Reportažai

„Wacken Open Air 2013“ – pasiruošimas jubiliejinei 2014-ųjų fiestai

2014.05.24 00:00, Birutė

Turbūt dėl to, kad šiemet grandiozinis metalo festivalis „Wacken Open Air“ jau skaičiuos ketvirtį amžiaus, bilietai į jį pernai išgraibstyti per rekordiškai trumpą laiką – kelias dienas. Dabar tos dienos jau skaičiuojamos iki paties metalgalvių baliaus. Taigi pats laikas prisiminti pernykščius įvykius, „lachudriškus“ lietuvaičių žygius ir… pasiruošti naujiems :).

„Wacken Open Air 2013“ – pasiruošimas jubiliejinei 2014-ųjų fiestaiTaip jau išėjo, kad mano 12-oje išvykoje į šią metalistų Meką daugiau laiko praleista kelyje arba kitur, o iš paties Wackeno teko pabėgti šeštadienio popietę, kai liko groti dar tuzinas dėmesio vertų grupių. Bet užtat viskas buvo įvairiau ir kitaip nei kitąsyk…

Taigi susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, į Vokietiją teko važiuoti pačiai vienai, ir dar krovinine mašina. Ne tranzu, jei ką. Bet tai buvo savotiška atrakcija, pasiruošimas ekstremaliam pobūviui, taip sakant. Pasilikus Hanoveryje, toliau (ne)žinomas kelias traukiniais su visa turistine manta nuvedė į netoli Danijos esantį Flensburgą, kuriame buvo suplanuota kelių dienų viešnagė pas ten didesnę metų dalį nei Lietuvoje praleidžiantį muzikinį bendramintį, pagaliau pasiryžusį išbandyti, su kuo tas Wackenas „valgomas“. Toji viešnagė išėjo labai smagi – kempingas, čia pat jūra, pasivaikščiojimas gražiomis vietovėmis, skanus maistas… O po tų kelių dienų mašina jau patraukėme į tą mažąjį Vokietijos šiaurės vakarų miestelį, kuris pasaulyje išgarsėjo būtent dėl festivalio. Vieną kartą per metus nė dviejų tūkstančių gyventojų neturinčioje vietovėje savaitei susirenka kone 100 000 pramuštgalvių.

Pasiekiame Wackeną trečiadienį, kuomet dar nevyksta pagrindiniai muzikiniai įvykiai, bet visur bastosi minios metalo gerbėjų. Atsakingai supažindinu bendražygį su aplinka ir bendra situacija šioje didžiulėje teritorijoje – daugiametė patirtis tai leidžia. Tik štai oro prognozuoti negalima – jis čia visada permainingas, ne veltui festivalio šūkis – „rain or shine…“. Vėliau „debiutantui“ teko išbandyti ir garsiąsias purvo vonias, be kurių čia beveik neapsieinama. O vyrukas juk buvo pasiruošęs karštam ir saulėtam orui, koks buvo išvažiuojant iš Flensburgo. O tada susirandame lietuvaičius LA CHUDRA su kompanija, mašinomis atvykusius keltu i Kylį, su kuriais nusimatė manoji kelionė į Lietuvą.

Nebepasakosiu apie privalumus, gyvenant specialiame netoli koncertinės zonos esančiame kempinge, kuris kasmet vis plečiasi. Tik pasakysiu, kad pernai iš pažiūros prasiplėtė jei ne kempingai, tai maitinimo, gėrimų ir atributikos prekyvietės. Turtingesnis atrodė ir kelis metus organizuojamas ypač populiarus vikingų kaimelis. Čia gausu specifinio maisto, aksesuarų, visokių pramogų ir atrakcijų. Taip pat įsikūrusi viena iš scenų, kurioje grojančios grupės be išimčių turi vikingų, pagoniško ir panašaus metalo atspalvių. Daugiau higienos punktų – čia taip gražiai pavadinau dušus ir WC ;). O šiaip viskas čia „po senovei“, daug kartų išbandyta ir pažįstama, jau beveik sava, bet dėl to ir smagu.

