„Wacken Open Air 2017“ – be išankstinio sold-out, bet kietai

Nuotr. iš wacken.com archyvo

2017-ųjų rugpjūčio pradžioje Vokietijos Schleswig-Holstein žemę 28-tą kartą sudrebino metalinė muzika ir gausios jos gerbėjų gretos. Be abejo, viso to „kaltininkas“ – „Wacken Open Air“ (WOA) festivalis. Laikas nelaukia, ir tai buvo jau 16-tas mano vizitas į šią sunkiosios muzikos Meką (tenesupyksta konservatyvieji musulmoniškų vertybių sergėtojai). Lietus ir purvas šįkart taip pat neaplenkė festivalio, tačiau akivaizdžiai pasijuto kompleksinio kelių sausinimo priemonių suderinimo nauda.

Kelionė intensyvi, tad jau tradiciškai išvykome anksčiau ir rinkomės nakvynę pakeliui, šįkart dar Lenkijoje. O rugpjūčio 2 dieną mes jau vietoje, nes jau trečiadienį prasideda didžioji kelių dienų muzikinė fiesta. Tais metais dar buvo pertrauka lietuvių atrankai į jaunųjų grupių konkursą „Wacken Metal Battle“, kuri 2018 m. atsinaujino ir… sveikiname PHRENETIX!

Trečiadienis. Tuokart aktyviai domėtis kitų šalių jaunų metalinių grupių pasiekimais dėl kaip visada intensyvaus grafiko didžiosiose scenose pritrūko laiko. Įvykiai kempinge: palapinė – namas pastatyta, trumpas poilsis, ir kol dar neįsivažiavo koncertai, keliaujame pasižvalgyti į atributikos turgelį. Iš ten – į vis besiplečiantį ir vis daugiau pramogų bei skrandžio džiaugsmų siūlantį vikingų kaimelį. Vien čia tenka praleisti vieną kitą valandą. Ši vieta turi atskirą sceną, kurioje taip pat pasirodo visai įdomios grupės, o šalia jau įsitvirtino futuristinė ateities žmonių a lia „Mad Max“ stovykla, irgi su sava scena. Jei ką, įskaitant pramoginę „Beer Garden“ sceną, sceną press centre, kurioje prisistato jauni kolektyvai, ir visas didžiąsias ar kiek mažesnes, kuriose vienos po kitų pasirodo pagrindinės festivalio komandos, scenų iš viso 9. Tik spėk suktis…

O štai pirmasis fiasko per daugelį metų – dėl žmonių pertekliaus prie scenos palapinėje neįleido visų norinčių, tad teko praleisti pačių ANNIHILATOR benefisą! Ir reikėjo gi iš jos išeiti po kitų trašystų – FLOTSAM AND JETSAM – šou… Na ką, gyveni ir mokaisi – kitą kartą klaida nepasikartos. Tuokart paguodos prizu tampa kelių „Wackinger“ ir „Wasteland“ scenų dalyvių peržiūra, bendram išsilavinimui, tskant…

Ketvirtadienis. Iš ryto neskauda galvos, kaip tam Kancarui, taigi iškart po pusryčių ir maudymosi procedūrų į festivalio zoną riedame spec. autobusu, kursuojančiu tarp vip‘ų kempingo ir press centro. Čia netikėtai užeina audra ir per keliolika minučių liūtis pridaro momentinės kelių dienų žalos – vėl purvas, balos, pelkės. Bet, kaip sakoma, oro nepasirinksi, o Wackene lietus ir jo pasekmės jau tapo kone vizitinė kortelė. Nepaisant visko, išėjus į plačias renginio erdves, tikrai yra ką veikti. Kaip jums metalo joga? O kovos purve? O wrestlingas? O metalo „mišios“? O muzikinių filmų seansai? Ir tai dar ne viskas, taigi yra į ką akis paganyti, o gal ir išbandyti.

Muzikinė kelionė prasideda vakarop. Po gerų pietų mitybos zonoje, kur virtuvių ir patiekalų pasirinkimas itin gausus, visai vilioja EUROPE programa. Muzika neįpareigojanti įdėmiam klausymui, nors dabartinius europiečius verta pagirti už kūrybinę brandą – šiuo metu jų muzika panašesnė į seną hardą nei į buvusį glamą, nors žymiausi kūriniai atsirado būtent tais laikais. Jie susiklauso visai smagiai, o paskui galima užmesti ausį ir į veteranus STATUS QUO, kol jie dar gali stovėti scenoje (nieko asmeniško). Po kelių jų kūrinių laikas persikelti prie vienos iš scenų palapinėje, kur ima siautėti belgų death metalo kalviai ABORTED. Čia tai nesumeluota jėga!

Gal nesakysiu, kiek kartų paskutiniu metu teko susidurti su ACCEPT komanda, bet tas jų pašėlęs dabartinis vokalistas Pinčiukas kažkuo traukia, nors tu ką. Aišku, 2 val. išbūti jų akivaizdoje sunku, taigi iki kito numatyto pamatyti šou laiką stumiame žiūrinėdami visokias kitokias anksčiau nepaminėtas atrakcijas. O tas kitas šou skirtas metalo „ekstremalams“ – padėtį kontroliuoja patys NAPALM DEATH. Ausis ir krūtines užgula gitarinių rifų greičio ir growlo lavina, tik laikykis. Toliau dviejų melomanų keliai laikinai išsiskiria. Keliauju pirmą kartą pamatyti pasunkinto roko/psichobilio atlikėjų, danų VOLBEAT. Jų kūryba pastaruoju metu tapo teigiamu atradimu, taigi pamatyti juos dar ir gyvai, ir didelėje scenoje, buvo šansas, kurio nevalia praleisti. Tuo tarpu į „juodesnę“ muziką linkęs bendražygis lieka vietoje ir renkasi norvegų bliakerius MAYHEM. Ir „vargsta“ sausakimšoje palapinėje, nes šie kažkodėl įstumti į mažąją sceną. Bet kokiu atveju, abiems įspūdžių ir gerų emocijų per akis. Dar susitinkame panaktinėti grojant NILE, kurie, kaip visada, nestokoja „parako“. O tada galima ir numigti posmą…

Penktadienis. Tradiciškai ši diena ypač intensyvi ir turininga – tenka lakstyti tarp scenų, ir dar blogybė – tas pats laikas neretai skiriamas dviems grupėms, kurias abi nori pamatyti. Su liūdesiu tenka rinktis. Faster:Harder:Louder – šis WOA šūkis prieš porą metų persikėlė į trijų didžiųjų scenų pavadinimus. Vidurdienį vienoje jų groja italų gotai LACUNA COIL. Ši saikingai teatrališka ir maloniai balsinga kompanija nuteikia pakiliai. Tada galima ir pasistiprinti, kaip tik 1,5 val. laisvo laiko. Išbandome kitos šalies virtuvės meniu – viskas niam niam. Ir dar kai ką geriamo, apie ką šiais laikais pas mus kalbama puse lūpų ;). Sotūs ir laimingi stojame pažiūrėti heavio veteranų GRAVE DIGGER. Jie akivaizdžiai dar turi nemažai jėgų ir išlaikę kūrybiškumą, o ir draivo nesuklastosi. Užskaitom. Iš karto matosi, kad su kitais pasirodymais kertasi APOCALYPTICA laikas, taigi renkamės jų tautiečius SONATA ARCTICA. Suomiškas poweris kokybiškas ir gana skiriasi nuo pvz. vokiško, taigi įdomu pasiklausyti ir pažiūrėti į šiuos šėliojančius vaikinus. O tada – pirmas „nuostolis“ – sutampa grupių PARADISE LOST ir TRIVIUM šou. Pasirinkimas nelengvas, juolab, kad abiejų naujausi diskai pakankamai stiprūs ir įdomūs, ir abu guli nuosavoje diskografijoje. Galiausiai nugali draugystė: nusprendžiame pamatyti jas abi pakaitomis, per pusę, mat scenos netoliese, ir tai praktiškai įmanoma. Šis sprendimas pasirodė visai tinkamas, abu šou tik sustiprino vienas kito įspūdį.

Tada jau tenka greitai suktis ir lėkti prie atokiau eančios palapinės su dvejomis scenomis, kur nusižiūrėti JAV metalkoristai THE DILLINGER ESCAPE PLAN. Tada dar nebuvo aišku, kad tais pačiais metais 20-metė komanda apskritai baigs savo egzistavimą. Taigi išėjo taip, kad netyčia išgirdome jų „gulbės giesmę“. Buvo labai stipru, dabar gi belieka palinkėti šios grupės nariams sėkmės kažkur kitur.

Kiek pasidžiaugę scenoje thrash metalo veteranais SACRED REICH, suskumbame pirmą kartą gyvai pamatyti britų progresyviuosius metalkoro „architektus“ (ARCHITECTS). Šie virina itin energingai ir ekspresyviai, net mūsų pačių visas nuovargis kažkur išgaruoja. Deja, čia tenka „aukoti‘ EMPEROR pasirodymą, na, kitą kartą bus geriau…

MEGADETH. Vieninteliai „didžiojo ketverto“ dalyviai WOA 2017 ne itin sužiba, nors šios komandos pasirodymai niekada nebūna itin nuoširdūs ar šilti. Bent toks įspūdis susidaro dėl to, kad Dave Mustaine arba pykstasi su kitais grupės nariais, arba kažkodėl šykščiai bendrauja su publika. Bet iš jų kūrinių kokybės neatimsi, taigi tiesiog ramiai klausaisi thrasho klasikos ir linguoji sau į taktą. Pasirodo, tuo pat metu vikingų kaimelio scenoje groja SKÁLMÖLD, bet ateitis parodė, kad jie apsilankė ir pas mus, taigi nuostolio kaip ir nėra.

Dar nesulaukus virš valandos trukusio Megų pasirodymo pabaigos, vėl pėdiname į palapinę, kur vienoje scenų po stogu doomo „mišias“ laiko vieni šio žanro pradininkų, švedai CANDLEMASS. Po vidurnakčio jų dainos veikia veikiau kaip lopšinė, negu kaip aperityvas. Tada patogiausia ramstyti garsistų aptvaro sienelę ir ramiai „doom‘oti“. O kai vėlyvas laikas vis tik primena apie save, keliaujame prasiblaškyti pas ekstravagantiškąjį MARILYN MANSON. Jei dėl jo muzikos pakraipos ar įvaizdžio galima diskutuoti be galo, tai šoumenas jis neeilinis. Taigi daugiau dėmesio kreipiame į sceninius vaizdus, ir viskas tada atrodo gerai. Išties pavyksta prasiblaškyti, tad traukiame ne pogulio, o dar į vieną vietą, kur vyksta vienas paskutinių tos dienos akcentų – šokamas toks truputį „trenktas“ valsas. Na, turbūt jau supratote, kad čia kalbama apie atgimusius Kalifornijos progresyvo meistrus PSYCHOTIC WALTZ. Labai maloniai susiklauso jų techniška, kupina skambesio vingrybių programa, kuri baigiasi jau po 2 val. nakties. Kažkas pasakė, kad geriausias poilsis – pabaigus šią žemišką kelionę. Na, čia gal jau pernelyg drastiškas sprendimas, taigi nusprendžiame iki jau užklupusio šeštadienio pusiaudienio pailsėti, čia ir dabar…

Šeštadienis. Paskutinė oficiali WOA diena išaušta saulėta ir nekaršta – pats tas koncertinio maratono pabaigai. Paskutiniai pasivaikščiojimai po atributikos prekyvietes, kur prasideda visokie išpardavimai ir pan., taigi ko dar nenusipirkai, gali gauti kur kas pigiau. Pusryčių laikas beveik sutampa su pietų, bet anokia čia problema. Tuo tarpu asmeninė muzikinė programa startuoja vidurdienį ir yra tokia truputį „apsėsta“. Mat nusprendžiame pamatyti legendinius JAV deferius POSSESSED. Pagarbos vertas vien vokalisto ryžtas atsisėdus į neįgaliojo vežimėlį ne baigti muzikanto karjerą, o tiesiog jame išriedėti į sceną! Taip pagarbiai ir susiklauso visas jų pasirodymas, o dabar jau šmėsčioja gandai, kad šiemet pasirodys trečias pilnas studijinis šios komandos albumas, net po 32 metų pertraukos!

Pietų pertrauka šįkart ilga, nes kitą dėmesio vertą pasirodymą suplanavome pamatyti tik 16 val. Tai yra po ilgesnės pertraukos WOA grojantys vokiečių metalkorizuoto melodingo death metalo ekspertai HEAVEN SHALL BURN. Įdomu tai, kad visi grupės nariai yra vegetarai ar veganai, tad mėsos jiems nesiūlykite ;). Užtat jų sceninės energetikos užtaiso ir išprovokuoto gigantiško mosh pit gali pavydėti daugelis. Pasikrauname jų generuotos energijos, galima sakyti, visai dienai. Šiems pabaigus, tenka skubėti link atokesnės scenos, kur labai smalsu gyvai išgirsti po debiutinio vizito į Lietuvą sparčiai išgarsėjusių ir dabar jau veiklos dvidešimtmetį atžymėjusių suomių INSOMNIUM naujausią albumą. O jame – vienintelis 40 min. trukmės kūrinys, „atveriantis“ žiemos vartus. Dabar jau šią ypatingą programą, tiesa, dar papildytą kitų leidinių dainomis, girdėjome ir pas mus, bet tada tai buvo didelis siurprizas, ir laikas prabėgo akimirksniu.

Trakų pilyje itin patraukliai atrodęs ALICE COOPER šou labai masino jį dar kartą paliudyti. Taigi kitas dėmesio taikinys – jis. Shock rock iniciatorius ir vystytojas dar kartą nenuvylė, labai smagiai susiklausė ir susižiūrėjo jo „baisaus“ teatro spektaklis. O štai ir švedų vikingų AMON AMARTH laivas atplaukia, kuris vieną kartą netilpo mūsiškiame „Lofte“. Jame, kaip žinome, skamba tuzinas karingų ir melodingų dainų, kurios kaskart vilioja dar kartą juos pamatyti. Šlovė Torui.

Po to susikerta net keli įdomūs pasirodymai, tad galiausiai tenka kruopščiai rinktis. Pralaimėjusieji neminimi, o laimi dar niekada niekur nematyti suomių melodingo metalo atlikėjai OMNIUM GATHERUM, kurie asmeniniame tvarkaraštyje iš pat pradžių buvo vieni esminių favoritų. Šis sekstetas dargi vienais metais vyresnis už Insomniumus, taigi peno gerbėjų ausims turi apsčiai. Groja jie valandą, bet kiek netikėtai „Wackinger“ scenoje. Tai neabejotinai vieni svarbiausių vikingų kaimelio akustinių herojų. Tai patvirtina ir itin gausios klausytojų gretos prie scenos. Man tai apskritai tapo vienu įdomiausių ir patraukliausių viso festivalio momentų. Ir ką čia bepridursi…

Paskutinė dilema – su kuo užbaigti savo WOA 2017? KREATOR vs. SOILWORK. Ir čia jau niekaip nepamatysi abiejų, nes scenos nutolusios per kokio pusvalandžio kelią. Galiausiai nugali senoji vokiško thrasho mokykla. Viršvalandinis intensyvus, užtikrintas ir kietas šou dar kartą įrodo, kad Kreatoriai ne pėsti ir matyti juos scenoje visada malonu. Kas juos kur nors matėte nors kartą, o tokių turbūt jau nemažai, ko gero tam neprieštarausite. Taigi tuo ir užbaigsim.

P.S. Kelionė atgal su dar viena tarpine nakvyne Lenkijoje ne tiek ir svarbu. Gal svarbiau tai, jog kaskart stebina, kaip 7,1 kv. km plote išsidėsčiusiame Wackeno miestelyje, neturinčiame nė 2000 nuolatinių gyventojų, išsitenka kone 100 000 festivalio dalyvių. Neįtikėtina ir jums? Tada labai patartina bent kartą savo akimis pamatyti, kas tas „Wacken Open Air“. Juolab, kad šiųmetinis festas jau ranka pasiekiamas, į jį dar yra bilietų ir čia jūsų palaikymo jaunųjų grupių konkurse lauks su daugeliu kitų besivaržantys PHRENETIX! Tad welcome to WOA 2018 – priešjubiliejinį.