Reportažai

„Wacken Open Air 2016“ – purvo vonios ir kovos strategija

2017.05.11 11:14, Birutė

wacken-b2016-aisiais pasaulio pabaiga neatėjo, tad rugpjūčio pradžioje 15-tą kartą išsiruošiau į vieną kartą metuose jau kone antrais namais tampantį „Wacken Open Air“ (WOA) festivalį. Kadangi prieš metus dėl liūčių teko ne tik nakvoti mašinoje, bet ir atkakliai klampoti po milžiniškus purvynus visoje teritorijoje, šįkart tam buvo pasiruošta. Būta to gero ir tais metais, tad į 2017-ųjų renginį pirmą kartą po kelių metų neišparduoti bilietai. Dėl to organizatoriai ėmėsi kardinalių padėties gerinimo priemonių, bet apie tai – kiek vėliau.

Kelionė praėjo sklandžiai, pakeliui nakvynei pasirinkome ne per toliausiai nuo Wackeno esantį jau išbandytą jaukų viešbutį. Rugpjūčio 3 dieną mes jau vietoje, tik dėl kamščio prie įvažiavimo ir eilės prie akreditacijų sugaištame tiek laiko, kad tenka praleisti konkurso „Wacken Metal Battle“ latvių finalistų PRETERNATURAL pasirodymą vidurdienį. Deja, tai buvo antri metai, kai atranka į šį konkursą Lietuvoje nevyko, ir, ko gero, nebevyks. O domėtis kitų šalių jaunų metalinių grupių kūrybos tendencijomis dėl įtempto grafiko didžiosiose scenose tiesiog nebeužtekdavo laiko. Ne šiaip sau dėl gausių muzikinių įvykių ir ne mažiau skaitlingų kitokių pramogų bei atrakcijų iš esmės WOA startuoja jau trečiadienį. Taigi statome palapinę (šįkart pasirenkame kuo aukštesnę vietą, kad, jei ką, vėl netektų „skęsti“) ir keliaujame į atributikos turgelį. Ten, kaip visada, akys raibsta nuo pasiūlos, vis tiek randi kažką sau tinkamo, o jei gerai paieškai, dargi už labai padorią kainą. Tada apsižvalgymas po press zoną ir bokalas kitas alaus, kuris pagal dabartinę situaciją pas mus atrodo visai ne brangus. Po to vizitas į vikingų kaimelį, šalia kurio įsikūrė ir futuristinis ateities žmonių a la „Mad Max“ kempingas. Šie turi ir savo muzikinę sceną, taigi dar viena nauja atrakcija akivaizdi.

Ketvirtadienis

Ir vėl tas purvas. Kai kur sunkiai išbrendamas. Gerai, kad iš spec. kempingo nuolat vežioja shuttle autobusai. Bet keliaujant tarp scenų pagal iš anksto susidarytą tvarkaraštį, vis tiek tenka klampoti. 16 val. repertuaras prasideda britų SAXON, kurie šiemet minės veiklos 40-metį, benefisu vienoje didžiųjų scenų. Heavio veteranams leista groti virš valandos, ir jie tai sėkmingai išnaudoja. Kaskart žavi šių žilagalvių energija ir užsidegimas, kuo jie visada užkrečia ir publiką. Kita valanda skirta migracijai prie atokiau esančios vienos iš palapinės scenų, pakeliui pas vikingus užkandus jų specifinio maisto. O ten įsisiautėja VADER, kurie ne veltui laikomi lenkų metalinės scenos pažiba. Kadaise jie praskynė kelią į visuotinį pripažinimą kitiems savo tautiečiams, o dabar patys mėgaujasi neblėstančia šlove. Gegužės 11 d. juos visi norintys pamatys ir Vilniuje, tad pasakysiu tiek: geras brutalizmo seansas garantuotas!

Dar po 40 minučių kažkur tolumoje ima žybsėti šviesų jūra ir pasigirsta WHITESNAKE akordai. Tačiau tąkart norisi kažko sunkesnio, taigi čia pat verta palaukti JAV death metalo meistrų IMMOLATION pasirodymo. Pastarieji į smegenis ir kiek žemiau kala savo bekompromisį aršumą ir scenoje, o ir prie jos, sukelia tikrą audrą. Praėjus vos kelioms minutėms po amerikiečių šou pabaigos visai greta ima niršti švedų juoduliai MARDUK. Pastarieji atrodo kieki silpniau, bet dėl to vakaras ne „baltesnis“. Vis dėlto viso jų pasirodymo netenka matyti, mat dar jam nesibaigus į kitą didžiąją sceną sulipa ne kas kita, o IRON MAIDEN komanda. Nesvarbu, kad vien WOA juos matysiu jau trečią kartą. Ir ne esmė, kad maždaug prieš 1,5 mėnesio jie buvo matyti ir Kaune. Man tai – absoliutūs visų laikų heavio favoritai, nuo kurių ir prasidėjo domėjimasis sunkiąja muzika. Taigi keliaujam tą nemažą atstumą, braunamės per žmonių minią, įsitaisome atokiai, bet ten, kur neblogai matyti scena. O tada – net 2 valandos „skaitinių“ iš „Mirusiųjų knygos“, ir ne tik. Pusę Ironų pasirodymo WOA šarmo sudaro nesibaigiantis crowd-surfingas. Kitą pusę, be abejo, – jų turtingas repertuaras, scenografija, puikus apšvietimas ir… ta begalinė žiūrovų minia, mat daugelis susirenka pamatyti šios komandos. Et, ką čia daug pripasakosi, kas norėjo, matė juos pirmą kartą pabuvojusius Lietuvoje. Tik Maidenai, galima sakyti, yra daugiau stadioninė grupė. Gaila tik, kad jų laikas susikirto su skirtu JAV deferiams THE BLACK DAHLIA MURDER, suprantama, šiuos teko praleisti. O tuokart, artėjant Lemmy mirties metinėms, sugalvota jį prisiminti 15 minučių video siužetu iš jo kūrybinės veiklos fragmentų. RIP, tai net geriau negu statulos…

Penktadienis

Mobilizacija prasideda jau vidurdienį. Nors daugelis dar neskuba prie scenų, švedų deferiai THE HAUNTED šaukia į frontą. Tuo metu dar pavyksta įsitaisyti visai arti scenos. Žinia, šią komandą 1996 m. subūrė trys AT THE GATES nariai, o šių pristatinėti tikrai nereikia. Surinkus visą abiejų kolektyvų diskografiją, ir vienus jau spėjus pamatyti gyvai, griekas būtų praleisti antruosius. Ankstyvas vizitas į koncertinę zoną atsiperka su kaupu – THE HAUNTED pavaro taip galingai, kad lieki išsižiojęs. Visai čia pat laike ir erdvėje pasirodo dar viena muzikaliai  patraukli kompanija – tai olandai LEGION OF THE DAMNED. Ne veltui taip pasivadinę šie death/thrash metalo virintojai – jų dainų tematika sukasi apie siaubą, okultizmą ir apokaliptines apraiškas. „Legionas“ tuokart mesteli dar vieną stiprią dozę aršios ir nepriekaištingai stiprios muzikos, tad jei prieš tai dar jautėsi kažkoks nuovargis, taip sakant, paskutiniai miegai išlakstė.

Pietų pertrauka. Jos metu galima pasirinkti kažką iš 20 skirtingų virtuvių, taigi paragauti tikrai yra ką, net ir įmantriam skoniui. Pasistiprinus galima pažiūrėti, kaip laikosi švedų scenos elito veteranai ENTOMBED A.D. O laikosi jie puikiai, nieko neprikiši. Taip pat neverta praleisti progos pamatyti, kaip nūnai atrodo Londono merginos, nors jos jau toli gražu nebe mokinukės. Aišku, kalbama apie NWOBHM laikus menančią moterų grupuotę GIRLSCHOOL. Niekada nenutraukusios veiklos, moteriškės išties nusipelno pagarbos. Net jeigu jų gyvas pasirodymas šiek tiek trenkia naftalinu. Sako, solidesniame amžiuje jos atrodo gražiau, nei jaunystėje, gal ir taip. Ir jų šou sueina visai maloniai.

Kad ir kiek sudėtį pastaruoju metu kaitaliotų šveicarai ELUVEITIE, jų muzika lieka patraukli, sceninis draivas – be priekaištų, o ir didelėje scenoje jie atrodo tikrai gerai. Paskui įvyksta dar viena dideliame festivalyje neišvengiama sankirta tarp dominančių grupių grojimo laiko, tenka rinktis. BULLET FOR MY VALENTINE vs ORPHANED LAND, laimi antrieji. Pasirinkimas pasirodo besąs sėkmingas, mat stilistiškai savotiški ir įdomūs izraeliečiai savo muzikos ypatumus puikiai perteikia ir gyvai. Ir nors nuo 2013-ųjų dar nematėme naujo studijinio jų albumo, ligšiolinė jų kūryba verta 10 balų. Po geros valandos akustinio poilsio, ryžtuosi pamatyti prancūzus ALCEST – nuo tokių užmačių neatbaido nei jų skambesio metamorfozės, nei tai, kad jau teko juos stebėti mūsų šalyje. Pastarasis faktas turbūt ir buvo apsisprendimo stimulas, nes tuokart jų koncerte jaučiausi kaip žuvis vandenyje. Panašus jausmas apniko ir Wackene, nors pradedantis imti nuovargis gal kiek ir sutrukdė iki galo mėgautis prancūzų pasirodymu.

1349. Tais metais „juodoji mirtis“ užklupo Norvegiją, ir ši data pasirodė tinkama black metalo grupės pavadinimui. Tą penktadienio naktį teko garbė pamatyti juos WOA scenoje, o kad nebūtų labai „juoda“, smegeninę dar norėjosi „praskiesti“ simfoniniu BLIND GUARDIAN skambesiu. Šie vokiečiai turi išskirtinį talentą rengti itin įspūdingus šou, kurie nakties tamsoje ir tuo pačiu apšvietimo jūroje atrodo dar įspūdingiau. Po tokios geros gaidos nebeliko nieko kito, kaip pratęsti vakarėlį su dar viena „lengvo“ skambesio vokiečių komanda UNISONIC, užuot poginusis jų tautiečių metalcoristų CALIBAN akivaizdoje. Čia – ištisas muzikantų žvaigždynas. Jeigu kam nors jų dainos įkyriai primena HELLOWEEN, PINK CREAM 69, GOTTHARD ar GAMMA RAY, tiesiog pažiūrėkite, kam anksčiau priklausė „unisonicai“. Tai buvo viena iš grupių, kurių dar neteko matyti scenoje, ir ta pirma pažintis praėjo labai vykusiai, pagarba jiems.

Ką veikiam prieš 2-ą nakties? Galima eiti miegoti. Galima eiti kur nors tūsintis. Bet galima pažiūrėti ir paskutinį penktadienio WOA šou. Renkamės trečią, tai juk TESTAMENT! Jei galvojate, kad knapsėdami stebeilijom į sceną, prieš kurią vis dar stovi minia žmonių, pagalvokite dar kartą. Šių užkietėjusių trašystų energija ir skambesio jėga išjudintų net akmenį, tai kokie ten dar miegai. Eilinį kartą amerikiečiai įrodo ne veltui priklausantys thrasho atlikėjų elitui, buvo labai labai gerai…

Šeštadienis

Rugpjūčio 6-oji. Pusryčiaujam Wackeno miestelyje. Norint aprėpti WOA masto ir atrakcijų vaizdą, pasivaikščioti būtina. O vidurdienį – vėl į muzikinę trasą. Pažiūrim, ką daro anglų poweristai DRAGONFORCE. Šių metų gegužės 19 d. jie išleis naują albumą. Tuo tarpu scenoje „drakoniška galia“  liejasi per kraštus, užtat paplokime jiems. Tada ateina eilė pamatyti vienintelius nusižiūrėtus šio WOA repertuaro progresyvo atlikėjus SYMPHONY X.  Jų muzika gana sudėtinga, o šou gal kiek perdėtai pompastiškas, tačiau groja jie kokybiškai, taigi nė kiek nesigaliu vieną kartą juos pamačiusi. O toliau atsirado pati nesmagiausia viso festivalio dilema – visiškai sutapo DEVILDRIVER ir BORKNAGAR grojimo laikas. Po pasitarimo su bendražygiu nusprendžiame pažiūrėti šias grupes atskirai ir paskui pasidalyti įspūdžiais kaip. Mano daliai atitenka DD. Nors šie amerikiečiai kilę iš Santa Barbaros, begalinio serialo siužetu čia nė nekvepia. Jau 15 metų jie virina melodingą death metalą ir daro tai užtikrintai. Taigi ir scenoje jie užkūrė tikrą velniavą. Tuo smagiu ritmu paskui pasakoju kuo geriausius įspūdžius kolegai, o šis savo ruožtu džiaugiasi taip pat stipriu norvegų pasirodymu.

Būtų nedovanotina praleisti senųjų San Francisko metalistų METAL CHURCH koncertą. Nuėję ilgą ir vingiuotą kelią nuo eponiminio debiutinio albumo 1984-aisiais iki 2016-ųjų opuso „XI“, jie vis dar turi ką pasakyti. Taigi su nesumeluotu pasimėgavimu stebiu jų šou, ir kaip tik „True Metal“ scenoje. Nuo paprasto senamadiško metalo pravartu nukrypti į įmantresnio skambesio tyrus. Ir tam puikiausiai tinka simfonininkai THERION. Šie švedai nemažai nusipelnė savo žanro scenai, o gyvai dažniausiai pasirodo kone idealiai. Šįkart jiems gal ir trūko kažkokio „kablio“, bet sugrojo tvarkingai, daugeliui patiko ir, atrodo, nė motais buvo tas lietus, be kurio Wackene beveik neįmanoma. Kiek anksčiau nei Therionai, kitoje scenoje baigė groti groovinantys vokiečių metaliūgos DRONE, 2009 metais laimėję jau minėtą konkursą „Wacken Metal Battle“. Jie čia minimi ne šiaip sau, nes jei ne vėlgi susikirtęs laikas, mielai juos pažiūrėčiau. Bet nuosavame tvarkaraštyje lieka dar pora komandų, o iki jų, ir tarp jų – gana ilgos pertraukos. Taigi sočiai laiko paskutinį kartą tų metų feste pasibastyti po įvairius užkaborius, neaplenkiant garsiojo „Beer Garden“, kur alus liejasi laisvai, atskiroje scenoje groja humoro nestokojančios kapelos, mezgasi naujos pažintys ir t. t.

Prieš 21 val. savo tamsius kerus paskleidžia šveicarų ekstremalai TRIPTYKON. Anuomet stipriai patraukę dėmesį „Kilkim žaibu“ festivalyje, tą patį padaro ir čia. Dar daugiau – pasijutome tarsi magijos seanse, kartais buvo net nejauku, bet čia ne muzikos požiūriu. Ir pagaliau paskutinis WOA 2016 akcentas, o čia – vėl pasirinkimas iš dviejų. Šiuokart paprasčiau, mat ARCH ENEMY buvo neseniai matyti, o netyčia atrasti ir iškart dėmesį patraukę australai PARKWAY DRIVE – pats tas. Na, ir pagaliau pasisekė išvysti bent vienus metalcore atlikėjus, su kuriais šiame WOA kažkaip nesisekė. Nustebino ne tik kietai sukaltas ir stipriai draivinis australų pasirodymas, bet ir tokiam vėlyvam metui susirinkęs neįprastai didelis žiūrovų būrys. Padariau išvadą, kad ši grupė gerai žinoma ir mėgstama, o aš štai apie juos sužinojau tik prieš metus. Tik niekam nesakyk ;)

***

Ką gi, paskutinės festivalio akimirkos, poilsio zona, gilus miegas, kaip po gerų karinių pratybų. O paskui – ilgas kelias namo. „Home Sweet Home“, kaip mėgsta sakyti vienas „greitas ir įsiutęs“…

27-oji WOA serija baigėsi. O iki 28-ojo festivalio beliko mažiau nei trys mėnesiai. Pats laikas paminėti, ko gi ėmėsi vokiečiai, siekdami sumažinti purvynus ir šiemet pritraukti pernykštės klampynės atbaidytus žmones. Laukuose burzgė ekskavatoriai, buldozeriai ir traktoriai, šioji technika lygino banguotą reljefą, dėl kurio perteklinis vanduo po lietaus kaupdavosi po žeme. Imtasi ir esančios drenažo sistemos atnaujinimo bei pagerinimo – užsimota specialioje talpykloje sukaupti vandenį ir jo perteklių nukreipti į Kylio kanalą. Keliai ir takai dengiami akmens skalda. Galiausiai nutarta pasitelkti specialią augmeniją, laukus papildomai užsėjant dobilais bei garstyčiomis, kurių ilgos šaknys efektyviau aeruoja dirvą ir apsaugo nuo žemės paviršiaus suplūkimo.

Tad laukia WOA 2017. Nuslinkus debesims kada nors vis tiek pasirodo saulė.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus