos bagažo. Idant išgirsčiau visą išskirtinę „Legiono“ programą, ryžtuosi neįtikėtinam dalykui – „paaukoti“ dalį savo visų laikų mėgstamiausios grupės IRON MAIDEN šou. Nors heavio legendai skirtos ištisos 2 valandos, nelaimei, dalis jų laiko kaip tik kertasi su DEICIDE. Tuo tarpu traukiuosi tolyn, kad liktų kuo mažesnis atstumas iki didžiosios Harder scenos – po DEICIDE ir eiti arčiau, ir viena ausimi per šių pasirodymo pertraukas galima nugirsti Ironų repertuarą. O čia dar  vienas apsauginis prieina pasmalsauti, iš kur esu atvykus. Išgirdęs, kad iš ten, kur pirmyn atgal gaunasi netoli 3000 km, lieka didžiai nustebęs, o gal ir sužavėtas tokio entuziazmo. Be abejo, nutyliu, kad vyras ligoninėje, o aš čia viena sprendžiu visas problemas. Tiek to, reikia naudotis proga pasimėgauti koncertais, kiek dar liko. Tuokart apsauginis palinki sėkmės, baigia groti DEICIDE ir neriu pro tik VIPams skirtą įėjimą link IRON MAIDEN. _IMG_20230804_230105Žinau, kad tokiu metu prasibrauti arčiau scenos be šansų. Todėl randu optimaliausią išeitį – prisėdu po dideliu stogu, kur matosi scena, ekranas ir dar visai prieš akis bokštas, kuriame Bruce Dickinson ir co. pasirodymas kaip ant delno. Taigi britų benefisą ir girdžiu, ir matau. Šiek tiek apmaudu, kad Lietuvoje dabar jau dusyk koncertavę Ironai nesurinko net Žalgirio arenos, o čia žmonių tiek, kad net galo nematyti. Bet aš esu viso to liudininkė, tai ir puiku. Skamba čia ir kol kas paskutinio albumo japoniška tema „Senjutsu“ kūriniai. Pasirinkta vieta itin įspūdingo šou pabaigoje pasirodė aukso vertės – čia kone geriausiai matėsi, kaip iš už medžių pakilo švieselių tuntas ir vėliau danguje suformavo Eddie atvaizdą, Iron Maiden ir dar kelis užrašus. Paskui jos nusileido ir išnyko už tų pačių medžių. Įspūdis nepakartojamas!

Lieka pakankamai laiko nukeliauti iki tolimesnės W.E.T. scenos, kur norisi pamatyti vokiečių gotikinio metalo atstovų CREMATORY naktinį pasirodymą. 2022 m. jie irgi išleido albumą, kurį pristato ir WOA. Tai jau 16-tas leidinys „Inglorious Darkness“. Jau pats albumo pavadinimas byloja apie tamsią muziką, tačiau ji patraukli ir kerinti. Mėgaujuosi ja, nakties prieglobsčiu ir pagaliau žvaigždėtu dangumi, nes tas lietus jau užkniso. CREMATORY yra didžiai mėgiami savo tautiečių, taigi ir vėlyvu metu jų klausosi nemažas būrys žiūrovų.

Sako, nuovargis padeda ne tik užmigti, bet ir laikinai užmiršti bėdas. Kad per daug negalvočiau apie rytojaus kelioninius rūpesčius ir prarandamą visą koncertinę dieną, grįžtu prie Louder scenos dar paklausyti švedų deferių BLOODBATH. Šie žada groti beveik iki 2-os valandos, ir be kita ko pasiūlyti dainų iš taip pat 2022 m. pasirodžiusio šeštojo albumo „Survival of the Sickest“. O istorija byloja, kad nuožmioji grafienė Elizabeth Bathory kaip jaunystės eliksyrą naudodavo žudomų jaunų merginų kraujo vonias. Taigi galbūt pasiklausius BLOODBATH irgi galima atjaunėti? ;) Kaip bebūtų, penktadienio užbaigai šios ne ką mažiau nei grafienė nuožmios komandos repertuaras suėjo kaip koks balzamas, kartus, bet tonizuojantis. O kad jis suveiktų ir kaip migdomieji, reikia pasiekti stovyklavietę ir palapinę. Laimei, yra VIPiniai shuttle autobusai, kursuojantys iki paryčių. O tada gal pavyks susapnuoti, kad matai grojant dar porą pageidautinų grupių, kurių grojimas realiai susikirto su kitomis aptartomis – tai LEGION OF THE DAMNED ir DYING FETUS._IMG_20230804_234834

Šeštadienis, rugpjūčio 4 d. Kitomis aplinkybėmis lauktų dar visa pilna puikių koncertų diena. Bet yra kaip yra. Vandens procedūros, pusryčiai ne pas Tifani, o headbangerių kioskelyje, atsisveikinimas su DEATH IN TAIGA ir kaimynais vokiečiais, palapinės pakavimas, daiktų susirinkimas ir tas ilgas, šįkart liūdnas kelias namo. Dėl visa ko užsukam į ligoninę, mažu paleis anksčiau. Jokių  kalbų, savaitgalį ryte dar ir gydytojų nėra, o išleisti galima tik po apžiūros. Taigi adios iki pirmadienio. Palieka juodas Mersedesas baltos Itzehoe ligoninės, kurioje vis dar pilna Wackeno aukų, kiemą ir rieda į Lietuvą. Kas liko už matymo lauko tą šeštadienį? KILLSWITCH ENGAGE, HEAVEN SHALL BURN, ENSIFERUM, KATAKLYSM (naujausias albumas „Goliath“), POSSESSED, gal dar VOIVOD su ALESTORM. Apmaudu, bet kartais Merfis ir force  majeure suveikia pačiu netikėčiausiu ir bjauriausiu būdu. Gerai dar, kad kelyje nebuvo avarijų, plaukiantiems keltas nenuskendo, o lūžusi koja, kad ir nelengvai, ilgainiui sugijo…

Tai tiek žinių. Dabar jau pro žiūroną matosi WOA 2024, kurio sold-out įvyko pernai vėl per rekordiškai trumpą laiką, kurio afišose vėl mirga kietų grupių gausa, o metalgalviai visame pasaulyje nekantriai laukia, kada vėl galės kelioms dienoms įsikurti „šventoje Wackeno žemėje“. Jau turime ir naujus laimėtojus Wacken Metal Battle konkursui – laikysim kumščius už vilniečius GRIEFGOD. Ekstremaliai užgrūdinti, trauksime į tą pusę ir vėl, su festivalio šūkiu: „see you in Wacken, rain or shine!“_IMG_20230804_230123

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus