WACKEN OPEN AIR 2003 (2): gyvenimas, poilsis ir pramogos didžiulėje metalinių galvų šeimoje

Pirma dalis>>

Taigi po visų nemalonių nuotykių liepos 29-osios naktį mes Wackene. Kaip ir pernai, artimiausiame nuo koncertinės zonos stovyklavietės sektoriuje jau gausu palapinių, taigi ilgai nedelsdami užsiėmėme vietą ne tik sau, bet dar penkiems tėvynainiams, turėjusiems atvykti vėliau. Tuo tarpu aplinkui jau visu pilnumu virė naktinis gyvenimas, nors oficialiai stovykla turėjo atsidaryti tik po dviejų dienų. Pasistačius palapines, dar kurį laiką teko vaikyti pretendentus į vietą mūsų zonoje, kol pagaliau nuovargis nuvijo į sapnų karalystę.

Diena prasidėjo vizitu į Itzehoe užsipirkti maisto bei gėrimų atsargų bei kai kurių komfortabilaus stovyklavimo priemonių (pernai beliko tik pavydžiai žiūrėti į vokiečių pavėsines, kėdes, čiužinius, grilius, primusus…). Tuo tarpu negailestingai kaitino saulė, dušai dar neveikė, tad teko kepti pilna to žodžio prasme. Apie pietus atvyko antrasis mūsiškių ekipažas, todėl nebereikėjo saugoti laisvos vietos nuo potencialių įsibrovėlių. Kaimynystėje gyveno latviai, kiek toliau – estai, taigi visas Baltijos regionas šalia. Dabar jau dvylika lietuviškų metalinių galvų įsitraukė į aktyvaus poilsio belaukiant koncerto sūkurį.

Liepos 30-osios giedras dangus vėl žadėjo pragarišką karštį, tuo tarpu mūsų sektoriuje nebeliko laisvų vietų. Pasirodė, kad netoliese įsikūrė dar du lietuvaičiai. Jiems kelią į mūsų teritoriją nurodė visiems gerai žinomas sparnuoto “raibojo” organo atvaizdas ant didžiulės aukštai iškeltos vėliavos, “saugomos” savotiško talismano – lazdos su velnio galva. Tądien atsidarė stovykla, ir bilietai buvo keičiami į apyrankes, o akreditacijų reikėjo palaukti iki rytojaus. Taip pat prasidėjo tradicinis futbolo turnyras, kuriame, dar paėmę ir savo talismaną, audringai palaikėme saviškius. Ne veltui – Lietuva nesunkiai (berods 6:0 ir 5:0) nugalėjo varžovus ir pateko į pusfinalį. Taigi, galėjome linksmintis, eiti pasižvalgyti jau pradėtos pardavinėti atributikos ir kt., žodžiu, laisvė pramogoms.

Vakarop prie pat lietuviškos zonos kilo sambrūzdis, nes čia įsikūrė viena iš festivalio dalyvių, kurios nariai sumanė surengti metalinę diskoteką! Po keliomis pavėsinėmis susirinko nemažai geležinių galvų, besipažindinačių, diskutuojančių, šokančių, banginančių. Vakarėliui pasibaigus iš vienos mūsų mašinos nuaidėjo pratęsimas – BACEFALŲ intelektualios dainuškos. Jos skambėjo kone iki paryčių, tuo sukeldamos kai kurių kaimynų nepasitenkinimą. Bet čia juk Wackenas, ir, anot Sėklos, kitaip negalima. Va taip.

Tęsinys – FERRUM portale netrukus.