Trečiadienis skirtas apsižvalgymui ir atributikos pirkimui. O išsiplėtus maisto ir gėrimų asortimentui, dargi ir gurmaniškoms degustacijoms. Vakare ne pro šalį pasiruošti rytoj startuosiančiam ausų išbandymui savotiškoje kino salėje po atviru dangumi – čia pažiūrėti koncertiniai filmai su Lemmy ir SAXON pasirodymais.

Ketvirtadienį gerai išsimiegojus jau galima traukti ir į pilaitę – būtent tokioje palapinėje su bokšteliais įrengtos dvi mažosios scenos, kuriose varžosi „Wacken Metal Battle“ dalyviai. Mūsų LA CHUDRA, kaip ir priklauso šiems patrakėliams, 20 minučių nuo 12:10 groja „Headbangers“ scenoje – nuoširdžiai, užtikrintai ir trankiai. Ir pritraukia pakankamai nemažai žiūrovų, ne vien saviškių palaikymo komandą. Toliau jų, kaip ir kitų konkursantų, likimą paliekame spręsti tarptautinei komisijai, o patys keliaujame kas kur. Aš traukiu pas vikingus.

Manasis vakaras tądien prasideda, „Black“ scenoje stebint kanadiečių trašystus ANNIHILATOR. Gal kas ir pasakys – velniams žiūrėti tą pačią grupę ne vieną kartą, jau net gimtinėje dusyk? Na, bet „veža“ juose kažkas, ir tiek. Taigi ir važiuojam visą valandą toje patrakusioje karietoje, vadeliojamoje Jeffo Waterso – ir visai nesvarbu, kad dabar ši komanda oficialiai sudaryta tik iš 2 pastovių narių.

Toliau grįžtu prie scenos, kurioje vidurdienį siautėjo lietuvaičiai. Dabar dar kartą pamatyti, kaip scenoje atrodo gausus vokiečių simfoninio neo-klasikinio metalo kolektyvas HAGGARD. Tiesą sakant, ko nors itin naujo nesužinojau (turbūt ne veltui paskutinis jų albumas išleistas dar 2008 metais), tačiau „susiklausė“ ši savotiška kompanija visai maloniai. Tuomet valanda, skirta pasistiprinimui kieta ir skysta duona, o paskui vėl „juodojoje scenoje“ sužibo iš antikvarinės parduotuvės vitrinos nužengę legendiniai anglų hard rokeriai DEEP PURPLE. Nors „purpuriniai“ jau išties užsitarnavo veteranų statusą ir grodami 1,5 valandos atrodė pavargę, o legendinis Ianas Gillanas nebesistengia tampyti balso ankstesniame diapazone, verta buvo gyvai pamatyti grupę, kuri laikoma vieno didelio metalinės muzikos stilistinio sparno pradininke, kol jos nariai dar išvis užlipa į sceną.

O dar po pusvalandžio apie dvi valandas griaudėjo grupė, kurią žiūrėčiau nors ir 10 kartų. Kodėl? Ogi todėl, kad kaskart jų šou sumirga vis kitomis šviesomis, kaitina vis kitokiomis liepsnomis, stebina vis skirtingomis detalėmis. Kas jie? Be abejo, industrinio metalo korifėjai RAMMSTEIN. Manau, daugelis pageidavusių juos jau pamatė Lietuvoje, taigi tų įspūdingų šou elementų ir naujausių techninių scenografijos sprendimų vardinti nebereikia. Tik viena buvo akivaizdu – vokiečiai savo grupę itin mėgsta, daugelis stovyklautojų susirinko didžiulėje erdvėje pavakaroti iki vidurnakčio. Ir šioji erdvė, ir šioji minia RAMMSTEIN pasirodymo išskirtinumą dar sustiprino, taigi efektas buvo nepakartojamas.

Penktadienis turėjo ne tik lemti „Wacken Metal Battle“ laimėtoją, bet ir parodyti ne vieną tuziną grupių, kurių dešimtį įsitraukiau į savąjį stebėjimo repertuarą. Bet prieš koncertus dar buvo šlapias ir gaivinantis vizitas į visada aplankomą Wackeno baseiną, kuris karštą dieną labai populiarus tarp festivalio dalyvių. Uch, gerai pasiplaukiota, ir visokių atrakcijų prisižiūrėta, pradedant humoristiniais šuoliais į vandenį nuo tramplino, baigiant stilizuotais saviveikliniais koncertais…

Tuo tarpu muzikinę kroniką pradėsime nuo to, kad šiek tiek po vidurdienio žvilgterėsime į norvegų gotikinio metalo atlikėjus TRISTANIA. Na, dabar jau Vilniuje pamačius olandus WITHIN TEMPTATION, kuriuos su norvegais statyčiau į tą pačią lentyną, manau, kad pastarieji yra stipresni, ir šou daro geresnį. Bet tuokart TRISTANIA paliko visai neblogą įspūdį, tokia lengva tos dienos muzikinio maratono pradžia gavosi. Toliau žiūronas nukrypo į Eifelio bokštą – ai, į techniškuosius deferius GOJIRA, prieš kelis metus turėjusius garbės sugroti Vilniuje su METALLICA. Berods 2011-aisiais jų pasirodymas Wackene buvo praleistas dėl laiko susikirtimo su kita grupe, taigi dabar pats laikas ištaisyti istorinę klaidą :). Būdami scenoje be jokių „apšildytojų“ įsipareigojimo, šį kartą prancūzai atrodė solidžiai ir išdidžiai. Savo valandą jie „atgrojo“ užtikrintai ir patraukliai, taigi manyčiau, kad būtų ne pro šalį kažkada tokį susitikimą ir pakartoti.

„True Metal“ scenoje sudomino du joje netrukus po GOJIRA vykę pasirodymai. Juos juokais pavadinau „PP“. Pirmasis – vokiečių power metalistų POWERWOLF. 2013-aisiais ši komanda pažymėjo kūrybinį 10-metį ir buvo kaip tik išleidusi penktą albumą. Žymi ne tik dėl energingos muzikos, bet ir dėl makiažo salonus mėgstančio vokalisto įvaizdžio. Niekur iki tol dar nematyta komanda paliko labai stiprų įspūdį – ne tik galingas skambesys, bet ir įsimintinas šou. O po pusantros valandos, skirtos vėlyviems pietums, dėmesį jau patraukė legendiniai danų heaveriai PRETTY MAIDS. „Merginos“ tais metais kaip tik išleido 13-tą kūrybinį tomą „Motherland“ ir taip šauniai jį reprezentavo, kad net ir bepradedantis jaustis nuovargis pasislėpė. Liuks.

Aha, apie minėtas purvo vonias. Pasirodo, nedaug trūko, kad WOA 2013 neįvyktų, mat prieš tai didelės liūtys užtvindė pievas ir lankas, ir tik vokiečių pareigingumas bei atitinkama technika „išgelbėjo“ metalistų fiestą. Bet liūčių pasekmės dar kurį laiką buvo jaučiamos fiziškai – užuojauta nepasiruošusiems drabužių ir avalynės amunicijos, tame tarpe ir manajam kolegai :).

Ir jau paaiškėjo „Battlo“ laimėtojas. Šį kartą tai – kanadiečiai, epiško death/power metalo atlikėjai CRIMSON SHADOWS. Nesiplėsiu su jų pristatymu – norintys pasidomės patys. O tuo metu, na žinote, nugalėtojų laurai, sutartis su „Nuclear Blast“, visokių instrumentų bei muzikantams skirtų smulkmenų dovanos, viešas pasirodymas medijų atstovams… Ech, lachudra ;).

Dabar užbėgsime įvykiams už akių, nes jau žinomi 25-ajame WOA vyksiančio šio konkurso mūsų dalyviai. JUODVARNIS – lietuviškas pavadinimas, tik lietuviškos dainos, muzikinis tautinis aspektas – gal šį kartą sulauksime didesnio žiuri dėmesio? Frazių iš „Eurovizijos“ komentarų neėmiau, jei ką :).

Tęsiam muzikinę WOA 2013 apžvalgą. Vieni šio festo manųjų favoritų buvo švedai SOILWORK. Jau buvo aišku, kad po kelių mėnesių šie pasirodys ir Vilniuje, ale dar tie mėnesiai… Taigi nieko nelaukiant traukiu dar prie vienos – „Party“ scenos. O ten Gioteburgo melodingo death metalo puoselėtojai virina ne tik naujausio 2013-ųjų disko, bet ir 8 ankstesnių opusų gabalus. Kadangi SOILWORK teko matyti berods čekų „Brutal Assault“, čia jie kuo nors ypatingai neišsiskyrė, bet „susiklausė“ labai simpatiškai. O paskui taip pat gerai buvo lapkičio 26-ąją namie…

Tuo tarpu jų tautiečiai, karingojo heavy metalo grojikai SABATON jau buvo sugroję Vilniuje tų metų kovą. Tą renginį lydėjo šioks toks skandalas, mat Lenkijoje sugedus transportui, nespėjo atvykti 2 lydinčios grupės. Bet patys SABATONai pasirodė taip puikiai, kad nė kiek neabejodama įtraukiau juos į asmeninį Wackeno meniu. Ir tikrai neapsirikau – šou buvo labai dinamiškas, labai apšviestas, labai karštas (bene gausiausiai WOA tą dieną naudoti pirotechnikos efektai)… O dabar šie nenuilstantys muzikiniai kariai turi ir naują albumą, aišku, besivadinantį „Heroes“.

Kas toliau? Ogi velnio nešti, bet vis dar nepamesti britų senoliai MOTÖRHEAD. Iš kur jie semiasi energijos, turbūt vienas velnias težino, bet nei anuomet Vilniuje, nei dabar Lemmy komandai jos tikrai netrūko. Taip jau gavosi, kad ir „motorinės galvos“ tais metais išleido albumą, tiesa, jau 21-mą. „Aftershock“ besivadinantį. Na, didelio šoko jų benefisas nesukėlė, bet va tas energetinis užtaisas eilinį kartą nustebino. Viskas čia atrodo elementaru – paprastos, iš pusės akordo atpažįstamos rokenrolinės dainos, trys muzikantai, kimi Lemmy gerklė… Bet kažkuo žavi šie veteranai – ne medaliais gi :).

Nors po „motorų“ galva jau apsunko, dar laukia keli dominantys atlikėjai. Viena jų – jau senokai metalo karaliene tituluojama Doro, kuri WOA dažniausiai sužiba pasikvietusi kartu groti ar dainuoti įvairius žymius muzikantus. Buvo jų ir dabar, tačiau ir ji pati su savo nuolatine komanda turi ką parodyti. Šiuo metu nedažnai koncertuojančios ir dėl to kruopščiai besirenkančios festivalius Doro vizito į Lietuvą artimiausiu metu tikėtis turbūt neverta, todėl niekada nepraleidžiu progos ją pamatyti svetur. O tai dar ims ir atsisveikins su scena netikėtai – juk metalinės ledi šiemet birželį laukia apvalus jubiliejus…

Taip pat nepraleidžiu progos vis nužiūrėti ir suomius AMORPHIS. Nuo seno gerbiu šią komandą – pradžioje už muzikinį novatoriškumą, o paskui ir už stilistinę įvairovę. Kadangi juos taipogi galėjote pamatyti ir gimtinėje, pasakysiu tik tiek, kad turiu įsimintiną asmeninę patirtį čia pat Wackene. Kadaise per jų šou tarp žiūrovų išklotame šiene kilo gaisras, taigi pasirodymą teko nutraukti, o paskui jį perkėlė į kitą laiką. Nors pernai buvo velniški metai, tuokart jokių incidentų nenutiko ir suomiai sugrojo šaunų ir uždegantį koncertą. Už tai jiems ir pagarba.

Ojojoj, jau netoli 1 valanda nakties – iš kur moteriškei tiek jėgų? :) Bet jų turi pakakti, nes juk susiruošiau dar kartą įsitikinti, ar vokiečių „kapų kasinėtojų“ kastuvai vis dar aštrūs, o jų heavy metalo skambesys vis dar galingas. O kaipgi – virš valandos trukęs pasirodymas kaitino gal dar labiau negu simbolinė metalinė karvės galva, tarp dviejų didžiųjų scenų naktį suliepsnojanti deglų ugnimi. Taigi tuokart kilo kitas klausimas – iš kur šiems scenos senbuviams tiek energijos? Galbūt į tai atsakys jau šiemet liepą pasirodysiantis naujas albumas „Return Of The Reaper“…

Paskutinė tą naktį (tiesa, jau greičiau rugpjūčio 2-osios rytą, nes šis šou truko iki 3 val.) į galvą įsmigo kulka :). O iššovė ją smagi švedų hard rokerių komanda BULLET, visai nebijanti to, kad sunkiosios muzikos kronikoje buvo ar tebėra dar kelios taip besivadinančios grupės. Kaip bebūtų, gerai pakračius galvą per šios komandos pasirodymą, beliko keliauti užtarnauto poilsio.

Kaip jau sakiau, šeštadienį Wackeną teko palikti anksti. Į Flensburgą grįžo kolega, taigi nebeliko ir transporto. Todėl beliko pasinaudoti į Lietuvą grįžtančių tautiečių paslaugomis, o šiems buvimo Wackene užteko ir tiek. Ką dar teko pamatyti WOA, tai 2010-aisiais METALLICA Vilniuje taip pat apšildžiusius, o paskui dar kartą sugrįžusius industrininkus FEAR FACTORY. Didelio įspūdžio jų pasirodymas nepaliko, o kai vietomis vokalistas dar ėmė dainuoti pro šalį… Daugiau mažiau buvo gaila to, kad teko kažkuriam kitam kartui palikti tokias grupes kaip SONATA ARCTICA, LAMB OF GOD, DEW-SCENTED, ANTHRAX, DEVIL DRIVER, TRIVIUM, ALICE COOPER, CANDLEMASS, NIGHTWISH, MESHUGGAH, HARDCORE SUPERSTAR, CREMATORY.

Tačiau šią „netektį“ kompensavo poros dienų „tūsas“ Hamburge – mieste, kurį itin mėgstu ir niekada nepraleidžiu progos jame vėl apsilankyti. Apsigyventa tame pačiame hostelyje, kaip ir 2012-aisiais, išbandytas ir naktinis šio miesto gyvenimas, ir dienos pasiūlymai. O po tų poros dienų kelias savais ekipažais vedė į Kylį, Klaipėdą, Vilnių. Jei jau rašau šias eilutes, supraskit, viskas baigėsi sėkmingai. Taip sėkmingai, kad jau baigiu austi juostą į WOA 2014. Be karališkų deimantų ir dar kai jo, smalsu pažiūrėti, kaip mūsų juodvarniai ten sulakstys. Ir pačiai ypatinga proga – 13-tas kartas. Praleisti nevalia, „rain or shine“…

2013 m. festivalio nuotraukų galima rasti oficialioje WOA galerijoje: http://gallery.wacken.com/.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus