Reportažai

„Wacken Open Air 2018“ – su tropine kaitra

2019.06.16 11:19, Birutė

maxresdefaultPirmomis 2018-ųjų rugpjūčio dienomis Vokietijos Schleswig-Holstein žemę 29-tą kartą drebino metalinė muzika ir jos gerbėjai. Nenuostabu, nes būtent čia yra toks miestelis Wackenas, o jame kasmet vyksta vienas didžiausių pasaulyje metalo festivalių „Wacken Open Air“ (WOA). Asmeniškai 17-tą kartą iš eilės patraukiau į šią savotišką sunkiosios muzikos šventovę. Festivalio šūkis „Rain or Shine…“ šįkart, ko per daugelį metų dar neteko patirti, buvo tik „shine“. Nė lašo lietaus, beveik nepakeliamas karštis; vietoj įprasto purvo – dulkių debesys, vietoj apsaugos nuo lietaus – kaukės ant veidų. Taigi, klimato kaitą čia akivaizdžiai pajutome savo kailiu. Alaus, ar ko stipresnio? Ką jūs, ledų, smūčio su ledukais, kokio vėsinančio gėrimo…

Kelionė tolima, tad tradiciškai prasidėjo jau savaitės pradžioje, pakeliui sustojome nakvynei motelyje Vokietijoje, o trečiadienį, rugpjūčio 1 dienos rytą – jau vietoje. Tada ir prasideda didžioji kelių dienų fiesta, kurios dalimi, atkeliavę į jaunųjų grupių konkursą „Wacken Metal Battle“, tapo ir mūsų PHRENETIX!

 

Trečiadienis. Nors kiek daugiau pasidomėti įvairių šalių jaunų metalinių grupių pasirodymais dėl itin intensyvaus didžiųjų scenų koncertinio grafiko beveik nebuvo laiko. Kempingo kronikos: užimta gera vieta šalia vieno labai draugoviško vokiečio – metalinių laidų Hamburgo radijuje vedėjo (su juo labai maloniai bendravome iki festivalio pabaigos); palapinė – stovi, poilsio valandėlė su užkandžiais ir gėrimais – įvykdyta. Specialūs VIP zonos shuttle autobusai – kursuoja, tad pats laikas keliauti pasižvalgyti po atributikos turgelį. Jame, kaip visada – ko tik širdis geidžia. Toliau tiesus kelias į itin išpopuliarėjusį ir vis dar besiplečiantį vikingų kaimelį. Jame jau kelis metus yra atskira „Wackinger“ scena, kurioje groja visai įdomios, ir kai kurios net labai gerai žinomos grupės. O šalia dėmesį kokiomis nors naujovėmis irgi ne pirmus metus traukia futuristinė ateities žmonių a lia „Mad Max“ stovykla, čia – dar viena scena. Jei prie pastarųjų dar pridėsime pramoginę „Beer Garden“ sceną ir sceną press centre, kurioje susipažįstama su visai jaunais kolektyvais, ir skaičiuosime visas pagrindines festivalio scenas, jų iš viso – net 9. Stabdyti nėra kada…

Palaikius PHRENETIX nuožmioje konkursinėje kovoje, iki vakaro – palyginti ramu. Prasiblaškymui užsukame į taip vadinamą „metalinę bažnyčią“ (nepainioti su taip besivadinančia sena gera amerikiečių metalistų šutve), kurioje ekrane rodomas tais metais net dvigubą naują albumą išleidusios „metalo karalienės“ DORO koncerto įrašas. Ta gaida energingai traukiame link „Wasteland“ scenos (čia toji futuristinė), kur pasirodys daugeliui mūsų jau pažįstami belgų thrash-speederiai EVIL INVADERS. Šie čia užkuria tokią smagią pirtelę, kad laikinai nublanksta net šiaip jau labai įspūdingi minėti ateities žmonės. Ant šios scenos sumontuotos liepsnos patrankos negaili ugnies, taigi ir taip karštą vakarą aplinka ima panašėti į pragarą. Bet vis tiek buvo labai kietai.

