W.A.S.P. jau pabuvojo ir Vilniuje

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Kai tenka svetur keliauti po įvairius metalo festivalius, rodos, mažai kas begali nustebinti. Vis dėlto yra tokių dalykų. Kai mūsų žemes viena po kitos pradėjo pasiekti žymios metalinės grupės, vis galvojau: kodėl neatvažiuoja, pavyzdžiui, W.A.S.P.? Dėl šios užjūrio komandos verda ginčai ne tik bandant išvedžioti, ką iš tiesų reiškia jos pavadinimas, bet ir sklindant kalboms apie Blackie Lawless įnoringumą ir užgaidas, jo sveikatos problemas, o taip pat muzikantų pasipūtimą ir apskritai būtas ir nebūtas jų nuodėmes. Begalvojant spėta 2007 m. pamatyti juos Rygoje, kur gana didelėje uždaroje erdvėje grupė žiūrėjosi kažkaip keistai, nors pats šou buvo ilgas ir paliko gerą įspūdį. O kalbant apie Blackie, iš karto krito į akis, kad scenoje labai įspūdingai atrodo beveik dvimetrinis šio stotas.

Lietuvoje amerikiečiai vis dar nesirodė. Pagaliau pamačiau juos dar kartą – šią vasarą „WOA“. Didelėje atviroje erdvėje W.A.S.P. atrodė geriau, atsiskleidė dar turimas šarmas ir geras draivas. Nors Blackie povyza atrodė kažkokia pavargusi, o veidas, kuris nuotraukose aiškiai retušuojamas, išdavė tikrai esant kažkokių negalavimų.

O po vasaros jau buvo aišku, kad šios grupės pagaliau sulauksime ir savo padangėje. Ir tai nutiks žiemą, gruodžio 7 d. Iki to laiko dar teko sudalyvauti nemažai kitų renginių, kol šiek tiek šiltesniais orais palepinusį antradienį jau reikėjo skubėti į „Forum Palace“. Pastaruoju metu daugėjant visokios veiklos ir tuo pačiu mažėjant laisvo laiko, rūmuose atsiduriu jau bebaigiant groti brazilams SHADOWSIDE. Išgirstu du paskutinius gabalus, kuriuose nerandu nei thrasho, nei tradicinio heavio, manyčiau, kad tai šiek tiek pasunkintas hardas ir tiek. Aišku, iš poros kūrinių nesusidarysi viso vaizdo, tačiau vėliau paklausiusi šių brazilų/nebrazilų įrašų Myspace, susidariau gana nuobodžios, neišskirtinės, neoriginalios grupės įspūdį. Ir tas moteriškas vokalas nėra toks stebuklingai stiprus ir unikalus, kaip reklaminiais sumetimais bandoma piešti. Taigi nesigailiu nespėjusi pamatyti viso šou, o įvertinti, kaip ši tarptautinė kompanija atrodo scenoje, užteko ir tų dviejų gabalų.

Užsitęsia pertrauka. Nieko keisto, juk „žvaigždės“. Turbūt reikia džiaugtis, kad Blekiui viskas lyg ir patiko, todėl koncertas neatšauktas nei dėl netinkamų sąlygų lydinčiai grupei (pas mus brazilai grojo apie 45 minutes), nei dėl vieno organizatoriaus sugalvotos aferos su autografų sesija, nesuderinus šios su grupe. Bet kai beveik sausakimšoje salėje (manau, šį kartą piniginė išraiška mūsų organizatorius turėtų džiuginti) ima trūkti patogių pozicijų ir pačiai su dviem pažįstamais tenka klūpomis įsitaisyti ant viršutinio baro kėdžių, laiko tempimas pradeda erzinti. Nagi, greičiau…

Pagaliau tamsa. Nušvinta trys ekranai, kuriuose vėliau viso šou metu kiekviena kompozicija bus iliustruojama senais jos video įrašais. Scenon išsirango Blackie, išties kaip koks milžinas prieš likusius narius, kurie irgi ne tokie jau maži. Avintis gerai pažįstamus ilgaausius su kutais. Ir prasideda…

Nepasakosiu daug čia apie girdėtas grupės pavadinimo versijas. Sakoma, kad kažkuriam grupės nariui įgėlė vapsva, ir šis įvykis buvo „įamžintas“. Taip pat kalbama, kad pavadinimas slepia kur kas „pikantiškesnius“ dalykus: jie seksualiniai iškrypėliai. Tačiau ne apie titulus mes čia. Nuo pat pradžių pajuntu, kad man šis renginys bus prie širdies. Taip, garsas, ypač viršuje, toli gražu ne idealus. O apie tas taip eskaluojamas fonogramas nešnekėsiu, nes nei esu įsitikinusi jas buvus, nei apskritai čia jų ieškojau. Tiesiog dabar jau „namuose“ girdėjau seniai seniai žinomas dainas, dar paįvairintas senais klipais ar koncertiniais įrašais. Kai ką traukiau drauge, kitką lydėjo sprando mankšta. Nelabai ir svarbu, kokia tvarka, kažkaip visi čia tų setlistų paieškomis užsiėmę. Asmeniškai man buvo smagu. Tik štai keliams teko nemažas išbandymas, nes tiek laiko klūpoti, kad ir ant minkštų kėdžių – beveik žygdarbis. Mat kitaip nieko nematytum. O čia dar daugeliui gerai žinoma fotografė nepatenkinta zirzia – šviesų per mažai, eilinį kartą…

Beje, nepastebėjau, kad W.A.S.P. grojo mažiau nei valandą. Net jei ir taip, man ir čia ne didelė tragedija. Tik gaila, kad nebuvo vieno iš kultinių gabalų, „I Don’t Need No Doctor“. Galbūt jis tapo savotiškai nuvalkiotas ir jau spėjo nusibosti? Bet man jis vis tiek vienas mėgstamiausių. Ir apskritai šią grupę vis dar gerbiu. Sakote, bilietas per brangus? Buvusių laikų šlovės šešėlis? Galbūt. Bet gal verčiau pašnekėsime, kai visiems stuktelės 64-eri?