„Wacken Open Air 2014“ – 25-tas kartas, ir dar ne pabaiga

Bilietais į vis dar stebinantį, bet ir traukiantį savo mastais metalo festivalį „Wacken Open Air“ (WOA) reikia pasirūpinti vis anksčiau, nes jų dabar nebelieka net per kelias valandas. Na, į šį, jubiliejinį 25-ąjį, dar galima buvo suskubti juos gauti per kelias dienas. Metai netruko prabėgti, jau ranka pasiekiamas „WOA 2015“, tad metas prisiminti pernykščius įvykius, brolius JUODVARNIUS, kaip dabar aišku, kol kas paskutiniuose lietuvaičių žygiuose „Wacken Metal Battle“ konkurse ir palaukti šiųmetinio festivalio.

Tai buvo 13-asis manasis vizitas (be pertraukos) į WOA. Per tiek metų, rodos, viskas išžvalgyta ir mintinai žinoma, bet… Kaskart grandiozinio renginio organizatoriai ne tik sugalvoja tobulesnių sprendimų įvairiose fiestos veiksmo vietose, bet ir, be abejo, iš kitų dalyvių sudėlioja koncertinį repertuarą. Iš viso net 8 scenose, ne juokai…

Po pertraukos į Vokietiją ir atgal teko važiuoti sava lengvąja mašina (na tiek to, vyro šioji). Nakvynė Lenkijos motelyje padėjo pailsėti ne tik vieninteliam vairuotojui, bet ir šturmanui. O kitądien jau patraukėme į mažą ir simpatišką Vokietijos šiaurės vakarų miestelį Wackeną, kuris būtent dėl metalistų Meka tapusio festivalio išgarsėjo visame pasaulyje. Vieną kartą per metus nė dviejų tūkstančių gyventojų neturinčioje vietovėje savaitei susirenka 80 000 metalgalvių, o gal ir daugiau.

Ir vėl mes vietoje jau trečiadienį, kuomet dar nevyksta pagrindiniai muzikiniai įvykiai, bet jau gausu metalo gerbėjų, besiruošiančių didiesiems įvykiams. Mūsų „Wacken Metal Battle“ dalyviai JUODVARNIS skrydžiui turėjo būti pasiruošę tik ketvirtadienio popietę, bet juk reikia apšilti iš vakaro. Tą visi ir darom.

Šį kartą viena didelė naujovė – specialusis kempingas nukeltas į pakraštį, kas galėjo sukelti nepatogumų, norint greit patekti į žiniasklaidos zoną, o ir prie pačių didžiųjų scenų. Senojoje vietoje įsikūrė specialiosios tarnybos ir muzikantai su savo lydinčiu personalu. Bet stropūs vokiečiai ir čia rado išeitį – pressos atstovai ir kiti VIP gyventojai buvo pirmyn atgal beveik visą parą vežiojami dažnai kursuojančiu shuttle autobusu. Patogu ir visai nesudėtinga.

Trečiadienis skiriamas atributikos pirkimui, gurmaniškoms degustacijoms, bendrai apžvalgai. Mat vis pasitaiko čia pakliūti su festivalio debiutantais J Muzikaliai ši diena prabėga besiklausant tik stovyklose griaudinčios muzikos ar antrinėse scenose besipraktikuojančių mažiau žinomų atlikėjų. O apskritai dar labiau prasiplėtė maitinimo, gėrimų ir atributikos prekyvietės, taip pat dar populiaresnis tapo ir WOA įsitvirtinęs vikingų kaimelis. Čia gausu specifinio maisto, aksesuarų, visokių pramogų ir atrakcijų. Ir įsikūrusi viena scena, kurioje groja be išimčių vikingų, pagoniško ir panašaus metalo atlikėjai. Daugiau higienos punktų, ir jie dažnai tvarkomi. Išpopuliarėjo ir sėdėjimo ant baslių pramoga, kuriai jau reikia registruotis iš anksto.

Ketvirtadienis, liepos 31 d.

Ketvirtadienį traukiame į jau pažįstamą pilaitę – palapinę su bokšteliais, kurioje įrengtos dvi mažosios scenos, jose daugiausiai varžosi „Wacken Metal Battle“ dalyviai. Mūsų JUODVARNIS 20 minučių prakaitą lieja „W.E.T“ scenoje. Sugroja jie užtikrintai, įtaigiai, be sceninės baimės, ir sulaukia pakankamai triukšmingo palaikymo. Toliau lietuvaičių, kaip ir kitų konkursantų, likimas tarptautinės komisijos rankose, o tautinė palaikymo komanda išsiskirsto savoms pramogoms.

Mudviejų vakaras tądien prasideda „Black“ scenoje, su švedų heavio virintojais HAMMERFALL. Šie turi ne tik solidžią sceninę patirtį, bet daro ir gerus šou, taigi pradžia gera, bet darbo dar ne pusė. Visai netrukus gretimoje scenoje, kaip sakoma, dėl prikolo pažiūrime pozeriškuosius skudurininkus STEEL PANTHER. Šie garsėja ne muzikos svoriu, o ekstravagantiška apranga ir dviprasmišku elgesiu scenoje. Na, dar provokuojančiais video. Kaip pasakytų taip dabar visur besireiškiančių seksualinių mažumų atstovų vengiantis mano partneris, kažkokie pdr… Bet ir tokių šou reikia pažiūrėti, kaip sakant, priešą pažinti ;)

Kur kas patraukliau skambesio ir muzikos kokybės požiūriu sueina smarkių britų hardroko veteranų SAXON, jau n-kartų matytų, bet vis tiek smagių ir užvedančių vokiečių ACCEPT ir jų tautiečių poweristų MASTERPLAN pasirodymai. Pasikrauta vėlyvos energijos iki soties. Tuo koncertinis ketvirtadienis iki vidurnakčio ir užsibaigia, strykt į spec. autobusą ir į stovyklą. O ten jau iš visų kampų skamba sunkiųjų lopšinių įrašai, pats tas didžiajam penktadieniui besiruošiant…

Penktadienis, rugpjūčio 1 d.

Penktadienis lėmė „Wacken Metal Battle“ laimėtojus, tai ispanų melodingo death metalo grojikai [IN MUTE]. Na o mes žiūrime toliau, kas vyksta pagrindinėje festivalio arenoje. Lengvam užkandžiui – amerikonai SKID ROW. Be ankstesnių manieringų pozų, tiesiog paprastas hardas, ir tai gerai. Pagrindiniam patiekalui – vietiniai bliakeriai ENDSTILLE, kurie maloniai nustebino savo muzikos svoriu, nenuobodžiomis melodijomis ir apskirtai stipriu šou. Po to norėjosi kažko lengvesnio, ir tada smagiai užgroovino amerikiečiai FIVE FINGER DEATH PUNCH. Ir visai „skaniai“, nors kažkokio kąsnelio dar pritrūko. Bet jį su kaupu pridėjo panašiai varantys jų tautiečiai HELLYEAH. O tašką užkandžiavime padėjo Tiuringijos žemių metalcore atlikėjai HEAVEN SHALL BURN, kurie Wackene garsėja didelių moshpitų organizavimu, nors oficialiai šis reiškinys čia uždraustas. Buvo ši atrakcija ir šįkart, ir buvo faina, ir niekas nenukentėjo…

Popiečio poilsiui gerai „sueitų“ JAV rokeriai BLACK STAR RIDERS. Tačiau šių pasirodymas susikirto su suomių CHILDREN OF BODOM laiku. Ir tuomet užsinorėjo kažko stipresnio, taigi „vaikučiai“ eilinį kartą nugalėjo. Gal ir ne veltui, nes nors matomi ne pirmą sykį, kaskart jie pakrauna gerą adrenalino dozę, ir asmeniškai niekaip nenusibosta.

Ir jau visai blogai, kad vėliau absoliučiai sutampa ne MOTÖRHEAD ir CARCASS kilmė, o lipimo ant scenos laikas. Aišku, ant skirtingų scenų. Ilgai sprendėme dilemą, kur pasiduoti, ir sunkiai, bet vis dėlto nugalėjo „chirurgai“. Nusivilti neteko, nes CARCASS trinktelėjo taip, kad maža nepasirodė. Galingai, aršiai, be kompromisų. „Sudorojus“ tokią ekstremalumo porciją, reikėtų deserto. Ir juo visai netrukus tapo JAV trešo korifėjai SLAYER. Liūdna, kad šįkart šią patrakusią komandą teko matyti be velionio gitaristo, bet senos dainos yra geros dainos. Daugiau nei valandą skambant daugeliui iš pusės akordo atpažįstamoms melodijoms, prieš sceną užverda masinė headbanginimo procedūra. SLAYER fenomenas užvesti publiką jau seniai žinomas, tačiau vis tiek nuostabu. Uch, gerai buvo…

Čia pats laikas pasakyti, kad šį kartą WOA buvo kone idealus oras. Nekaršta, nelietinga, kurortas, taip sakant. Taigi nebuvo būtinybės keliauti ir į garsųjį miestelio baseiną, nors jis festivalio metu savotiškai tampa antrąja žiūrovų tūso vieta. Gal kitąkart.

Tuo tarpu vidurnaktį į sceninėmis dekoracijomis papuoštą sceną teatralizuotam šou lipa ne kas kitas, o „tamsos princas“, KING DIAMOND. Po visokių sveikatos negandų sugrįžęs į muzikos pasaulį, danų atlikėjas vėl suruošė baugų ir mistinį spektaklį, kurį pasisekė pamatyti stovint vos keli metrai nuo scenos. Šis paliko nepakartojamą įspūdį, kuris paskui dar ilgai buvo aptarinėjamas su bendražygiais. Ir jau visai penktadienio pabaigai kažkaip užteko jėgų pamatyti W.A.S.P. Šių vaizdas pasirodė besąs gana vidutuniškas, gal dėl to, kad jau kelis kartus matyta grupė nieko naujo ar išskirtinio neparodė. 3 val. nakties, labanakt.

Šeštadienis, rugpjūčio 2 d.

Šeštadienį po rytinių dušo procedūrų, kavos gėrimo ceremonijos ir pusryčių kažkodėl sugalvota dar kartą pamatyti naują frontmenę turinčius ARCH ENEMY, kurie mažiau nei prieš mėnesį lankėsi Lietuvoje. Dieninis šou vizualiai nepaliko itin didelio įspūdžio, tačiau muzikaliai nuskambėjo galingai, aršiai, uždegančiai. Vokiečiai SODOM tuo tarpu buvo matyti jau senokai, taigi nepatingėta kitos valandos praleisti jų kompanijoje, kuri pasirodė visai maloni. Paskui teko pasirinkti tarp dviejų lenkų komandų, ir čia DECAPITATED „pralaimėjo“ BEHEMOTHams. Dėl to nė kiek neteko gailėtis, nes pastarieji užkūrė tikrą sceninį pragarą. Garsėjantys itin įspūdingais ir „karštais“ šou, BEHEMOTH čia surengė vieną tokių. Įspūdis labai geras, energetinis užtaisas pataikė į visus žiūrovus ir nepaliko jų abejingų. Tuo tarpu belieka palinkėti grupei prasisukti ir su savo firminiu alumi, o jos frontmenui Nergalui – sėkmės kirpyklų versle.

Toliau DEVIN TOWNSEND PROJECT, kurio koncertą nusprendėme stebėti ekrane žiniasklaidai skirtoje teritorijoje, patogiai įsitaisę prie baro. Dėl to nepavyko pamatyti anksčiau nusižiūrėtų LACRIMAS PROFUNDERE, kurie tuo pat metu grojo ten, iš kur analogiškos transliacijos nebuvo. Panašiai teko praleisti JAV metalcore atlikėjų HATEBREED pasirodymą, vardan norvegų juodulių EMPEROR, kuriuos užtaikyti pamatyti scenoje reikia dar gerai pasistengti. Tas pamatymas giliai įstrigo atmintyje, ne veltui ši grupuotė yra viena įtakingiausių black metalo atstovių pasauliniu mastu.

Vikingų metalo propaguotojai švedai AMON AMARTH – kaip visada savam amplua, ir kaip visada pasirodo galingai, ugningai (išties daug pirotechnikos efektų jų pasirodymuose), užtikrintai. Kur kas blankesnis pasirodo besąs „didžiojo ketverto“ atstovų MEGADETH benefisas – Dave Mustaine balsas gerokai „nusėdęs“, nėra ankstesnės sceninės ugnelės, dvelkia mechaniniu darbu. Dėl to gal iš dalies kalta ir nuolatinė muzikantų kaita – šiandien jau aišku, kad vėl pusė grupės nauja. O gaila, nes kūrybinės galios ir jų produktai, ypač senesni, šaunūs. Savotiška atgaiva tampa operinis AVANTASIA spektaklis, kuris dėl (ne)šventos ramybės vėl stebimas ekrane VIP zonoje. Ne šiaip sau, nes po to keliaujam „užsibaigti“ vokiečių trašystų KREATOR akivaizdoje. Šie pasirodo kur kas įtikinamiau ir stipriau nei stiliaus kolegos MEGADETH, to iš thrasho veteranų visada ir laukia jų gerbėjai. Vien ko verti šviesos efektai, dar labiau sutvirtinantys kietų, gerai žinomų dainų įtaigą. Galbūt kažkas dar išspaudė paskutines jėgas ir pažiūrėjo, kaip atrodo toli toli nuo „Black“ scenos esančioje „W.E.T.“ palapinėje groję vokiečiai CREMATORY. Mes buvome tarp tų, kuriuos dėdė Miegas pasikvietė į savo sapnų dalybas…

Taip baigėsi WOA 2014. Sekmadienis skirtas stovyklautojų išsivažinėjimui po platųjį pasaulį. Viena kryptis, kaip ir kasmet, veda į Baltijos šalis. Pirmadienį prasidėjęs bilietų pardavimas į WOA 2015 baigėsi per kelias valandas, o dabar jau kreipiam žiūroną link kito, 26-ojo festivalio vyksmo. „Rain or shine“, pasimatysime ten…