O štai ir antrasis fiasko, vos per porą metų. Pamenate, praeitame reportaže minėjau, kad dėl žmonių pertekliaus prie scenos palapinėje neįleido visų norinčių, tad teko praleisti ANNIHILATOR šou. Tuomet dievagojausi, kad tai nebepasikartos. Bet iš klaidų ne visada išeina pasimokyti – analogiška, tik dar apmaudesnė situacija susiklostė su SEPULTURA. Ten net prie palapinės prieigų patekti nebuvo jokių šansų, taigi teko praleisti svarbiausią to vakaro koncertą. Eina jie…kažkur…

 

rkt-AX7I8396Ketvirtadienis. Kaip gerai, kad anksti keltis nereikia – kažkaip panašiai dainuoja mūsų mylimas ir gerbiamas Šaras. Džiaugiamės tuo ir mes, nes tik po vandens procedūrų, tik po vėlyvų pusryčių, ir tik kaitrios saulės išprašyti iš kempingo be jokio pavėsio, į festivalio zoną išriedame minėtu shuttle autobusu. Press centre skubame atsigaivinti, ragaujant net 6 rūšių pirmą kartą matomo, riboto leidimo craftinio alaus. O paskui ir tropinis karštis ne toks baisus atrodo, taigi veiksmas persikelia išėjus į plačias renginio erdves. Ką čia nuveikus – gal išbandyti metalo jogą ir nusiteikti crowd-surfingui? Dar vyksta kovos purve, bet kažkaip netraukia (iškart matysis, iš kur, nes aplinkoje jo – nė gramo). Wrestlingas? Gal ir visai nieko padaboti. Dar yra muzikinių filmų seansai ir daugybė kitų atrakcijų, tik ryžkis ir bandyk…

Muzikinė kelionė prasideda vakarop. Pradedame ne nuo ko kito, o nuo Mr. Dirkschneiderio su specialia programa. Nebesistebiu, kad mūsuose šis scenos karys gerbiamas nuo seno ir į jo pasirodymus bet kokiu pavidalu anšlaginis koncertas garantuotas. Betgi visko matę vokiečiai mielai „spjauna“ į kitus pasirodymus ir traukia pas poną Udo. O šis scenoje – net 1,5 valandos. Pagarba veteranui.

Kuo toliau, tuo sunkiau. Čia aš apie skambesio „svorį“, nes iškart po to pasirenkame šiemet ir į LT užsuksiančius nuožmiuosius lenkus BEHEMOTH. Tada jie skaičiavo jau 27-tus savo juodosios egzistencijos metus, bet dar tik ruošėsi išleisti savo 11-tą studijinį albumą. Dabar jis jau klausytas perklausytas, bet ir tuokart viršvalandinėje programoje nuskambėjo ne vienas naujoko kūrinys. Ai, ką čia daug šnekėti – pasirodymas buvo galingas ir negailestingas ausims, o kas netikit – šių metų spalis parodys.

Šiek tiek apmaudu, kad su šiuo pasirodymu iš dalies susikirto austrų ekstremalų BELPHEGOR šou. Užtat pakako laiko laikinai persikelti prie gretimos scenos, kurioje netrukus pasirodė JAV heavio (ir ne tik) komanda DANZIG, vedama savo frontmeno Glenno. Padarius kiek lengvesnę „pedagoginę pertraukėlę“, bet toli gražu neišklausius visos ilgos jų programos, dulkantis kelias nuvedė link scenos palapinėje. O ten netrukus ėmė siautėti švedų juoduliai WATAIN, 2018-aisiais kaip tik šventę savo kūrybinį 20-metį. Gali manyti, kad corpse-paintas po truputį išeina i mados net juodmetalio scenoje, tačiau pažiūri į šiuos personažus ir nebemanai. Bet jie traukia ne įvaizdžiu, o kieta, bekompromise, techniška ir nenuobodžia muzika. Net ir scenos pavadinimas „Headbanger“ įpareigojo papurtyti plaukus, taigi gavosi neblogas išbandymas ne tik ausims, bet ir sprandui.

Trys didžiosios WOA scenos jau kuris laikas vadinasi Faster – Harder – Louder. Kaip jums atrodo, kurioje labiausiai tiktų pasirodyti anglų heavio pirmūnams JUDAS PRIEST? Pasufleruosiu: jie nesivaiko greičio rekordų ir nesiekia garso aukštumų. Bet kartais groja išties sunkiai. Teisingai, lipa jie į Harder sceną. Ir visą valandą su puse virina, kala, lydo ir kitaip doroja aukščiausios prabos metalą. Puikiai žinome, kiek turi hitų ši komanda (šiemet jiems jau 50!!!), o kur dar tuzinai kitos kategorijos dainų. Taigi nenuostabu, kad iki vidurnakčio nenuilstanti žiūrovų minia šėlsta kartu su muzikantais, gaudžiant motociklui (kaipgi be jo) ir padedant kitai scenos atributikai.

Tuo ir užbaigsime, šį ketvirtadienį, dar prisikasti iki stovyklavietės, laimei jau vėsiau, labanakt…

 

Penktadienis. Labas rytas – štai ir aš. Čia šiaip, Biplanai ne prie ko. Ši diena dažniausiai būna ypač intensyvi ir darbinga – tenka lakstyti tarp scenų, kuriose, be kita ko, dažniausiai susikerta kelių norimų pamatyti grupių pasirodymo laikai. Ir taip nuo pat ryto. Taigi – į trasą.

Jau nuo 11 val. susigundau pamatyti daniškai švedišką komandą AMARANTHE. Žinau žinau, jie neseniai koncertavo ir pas mus, bet va ėmiau ir praleidau tą koncertą. Taigi nusprendžiau „atsigriebti“ pas vokiečius. Nenusivyliau tokiu sprendimu, nes net trijų vokalistų ir iš viso 6 muzikantų kolektyvas atrodė išties patraukliai. Melodingo metalo atlikėjų apstu, tačiau šie turi nemažai išskirtinumo. Todėl dar iki pietų pasikrovus energijos, visai gerai. Kaip ten sakoma, gera pradžia – pusė darbo.

Bet tikrai dar ne pusė. Netrukus artimiausioje scenoje užverda „kanibališka puota“. Supratot beveik teisingai – čia įsiveržia daugiausiai įrašų pardavusios ekstremalaus metalo komandos titulą nešiojantys amerikiečiai CANNIBAL CORPSE. Aišku, scenoje jie nedaro tokių vaizdų, dėl kurių buvimo ant albumų viršelių juos ne kartą uždrausta pardavinėti, bet muzika tai gali nurauti stogą bet kam. Jie nesismulkina ir pagavę tempą atkala visą valandą. Pagauti ekstazės metalgalviai be perstojo „plaukia“ į masinį crowd-surfingą. Virš Wackeno laukų tuomet bijo skraidžioti net paukščiai. Kurioj ausy zvimbia? Abejose.

Toliau – kur kas ramesni, bet dėl to ne mažiau žiūrovų sutelkę švedų melodingieji deferiai DARK TRANQUILITY. Prieš porą metų groję mažoje palapinės scenoje, šįkart jie atsidūrė didesnėje. Šiemet 30-metį minėsianti grupė nusipelno pagarbos ne tik už ilgaamžiškumą, bet ir išlaikytą beveik nepakitusį stilių bei skambesio kokybę. Kol kas nieko naujo neišleidę švedai, kita vertus, turi sukaupę puikų gerai žinomų dainų repertuarą, taigi groti, kad ir valandą (o galėtų ir ne vieną) tikrai yra ką. Taigi labai maloniai susiklauso toji melodingai arši jų programa, nors… tuo pat metu kitoje scenoje groja suomiai AMORPHIS – vat ir viena iš tų neišvengiamų dilemų…

Liūdesį dėl susikirtusių programų „nuplauna“ linksmieji suomių folkmetalistai KORPIKLAANI. Šie tada dar irgi nebuvo išleidę savo 13-ojo albumo „Kulkija“, bet eilinį kartą įrodė, kad nebūtina mokėti suomiškai, kad galėtum linksmai pašokinėti į pasiutpolkių ritmą. Tikrai labai smagiai praleistas laikas, nors saulė kepina negailestingai (ačiū tam vieninteliam visame lauke ąžuolui, kuris teikė pavėsį).

Norisi dar kažko nuotaikingo. Radau – tai olandų sympho-metalistai EPICA. Nors šie singlų kalviai nuo 2016 metų neišleido nieko naujo, jie turi išties patrauklų koncertinį repertuarą. Kuriame metalas sustiprintas orkestruotėmis ir choralais. Todėl maloniai susiklauso jų sena/nauja programa, ir einam toliau. Skaniai papietauti…

O po šitokių pietų – CHILDREN OF BODOM dovanų. Nebereikia pasakoti, kas kadaise nutiko prie Bodomo ežero , iš ko kilo šių suomių grupės pavadinimas. Nereikia įrodinėti ir to, kad jie jau 26-tus metus groja puikiai atpažįstamą melodingą death metalą. Tiesa ir ta, kad kaskart jiems grojant ne tik kaifuoji, bet imi nejučia galvoti jau apie kitą jų pasirodymą. Ir tąsyk, jau vakarėjant ir ryškėjant jų šou būdingam itin įspūdingam apšvietimui, kaifuoji ir galvoji… kad jie žadėjo dar ir naują albumą, kuris dabar jau išleistas, 10-tas, „Hexed“ vadinasi.

Būtų neblogai atiduoti pagarbą ir Doro Pesch. Deja, tuo pat metu į kitą sceną veržiasi nenuoramos vokiečiai DESTRUCTION. Pasirinkimas aiškus, teks tenkintis anksčiau įvykusia Doro koncertinio įrašo peržiūra. O tuo tarpu stojam vienų iš Vokietijos „Big Four“ atstovų akivaizdon (kas kiti trys – juk žinote). Kaip žinia, prie kūrybinio 40-čio žingsniuojantis trio (2019-aisiais tapęs kvartetu) turi pašėlusiai kietą repertuarą, virina garsiai ir užtikrintai. Taip jie pasirodė ir tąkart. O jau šių metų rugpjūčio 9 d., pasibaigus ir jubiliejiniam, XXX WOA, jie išleis ir naują albumą „Born To Perish“.

warag2,5 val. pertrauka iki kito nusižiūrėto šou išnaudojama vikingų kaimelio ir „Beer Garden“ pramogoms. O toliau – pas visai nepavojingus „piratus“ RUNNING WILD. Tai dar vieni iš vokiečių scenos veteranų, grojantys dar nuo 1976-ųjų. Piratų žygių temomis dainuojantys metalistai ilgainiui davė pavadinimą visam heavio požanriui, o jų nuotaikingi pasirodymai visada patraukia dėmesį. Nors man šiuokart neilgam, nes… vikingų kaimelyje ruošiasi groti slavų mitologijos temas ir slavišką folklorą puoselėjantys rusų atlikėjai ARKONA. Jų išskirtinumas – naudojami keli rusų folko instrumentai ir vienas sėkmingiausių (bent jau Rytų bloke) moteriško growlo pavyzdžių. Specifinėje scenoje jų pasirodymo efektas dar stipresnis, taigi iki vidurnakčio laikas leidžiamas vis dar įspūdingai.

IN FLAMES. Šių švedų fenomenas Wackene kol kas lieka neįmintas. O konkrečiai – kas vis dėlto kiekvieną kartą jiems čia pasirodant sutraukia neįtikėtiną žiūrovų minią. Nors kiek arčiau nei per kelis šimtus metrų prasibrauti arčiau scenos absoliučiai neįmanoma. Bet tai turi ir privalumų, vienas iš jų – iš toliau kur kas įspūdingesnės šviesos, begalybė ugnies efektų ir bendras scenos vaizdas. Tai ir stoviu eilinį kartą atokiau, kaskart besižavėdama kone mintinai žinomu repertuaru ir reginiu. O tada… pradeda vaidentis. Supratote beveik teisingai – to vakaro programą užbaigia dar vienas švedų fenomenas – GHOST. Tiksliai neįvardijamą stilių grojanti ir labai savotišką sceninį įvaizdį pasirinkusi komanda turi krūvas gerbėjų ir tuziną įvairių muzikinių apdovanojimų, kurių tarpe – net 3 Grammy laimėję albumai roko/metalo kategorijoje. Taigi buvo smalsu, už kokius gi nuopelnus jie taip garbinami. Dėl muzikos savitumo dar galima ginčytis, bet už tai, kaip jie atrodo scenoje ir kokią ypatingą scenografiją naudoja – 10 balų. Įsistebeilijau į tą spektaklį ir nė nepajutau, kaip dingo kirbėjęs pašaipus tonas jų muzikos įdomumo atžvilgiu, kaip ėmė stipriai vėsti, pagaliau kaip atėjo 3-čia valanda nakties. O čia tai…

 

Šeštadienis. Paskutinė oficiali WOA diena išaušta itin karšta – nuo pat ryto vilioja koks nors pavėsis, bet juk ir vėl laukia koncertinis maratonas. Paskutiniai pasivaikščiojimai po atributikos prekyvietes, kur perku-parduodu sandėris pasidaro itin palankus pirkėjui. O asmeninė muzikinė programa startuoja po 13 val. ir… kad taip iš tiesų pašviestų ne tokia kaitri „žiemos saulė“. Noras išsipildo pusiau – pasirodo suomių metalistai WINTERSUN. Tada jie buvo neseniai matyti Vilniuje, tačiau vieni iš dabartinių mano favoritų nusipelnė būti pamatyti dar kartą. Likau labai patenkinta tokia šaunia dienos pradžia, galima eiti toliau.

O toliau – akistata su daugiataučiu kolektyvu iš Škotijos ALESTORM. Tada jie dar nebuvo sudrebinę mūsų „Vakario“ sienų, tad pasiutusiai nuotaikinga ir net juokinga jų programa buvo šiokia tokia naujiena. Įspūdingas koncertinių gastrolių sąrašas rodo, kad jie itin mėgsta koncertuoti, bet ir sugeba gi uždegti žiūrovus gera nuotaika. Todėl net ir tvyrant karščiui taip ir norėjosi pašokti (dar kartą ačiū mūsų ąžuolui galiūnui už priedangą). Toliau – tos dienos pietų pertrauka, ir be porcijos ledų – kaip be nieko. Tada laikas pamatyti techniškuosius prancūzus GOJIRA. Grammy nominantai pateisina savo gerą vardą – jų muzika itin kokybiška ir originali, nors kartais nelengva ją suprasti iš pirmo karto. Gausiai naudojama sceninė pirotechnika priduoda efekto jų pasirodymui, bet ir šiaip šis kvartetas ne pėsčias. Žodžiu, puikiai.

Toliau – dar kiek ilgesnė pertrauka, o tada – net kelios dilemos. Pirmoji – ilgamečiai suomių folkmetalio propaguotojai ENSIFERUM vs. švedų ARCH ENEMY. Rinktis nelengva, bet reikia – ir svarstyklės svyra pirmųjų naudai. Besismaginant energingu ritmu, prisimenu, kad ir į šių koncertą įsiterps norvegų progresyvaus juodmetalio pažibos ENSLAVED benefisas. Šie matyti jau gerokai seniai, taigi skubu link vienos iš scenų palapinėje. Besimėgaudama tiesiog hipnotizuojančiu norvegų skambesiu išgirstu ir tai, dėl ko ne kartą buvo liaupsinama šiųmetinio WOA programa – tai HELLOWEEN – PUMPKINS UNITED. Tačiau be to, kad šie „įsikiša“ į ENSLAVED programą, jie groja didelėje scenoje, iki kurios oi kaip nearti, ir gros taip ilgai, kad „praris“ ir iškart po norvegų šalimais grosiančių islandų SOLSTAFIR laiką. Sprendimas aiškus – nesiblaškyti: išklausyti ENSLAVED ir palaukti islandų. Pasakyta – padaryta. O kaip vėlgi „užbūrė“ pastarieji! Jų post-roku atmieštas pirmykštis bliakas ypatingas, verčiantis mėgautis nuo pradžios iki pabaigos, prarandant laiko pojūtį, neriant į akustinį transą, siurbiant kiekvieną natą. Ką, jau baigėsi valanda? Kaip čia…

