„Wacken Open Air 2007“ – magiška didžiojo metalo festivalio trauka

Foto: www.metaltix.com

Taip pat skaitykite: „Wacken Open Air 2007“ – metalo meka >>

Sako, skolas reikia grąžinti iki Naujųjų, antraip jos persekios visus kitus metus. Taigi skubu, kol kiaulė nenugramzdino užmarštin įspūdžių, o ir žiurkė prisiminimų nesugraužė. Pagaliau papasakoti savo įspūdžius iš turbūt didžiausio Europoje metalo festivalio, gerai žinomo trijų raidžių kombinacija, WOA. Pagal žmonių skaičių jis išsiplėtė iki sunkokai suvokiamų apimčių. Bet magiška šio mažo Vokietijos miestuko trauka, kai jis maždaug savaitei tampa metalistų Meka, verčia ten sugrįžti. Mane asmeniškai jau 6 kartus. Važiuojam…

Kelionė

Teko išbandyti beveik visus būdus nusigauti iki Wackeno, išskyrus vandens kelią. Šį kartą su grupe tautiečių pasirinkau pačių organizuotą autobusą. Kelionė varginanti, bet užtat įspūdinga. Pradedant vairuotojų kaprizais uždrausti gerti autobuse, kas galiausiai baigiasi ne tik gėrimų upėmis, bet ir rūkymu galinėse sėdynėse. Baigiant maloniu pasibastymu po Berlyną, kuriame turėjome beveik 9 valandas. Toliau – didžiulės transporto eilės Wackeno prieigose. Mus paleidžia tokioje vietoje, kur iki artimiausio stovyklavietės sektoriaus oi kaip nearti! Pavargę ir nešini krūva mantos, sunkiai pasiekiame teritoriją, kur dar yra laisvos vietos. Pasirodo, nuo jos – geras 20 min. ėjimo iki koncerto zonos, bet ką padarysi. Įsikuriam, pailsim, o pirmosios festivalio dienos pusę praleidžiam kas kaip. Eilėse prie parduotuvių ar prie akreditacijų, baseine ar žvalgantis po apylinkes, kitur apsistojusių tautiečių kompanijoje, kuriame nors bare ar diskų/vinilų/atributikos prekyvietėse. Vakare jau laukia trijų dienų išbandymo ausims pradžia. Klausomės…

Grupės

Pagalvojau, kad geriausiai muzikinę WOA 2007 pusę bus nušviesti, papasakojus įspūdžius iš karto iš visų matytų grupių šou. Ketvirtadienį pradžia 17 val., bet ir tai visas grupes „atlaikyti“ sunku. Nusprendžiu pataupyti jėgas kitoms dvejoms dienoms, žadančioms daug įdomybių. Taigi pradžią padarau tik su SODOM ir OVERKILL. Nors prieš tai abi grupės jau matytos, senas geras thrashas, taip sakant, nerūdija. Taigi jos „sueina“ taip pat smagiai, kaip ir pirmą kartą matant. Angelripperis su komanda pavaro 1:45 – juos vokiečiai, kartu su Onkel Tom projektu ypač mėgsta. Mėgstam ir mes, ausgebombt! Na, o OVERKILL, kurių visą šou kažkuriame praeitame WOA irgi teko matyti, vėl sužavi savo jaunatviškumu, energingumu, geriausiais kūriniais. Ech, laukiu dabar jų „Metalmanijoje“…

Penktadienis – sunkiausia diena. Mano planuose net 10 grupių, taigi reikia sukaupti jėgas. Pradžiai pasirenku AMORPHIS. Bet čia ir laukia didžiausias tos dienos siurprizas. Ar dėl numestos nuorūkos, ar dėl kitko šiaudų paklote kyla gaisras. Žmonės patraukiami nuo „True Metal“ prie „Black“ scenos, troškių dūmų ir ugnies proveržis gesinamas, bet aišku, kad grupių tvarka susijaukė. Pradžioje organizatoriai situaciją aiškina tik vokiškai, taigi kol kas neaišku, kaip toliau viskas bus. Tik kai beveik pusvalandžiu anksčiau kitoje scenoje pradeda groti NAPALM DEATH, paaiškėja užmačios. Napalmai varo greitai ir užtikrintai, jų pulsuojanti, pašėlusiai dinamiška ir brutali muzika įsiaudrinusią minią paverčia siūbuojančia mase. Tik šou dėl jau žinomos priežasties sutrumpinamas. Ir koks netikėtumas laukia tų, kurie atėję neva į grupės pasirodymo pradžią, išgirsta tris paskutinius gabalus!

Kitoje scenoje ruošiasi THERION. Senokai bemačiau šiuos metalizuotų simfonijų mėgėjus, o ir muzikantų kaita įvykusi. Stoviu atokiau, nes žmonių priplaukia jau padoriai, o pakliūti į „mėsmalę“, kai dar nė pusės planuotų grupių nepamatyta, kažkaip nesinori. Ir šis sprendimas teisingas, nes iš toliau THERION atrodė labai įspūdingai. Pilna žmonių scena, besiblaškantis vokalistas, puikios įvairių kūrybos laikotarpių kompozicijos. Tikrai malonus laikas su kadaise ir mūsų padangėje skambėjusiais švedais. Na, o toliau – POSSESSED. Tikrų tikriausia JAV death su trupučiu black metalo legenda. Ir tegul Jeffas Becerra, paralyžuotas nuo 1989 m., čia pasirodė su kitos grupės nariais, šou buvo puikus. Smagu buvo prisiminti kadaise „apsėdusius“ kūrinius iš negausios POSSESSED diskografijos. Aišku, šėlsmas ir energingumas jau nebe tas, bet scenoje, sėdint vežimėlyje – mažų mažiausia pagirtina!

Štai kur nusikėlė AMORPHIS. Bet pagaliau vis tik sulaukiau grupės, dėl vienos iš kurių važiavau į Wackeną. Kadaise pakerėję tam tikru novatoriškumu ir savitu skambesiu, o dabar bent kiek „grįžtelėję“ į anuos laikus su naujuoju vokalistu diske „Silent Waters“, suomiai nenuvylė ir scenoje. Vien garsusis „Black Winter Day“ gabaliukas ko vertas. Nors ir neilgai, AMORPHIS sugrojo uždegančiai, techniškai, įspūdingai. Taip ir toliau.

Tenka tolokai pėdinti iki „Wet“ scenos, laimei, nėra kaitros, taigi toje palapinėje dar įmanoma išbūti. O čia tampa „karšta“ nuo žmonių grūsties, mat dar viena legenda, SABBAT pavidalu, atkeliavo į WOA. Pamenu, dar magnetinių juostų laikais pamėgau šią komandą už nuotaikingą heavy/trešiuką ir įsimintiną Walkyierio vokalą. Užtat dabar smalsiai laukiau jų „gyvai“. Ir kažkiek nusivyliau. Pirmiausia dėl to, kad prastokas įgarsinimas iškraipė gerai žinomus kūrinius. Antra, grupė buvo kažkokia bedvasė ir beveidė. Suprantama, amžius, bet juk nuoširdumui ir dvasingumui tai neturėtų trukdyti. Taigi čia, galima sakyti, užsidėjau pliusą, kad SABBAT pamačiau, ir tiek.

Poilsis iki 20 val. O čia jau tenka rinktis. Nepasiblaškysi, nes „Black“ ir „Party“ scenos šiemet žymiai toliau viena nuo kitos. Tarp ENSLAVED, matytų 3 kartus, ir LACUNA COIL, dar nė karto. Pasirinkimas aiškus. Ir neapsirikta. Italai su žavia Cristina Scabbia priešakyje padarė tokį muzikos, šviesų, efektų ir pirotechnikos šou, kad iki šiol viską tarsi matau prieš akis. „Comalies“ ne veltui giriamas kritikų albumas, kompozicijos iš jo, o dar iš naujesnio „Karmacode“ dominavo grupės pasirodyme. Grupė neabejotinai novatoriška ir gerai atpažįstama savo stiliuje. Šaunu, net labai.

BLIND GUARDIAN (BG) benefisas. Keista, panašaus stiliaus grupės pernelyg nežavi, bet šie vokiečiai, ar žiūrėčiau DVD, ar „gyvai“, žavesio turi ir traukia juos pamatyti vėl ir vėl. Taigi ir vėl pasiruošus. Nuo scenos tolokai, nes dar suplanavau nubėgti iki BELPHEGOR, bet įspūdis vis tiek puikus. Jau ką ką, o pirotechniką „sargai“ mėgsta, nors ir „akli“. Jos netrūksta ir šiame šou, kaip ir puikių, įvairių šviesos efektų. Ir, kaip visada, fantastikos ir mistikos, kuria persunkta šios grupės kūryba. Tai gana išskirtinis BG bruožas. O austrų blekerius, kuriuos pamatau tik pusvalandį, bet „sueina“ jie visai gerai, po to tenka iškeisti į DIMMU BORGIR (DB). Šių vėlyvas šou pareikalaus daug jėgų, taigi įsitaisau prie įgarsinimo bokšto tvorelės, bent bus kur atsiremti. Štai čia ir pakliuvau…

Borgirių tai sulaukiu, bet, kai šie pradeda, begalinėje žmonių masėje užverda toks pragariškas stumdymasis, kad ilgainiui paklaikę žmonės jau nebesuvokia, į kurią pusę veržtis atgal. Scenoje dūmų uždangos ryškiai padauginta, muzikantus aiškiai matai tik ekrane. Garso perteklius, oro trūkumas, baisu, nė kiek neperdedant. Į tvorelę spaudimas didžiulis, iš visų jėgų tenka laikytis, kad nesutraiškytų. Žmonės alpsta, čia pat traukiami į garsistų aptvarą ir gaivinami. Nagi, tikras Armagedonas. Taip taip, šį gabalą DB irgi sugrojo. Kaip ir daugelį kitų, dėl kurių grupė pasiekė dabartinį statusą. Apskritai šou įspūdingas, bet minios „atlaikymas“ išsekino nerealiai. Vėliau Varšuvoje, palyginus, buvo tikra „atgaiva“…

Iš paskutiniųjų nukėblinu prie ICED EARTH šou vietos. Nuovargis milžiniškas, bet norisi atiduoti „duoklę“ šiai grupei, kurios jau vieną kartą dėl vokalisto kaitos neteko išvysti WOA. Taigi daugiau nei valandą ir kenčiu, ir mėgaujuosi. Nagi tikrai kaip sado-mazo. Pasirodymas toks „turtingas“, tiek muzikos, tiek viso vaizdo požiūriu. Kažkuo žavi ši jau 16-metį skaičiuojanti komanda, nors ypatingai nelabai kuo išsiskirianti. Taigi, manau, stengtasi juos pamatyti ne veltui.

Ir vis tik tą naktį atsiduriu prie „Party“ scenos. Pamatyti ne ko kito, o įžymiųjų šveicarų SAMAEL. Tada dar nežinojau, kad po kelių mėnesių jie atvažiuos pas mus. Bet net ir tai nepakeistų nuostatos juos pamatyti Wackene. Jau antra nakties, bet prie šios mažesniosios scenos susiburia gana daug žmonių. Pavargę, bet linksmai nusiteikę. Kur gi ne… SAMAEL yra tikri „magai“. Kiek besikeistų jų skambesys, grupė turi savo gerbėjų ratą. Paradoksalu, bet nemažai ir tokių, kuriems patinka tiek ankstesnis, tiek ir dabartinis jų stilius. Aš esu prie tokių. Taigi vėl siurbiu tą elektroniškai metalizuotą energiją, skleidžiamą ketverto instrumentų ir specifinio Vorphalacko vokalo. Keista, bet ir nuovargis laikinai pasitraukia. Elektroterapija? Kaip bebūtų, SAMAEL eilinį kartą buvo iš paskutiniųjų atsidavę savo pasirodymui, savi, artimi, nuoširdūs. Puiku. O dabar – labanakt!

Beveik juodasis šeštadienis. Po ankstyvo pasivaikščiojimo „Metal Market“ prekyvietėje, patraukiu link „True Metal“ scenos. Žmonių minios prie įėjimo rodo, kad jau pirmosios tos dienos grupės vertos dėmesio. Taigi pradedu nuo SACRED REICH (SR). Pamenu, kaip džiaugiausi nusipirkusi jų vinilą „The American Way“. Šie Arizonos trašystai savo laiku buvo daugelio mėgstami. Pasirodo, ir dabar. Žmonių kaip 12.50 val. daug, tikriausiai smalsu pamatyti SR originalia sudėtimi. Ir tikrai, jie užkuria tokį smagų vajų, kad net šiaip gana abejingi vokiečiai ima kratyti galvas. Valandos šou labai nuotaikingas, dinamiškas, puiki dienos pradžia. Atrodo, thrash metalas išgyvena tam tikrą atgimimą.

Vos 5 minutės perbėgimui prie gretimos scenos. Čia pasirodo pirmą kartą Wackene grojantys MOONSPELL. Jie didelėje erdvėje atrodo labai gerai, nors čia nenaudoja gausios scenografijos atributų. Ribeiro vokalas aidi laukuose, o aš pagaliau atsiduriu visai prie sceninio aptvaro. Ir mėgaujuosi tiek artimu vaizdu, tiek romantika bei stiprumu dvelkiančia muzika. Šou paliko gerą įspūdį, sakyčiau, tai vienas geresnių mano matytų MOONSPELL spektaklių. O paskui sau leidžiu pailsėti prie alaus ir šį kartą visai skanaus vokiško maisto.

Vakaras prasideda su suomių death/doomeriais SWALLOW THE SUN. Ypač malonu šiais laikais išgirsti šį originalų, „pirmapradį“ žanrą, tokį, koks jis buvo savo atsiradimo laikais. Tai vos septynerius skaičiuojanti grupė, bet užtat kokią atmosferą sukuria! Sunkūs, lėti, niūrūs gabalai, atitinkama nuotaika ir muzikantų povyzos – puiku. Gaila, kad tik pusvalandį. Mielai pamatyčiau šį šešetą dar kartą. Vėl penketas minučių pakeisti lokalizaciją – norint per tiek įveikti nemažą atstumą, reikia beveik sprinterio sugebėjimų. Bet pasistengti verta, nes ten ruošiasi kita suomių komanda, kurią labai norėjau išvysti WOA. Tai NORTHER. Melodingieji vaikinai, Bodomų pasekėjai, bet turintys ir kiek savotišką skambesį. Jaunas amžius žada šiai grupei neblogas perspektyvas, juolab, kad šis stilius dabar „einamas“. Valanda neprailgsta, smagiai ir gražiai sugroja šie „Šiaurės vėjo“ sūnūs. Lauksim naujo CD 2008-jų vasarį.

Toliau prie palapinėje esančios scenos įsitaisau paklausyti amerikiečių BENEDICTUM. Tai gana unikali komanda, įkurta DIO gitaristo, vienas jų CD prodiusuotas DIO bosisto, o charizmatiškoji, įspūdinga vokalistė Veronica Freeman kartais vadinama moteriškuoju Dio atitikmeniu. Iš tiesų, 80-ųjų ir šiuolaikinio metalo skambesio samplaika, geri instrumentalistai, puikus galingas vokalas lemia nuotaikingą, dinamišką, tokį „klasikinį“ metalo šou. Vardan jo lieka nepamatyti DESTRUCTION, bet šie jau kelis kartus girdėti, taigi gailėtis nėra ko.

Ir vėl tenka rinktis. Viliojo MOONSORROW, bet kaip gi praleisi progą pamatyti atgimėlius IMMORTAL? Ir nenusivyliau. Tiesa, vėl teko stovėti tolokai, mat begalinė žmonių minia net ir tokiu atstumu buvo gana susispaudusi. Bet užtat visame gražume pamačiau itin įspūdingą apšvietimą, dekoracijas ir ugnies šou. Tai tikrai vienas įsimintiniausių WOA 2007 momentų, nepaisant to, kad grynas black metalas – ne mano stilius. Atsikūrimas išties šaunus. O po 15 minučių maždaug tokiu pat atstumu stebiu visai kitokio stiliaus grojikus – IN FLAMES. Šie irgi jau matyti, taigi nesivarginu brautis pro liulančią minią. Iš tolo vėlgi įspūdingai atrodo ir šviesos, ir pirotechnikos efektai, ir projekcijos. O girdisi viskas puikiai ir kur kas toliau. Šis šou, tegul vėl lydimas nuovargio, taip pat labai įsimintinas, spalvingas, energingas. Kažkiek dvelkiantis muzikantų arogancija, bet pasiekus tokį statusą, tas tikriausiai leidžiama.

Planuose lieka 3 grupės. Dviejų iš jų grojimo laikas visiškai sutampa, taigi nusprendžiu pažiūrėti po pusę pasirodymų. Pirmenybė – CANNIBAL CORPSE, tiesiog įdomu palyginti su keletu kitų matytų jų šou. Gal vėlyvas metas kaltas, gal dar kažkas, bet šį kartą grupė nepalieka didesnio įspūdžio. Kažko trūksta, grojimas monotoniškas, viskas kažkaip pilka ir neįdomu. Tokia prieštaringa nuotaika nukeliauju prie HAGGARD. Ir šis metalinis „orkestras“ pataiso padėtį. Vokiečių kompanija, derinanti elektrinius ir klasikinius instrumentus, skamba įdomiai ir specifiškai. Tokia maloni atgaiva.

Pabaigai buvau pasilikusi VITAL REMAINS (VR). Bet nuėjusi į palapinę, išvystu tebegrojančius 1349, o anųjų taip ir nesulaukiu. Taip ir lieka neaišku, ar tvarkaraštis pasikeitė, ar VR neatvyko. Paklausau keturių skaičių kombinacijos pabaigos ir sunkiai bepavilkdama kojas slenku į stovyklavietę. Naktis buvo šalta, taigi pravertė stipresni gėrimai ir… iš vienos mūsiškių palapinės liepsnojęs lauželis…

Žmonės

Jų susirinko minios. Sunkiai prasibrausi artyn prie scenos, ypač, kai vakarais pradeda groti metalo grandai. Tą lengvai padarydavau ankstesniais metais, dabar dažnokai teko „naudotis“ ekrano tarp dviejų scenų paslaugomis. Kartais atstumas padeda įvertinti įspūdingus šviesų ir lazerių efektus, bet grupes tada, galima sakyti, tik girdi.

Kaip visada, geografiškai žmonių susirinkę iš plataus regiono, net ir ne iš Europos. Tai įdomu, nes gali ne tik susipažinti su bendraminčiais iš kitų šalių, bet ir smagiai „pabujoti“, mat niekada nežinai, šalia ko apsigyvensi. Susirinkusių amžius labai platus: nuo kelerių metų iki kokių septyniasdešimties. Tame irgi yra žavesio.

O maloniausia, kad čia gali atrodyti kaip tik nori. Suplyšę nuo malimosi masėse rūbai ar purvinos suknelės – niekam nė motais. Šepečiai ant šalmų, dėžės ant galvų, kaukės, kailiniai, pižamos, nėriniai, antsiuvais puoštos liemenės ir t.t. Visko čia pamatysi, bet, kaip sakoma, visko ir reikia. Taip tik įdomiau.

Atskirai paminėtini miestelio gyventojai. Šiemet jie itin pasiruošė atvykėlių priėmimui. Kone kas trečiame name laikinai įsikūrė prekyvietės ar užkandinės, vitrinos pasipuošė festivalio atributika. O vaikai – nebūtų jie mažieji „išradėjai“ – sumojo, kad galima pasipelnyti iš alaus gėrikų, kuriems savadarbiais vežimėliais mielai paveždavo kur reikia dėžes, už tai imdami po 5 eurus.

Aplinka

Šiemet išsiplėtė stovyklaviečių zona, mat žmonių kiekis iš anksto gali būti tik prognozuojamas. Sako, jų būta ir 100 000, nors oficiali statistika iki šiol nurodydavo mažesnį skaičių. Apmokestinta VIP gyvenamoji zona praretino palapinių joje gretas. Nors baras toje teritorijoje būdavo pilnas. Bent jau aš ten atrasdavau poilsį nuo minios šurmulio ir ramiai pasėdėdavau. Kitose vietose tuo tarpu galėdavai triukšmingai pabendrauti prie alaus bokalų.

Sakyčiau, geriau sutvarkytas šiukšlių išvežimo ir biotualetų valymo reikalas. Ir žemė paruošta palapinėms statyti. Nors filmas apie pasiruošimus rodė, kokius pragariškus purvynus teko organizatoriams išmėžti vos savaitę prieš festivalį. Mat ten pylė liūtys ir viskas smarkiai pažliugo. Koncertinė zona pabarstyta ne tik šiaudais, bet ir pjuvenomis. Tai tinkamas sprendimas – jų paklotas geriau atlaikė trypiamos žemės sluoksnį nesumaltą.

Dušų ir stacionarių tualetų buvimas irgi svarbus, jie mokami. Šiemet nebuvo taip karšta, kaip daugelį kitų kartų, kada teko lankytis WOA, tad didžiulių eilių prie prausyklų taip pat nesusirinko. Lietaus taip pat mažai, taigi avalynė liko gana švari.

Prekyba ir pramogos

Kur jau kur, bet WOA galima rasti beveik visko, ko širdis trokšta. Laikini barai ir net šioks toks maisto „turgus“ bei galybė prekybos kioskų neleidžia likti alkanam ar ištrokšti. Prekybos įrašais bei atributika vietos, kurių ne mažiau gausu, patenkina ir melomanus, ir besivaikančius madų, ir norinčius draugams parvežti lauktuvių. Vien „Metal Market“, iš vienos palapinės pavirtęs ištisu turgeliu, ko vertas. Shopping and… na, raganiško striptizo šou.

Vienas akivaizdus momentas – tai komercinė WOA pusė. Atributikos su festivalio ženklais gausa ir įvairovė, gana aukštos kainos, įskaitant ir bilieto, byloja apie didelius čia „besisukančius“ pinigus. Na, bet iš kitos pusės galima suprasti: organizacijoje visus metus sukasi gana daug žmonių, jiems reikalingi „vokiški“ atlyginimai, o grupių lygis toks, kad honorarai siekia ir keliasdešimt tūkstančių eurų.

Prie pramogų galima paminėti tradicines futbolo varžybas, kuriose mūsiškiai šiemet atsipūtė, mat jiems visai nesinorėjo kovoti dėl pirmosios vietos. „Prince body wash“ atrakcija, kurioje prausimosi malonumus galima sugretinti su… autoplovykla, – tokių ekstremalių pojūčių ten gauni. Na, o visa kita gali pats susigalvoti. Net nebereikalingas palapines sudeginti. Kol gaisrininkai nemato…

Apsauga

Čia jos daug ir įvairios. Na, tradiciškai gaisrinės, kurioms teko gesinti jau minėtą gaisrą prieš AMORPHIS. Šiemet teko matyti ir gaisrininkus-patrulius, kurie ieškojo tokių palapinių „piromanų“, o aptikę vaikėsi po visą stovyklą. Policija, kuri nesikiša, kada nereikia, bet prireikus ją gali rasti greitai. Greitoji ir visas medicininis punktas, mat žmonių masės įpareigoja būti budriems. Gelbėtojų sraigtasparnis. Pagaliau keli tūkstančiai prie scenų ir kitur esančių apsaugininkų, ne tik sugaudančių aptvaruose atsidūrusius, bet traukiančių iš minios alpstančius ir galinčių suteikti pirmąją pagalbą. Duodančių vandens trokštantiems ar srove laistančių pavargusius, ypač per karščius. Šis klausimas WOA išspręstas labai gerai, už tai pagarba.

Metal Battle

Ypač smagu, kad kitąmet ši priemonė, padedanti mažai žinomoms įvairių šalių grupėms sudalyvauti su WOA susijusiame konkurse, atkeliaus ir Lietuvą. Tai – „Wet“ scenoje visas tris dienas tam tikru laiku vykstantis „mūšis“, kurio nugalėtojui pasiūloma leidybinė sutartis. Vyksta jis iki pietų, kuomet didžiosiose scenose dažniausiai groja ne daugiausia žmonių sutraukiančios grupės. Taigi sėkmės lietuvaičiams, nors dar nežinau, kuriems iš jų.

Lyg ir pabaiga

Tai tiktai šios apžvalgos. Kelionė atgal smagiai paįvairinta nakvynės kempinge Varšuvoje. Vairuotojai irgi žmonės, jie moka gerti, taigi bare vykęs „prisirašymas“ galėjo baigtis ir kur kas vėlesniu parvažiavimu namo. Bet viskas gerai. O iki šio reportažo pasirodymo jau paaiškėjo tuntas puikių komandų, kurios gros WOA 2008. Nesnauskit ir po truputį ruoškitės kitų metų kelionei. Tie patys organizatoriai pažadėjo nuvežti. Mes, kurie jau lankėmės, galime pažadėti ilgai įsimenančius įspūdžius. Ir saviškius reikia palaikyti tokia neeiline proga! WOA organizacinė komanda kaip visada sako: „See you in Wacken – rain or shine – faster+harder+louder!“ Važiuosim?