„Wacken Metal Battle 2014“ – duosim vokiečiams pagoniško metalo

Vytenio Jurevičiaus nuotr.

Jau septintus metus (ech, laikas bėga kaip upė…) Lietuvoje renkame metalo komandą, vėliau deleguojamą į tarptautinį konkursą „Wacken Metal Battle“ (WMB), kuris yra didžiausiu Europoje sunkiosios muzikos festivaliu tituluojamo „Wacken Open Air“ Vokietijoje dalis. Besidomintys šiuo reikalu ir taip žino, kokios šešios metalo kapelos jau atstovavo mūsų kraštui tame konkurse, tad jų čia vardinti nebereikia. Verčiau paminėsime, kad šiųmetiniai 5 kautynių dalyviai – tai EXILE INTO SUFFERY, JUODVARNIS, METAL MESSIAH, PHRENETIX ir SISYPHEAN.

Kelis kartus kilnota muzikinių batalijų data ir keista vieta pagaliau apsistojo ties gegužės 2-ąją ir klubu „Tamsta“. Be to, kažkur iš finalistų tarpo mįslingai dingo požemių diskusijose favoritais laikyti DEVLSY – vienas velnias težino, kas nutiko neseniai nestandartiniu formatu albumą išleidusiems ir netradicinėje vietoje jį pristačiusiems black metalo/shoegaze grojantiems vilniečiams. Dėmesio vertas faktas, kad vienas žinomiausių metalui skirtų Rusijos žurnalų „Dark City“ albumui skyrė plačią apžvalgą ir 4 žvaigždes, kas labai retai pasitaiko Baltijos kolektyvų leidinių tarpe. Bet yra kaip yra – finalistai liko 5.

Įsitaisau „Tamstos“ balkone, kur viskas gerai matosi, nors, kaip vėliau pasirodys, ne idealiai girdisi, ir laukiu starto. Grupių daug, tad šiai vietai įprasta koncertų pradžia 21-22 val. šį kartą paankstinama iki 19 val. Jaučiuosi beveik kaip namie, nes būtent čia teko stebėti ne vieno muzikinio konkurso vyksmą. Galiu sau leisti net „palinksniuoti“ klubo emblemos fragmentą – tą belangį/bedurį namuką, įtartinai panašų į „Alaus namų“. Bet čia jau Vilniaus trašystai PHRENETIX ima „virinti“, taigi dėmesys į sceną.

Ši grupė WMB konkurse dalyvauja antrą kartą ir tikriausiai, kaip ir visos kitos, tikisi sėkmės. Tad savo pasirodymui sutelkia visas jėgas, visą energiją, visą draivą. Nors pirmiesiems groti, dažnai sakoma – ne pyragai, bet PHRENETIX „kala“ užtikrintai ir be jokių kompromisų. Ir jei ne silpnai iškeltas vokalas, kuris ir kitoms finalistėms daugiau mažiau kišo koją, būtų išvis šaunu. Bet vis tiek pradžia gera, ir nors kažkas viduje kirba, kad laimės kiti, vis tiek šios komandos nariams reikia paploti per petį.

Trumpas instrumentų pakeitimas ir į ringą jau lipa vilniškė grupuotė SISYPHEAN, tik atstovaujanti black/death metalo scenai. Sunkiai jie rita tą Sizifo akmenį, nors brutali muzika sveria ne vieną toną, originalumo ir kažkokios ypatingesnės grojimo technikos čia ieškoti neverta – jos nelabai yra. Galima suversti kaltę šios dar gana šviežios grupės nepatyrimui, tačiau, jei užbėgsime įvykiams už akių, tai buvo bene silpniausias pasirodymas. Tokiu atveju ir apie pergalės šansus geriau patylėti, nors iki galutinio komisijos verdikto dar toli.

Atsidurti „aukso viduryje“ burtai tą vakarą lėmė taip pat vilniečiams, deathcore atlikėjams EXILE INTO SUFFERY. Šiems dalyvavimas WMB konkursas irgi ne naujiena, taigi galima tikėtis stipraus šou. Ir kai nuožmusis penketas jį pradeda, užkuriama tikra pekla. Užtikrintas ir laisvas elgesys scenoje, ko mūsiškiams metalistams dažnai pritrūksta, death metalo brutalumas ir metalkoro aštrumas, pakankamai nušlifuota grojimo technika – štai ką gauname iš ilgiausią pavadinimą tarp renginio dalyvių turinčios komandos. Ir tai tikrai stiprus pareiškimas, vertas ne tik konkurso finalistų, bet ir laimėtojų titulo.

Žvanginti ginklais lieka du kolektyvai. Net 2 kompetentingi asmenys puse lūpų sufleruoja, kad būtent dabar prasidės tikros kautynės dėl pergalės. Tuokart tuo dar abejoju, taigi vis dar smalsiai laukiu atomazgos. JUODVARNIS – vieni labiausiai patyrusių konkurso dalyvių. Kiek pamenu, pernai jie buvo tarp į šio konkurso finalą nepatekusių, nors save to vertais laikiusių pretendentų. Šie rengėsi net savotiškam „maištui“, tą pačią kaip finalas dieną organizuodami savo koncertuką, kuris, berods, ne iki galo pavyko. Bet tiek jau to, po praeitį nesikapstysime…

Taigi vieninteliai lietuvišką vardą turintys ir lietuviškai pagonišką metalą „zulinantys“ konkurso dalyviai labai pretenzingai pareiškia, kad būtent tautiškumu ir šiek tiek originalesne stilistika galima kažkuo nustebinti jau pačioje Vokietijoje, o ne skambesiu, kurį turės tuzinas WMB dalyvių iš kitų šalių. Taigi jų pasirodymas iki smulkmenų suderintas, į jį puikiai įsijausta, sodrus vokalas tarsi karo šauksmas užlieja visą erdvę… Net ir kitų stilių mėgėjai turėtų bent jau gerbti „juoduosius varnus“, kurie savotiškai bando tęsti OBTEST tradicijas. Šie dėl konkurso nuostatų šiame konkurse dalyvauti negali. Vienas Wackene jau pabuvojęs mūsų muzikantas neabejoja, kad žiuri turėtų palenkti būtent JUODVARNIS. Ar iš tiesų nugalės tautinis akcentas? Pagyvensim – pamatysim.

O „gyventi“ lieka nebedaug – tik sostinės trešerių METAL MESSIAH benefisas. Paskutinė vinis tą vakarą įkalama tvirtai, stipriai ir kietai – taip turbūt ir priklauso „metalo mesijui“, už kurį nė nesvarstydamas sakosi balsuosiąs vienas daug ko matęs ir patyręs metaloholikas…

Iki galutinio verdikto dar lieka laiko, taigi su pažįstamais galima padiskutuoti apie asmenines simpatijas ir antipatijas ką tik matytoms grupėms. Nuomonės, kaip ir priklauso, išsiskiria, bet publikos balsas tik patariamasis, taigi vis tiek reikia laukti komisijos nuosprendžio. O šioji, kaip netrukus paaiškėja, šį kartą savo suokalbyje labai vieninga ir vienbalsiai raktą į galutinį WMB etapą užusienyje įteikia… JUODVARNIUI!

Še tau boba ir devintinės – turbūt pagalvojo tie, kurie nesitikėjo nei tokio stiliaus, nei lietuvybės pergalės. Už ką balsavau pati? Telieka paslėpta balsavimo urnoje. Vienok teisingumo deivė jei ir akla, tai, matyt, ne kurčia – nugalėtojai tikrai to buvo verti. O patys neslėpė didelio džiaugsmo ir sakėsi, kad tai kol kas jų muzikinės veiklos pikas, kuris turbūt paskatins toliau tobulėti. Dabar belieka rinkti finansus būsimai kelionei į Wackeną – alio, sponsoriai :).