Sugrįžus į realybę, pravartu pamatyti olandų folkmetalio atlikėjus HEIDEVOLK, kurie „Wackinger“ scenoje pasiruošę išdėstyti visą tiesą apie germanų mitologiją. Beveik vien savo kalba dainuojantis kolektyvas ir klausosi, ir žiūrisi labai gerai, ir visai nieko tokio, kad nė velnio nesupranti olandiškai – vienok, turi jie šį bei tą ir angliškai. Ką veikiam toliau? Ogi vėl veržiamės į palapinę – SAMAEL! Vėlgi, kiek kartų juos bematytum (o nuo 1991-ųjų, kai dar mažai kam žinoma šveicarų komanda pasirodė Maskvoje, jų susikaupė tikrai nemažai), tiek kartų iš naujo jais susidomi. Ir kiek jie besikeistų, tiek kartų atrandi juos iš naujo. Tas pats ir tą n-tąjį, kaip ten liaudis sako: trūkt už vadžių, ir vėl iš pradžių. Ir ką čia bepridursi…

Ir pagaliau – bene labiausiai lauktas WOA 2018 šou. DIMMU BORGIR savo veiklos 25-mečio ir ilgai laukto naujo albumo „Eonian“ išleidimo proga nusprendė pagerbti vieną svarbiausių pasaulyje metalo festivalių. Ir dar kaip pagerbti – be jokios abejonės vienu įspūdingiausių viso festivalio pasirodymų. Beprasmiška bandyti perteikti tai, ką gyvai pamatė to šou liudininkai. Tai buvo nuostabu ir beveik nerealu. Kažkaip stebuklingai šonu pavyko prasibrauti visai netoli scenos, taigi visas šou buvo kaipo ant delno. Gali kilti klausimas – kada vėl pas mus, jei jau net CRADLE OF FILTH sugebėjo atvykti. Tiesa slypi kažkur anapus…

Paskutinė dilema – su kuo užbaigti savo WOA 2018? Ilgai nesvarstant, bedu pirštu į programą ir ten randu viduramžiško metalo atlikėjus, gausų ir savotišką vokiečių kolektyvą IN EXTREMO. Senovines dainas atliekantys ne tik gimtąja, bet ir aibe įvairių kitų kalbų, jie yra išskirtiniai dar ir dėl to, jog kadaise užgimė susijungus dviem skirtingoms grupėms – folkloro ir roko. O šiandien turime itin originalią komandą, kuri vienu metu groja ir gitaromis bei būgnais, ir tuzinu senovinių liaudies instrumentų. Vėl iki 3 val. nusitęsęs paskutinis šio festivalio šou buvo labai efektingas. Ta pakilia gaida ir užbaigsim.

P.S. Kelionė atgal su dar viena tarpine nakvyne Lenkijoje. Vis dar stebintis, kaip 7,1 kv. km plotą užimančiame Wackeno miestelyje, kuriame nėra nė 2000 gyventojų, išsitenka beveik 100 000 festivalio dalyvių. Jei norite įsitikinti, kad kartą metuose vis dėlto taip nutinka, bent kartą užsukite ir savo akimis pamatykite, ką reiškia Wacken Open Air. Juolab, kad šiųmetinis festas jubiliejinis, ir nors į jį jau oficialiai išparduoti bilietai, jų dar galima šen bei ten sumedžioti. Paskutinis koziris – jūsų palaikymo finaliniame jaunųjų grupių konkurse lauks tie, kuriems trečias kartas išties nemelavo – AWAKENING SUN! Tad welcome to WOA 2019 – Faster:Harder:Louder!

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus