VOIVOD Vilniuje – toli nuskambėjęs kariuomenės ginklų žvangesys

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Nors ausyse vis dar skamba atgrasus žodis „krizė“, panašu, kad sunkiosios muzikos arenos tas neveikia. Tame tarpe ir koncertų erdvėje, nes pranešimai apie vis naujus patvirtintus renginius Lietuvoje skverbiasi į virtualią erdvę ir į klausytojų galvas.

Seno, gero, laiko patikrinto thrash metalo gerbėjus pastaruoju metu ypač turėjo nudžiuginti gegužės 17-oji, kuomet į Vilnių atsibeldė gerai žinoma kanadiečių komanda VOIVOD. Šis įvykis skambiai paviešintas kaip metalo žvangesio atlydimos kariuomenės vizitas. Atvykę dar renginio išvakarėse, trašystai turėjo laiko pasibastyti po sostinę ir patikrinti vietinių barų aplinką, o turo agentas pasinaudojo proga „gyvai“ pamatyti, ką reiškia mūsų krepšinio sirgaliai. Na, o tą 17-ąją…

19 val. startuoja veiksmas metalinių akordų jau prisisunkusioje „New York“ salės erdvėje. Pavėluoju būti šio starto liudininke, taigi senų laikų mūsų thrash metalo pažibos PORFIRIA pasirodymo pamatau tik pabaigą. Kažkokia velniava, galvoju, grupė atsikūrė daugiau nei prieš metus ir sugrojo jau nemažai koncertų, o pačiai niekaip nepavyksta pamatyti gerai pažįstamos gvardijos. Viską kompensuoja ilgas ir nuoširdus pokalbis su dviem grupės senbuviais, prisiminus seną pažintį ir užtrukusį naują pasimatymą. O šiaip, manau, šiai alytiškių komandai dar viskas prieš akis, nes nugirsti keli kūriniai nuskambėjo senovine jėga. Svarbu turėti entuziazmo ir naujų idėjų. Taigi pirmyn, vyručiai!

Kanadiečiai atsipūtę, atlėkė pas mus be jokių lydinčių scenos partnerių, taigi net trims mūsų grupėms teko garbė ja dalintis su veteranais. Antrieji scenoje netrukus pasirodo kauniečiai MOUNTAINSIDE. Teko viena ausimi girdėti, kad jiems itin patinka VOIVOD, taigi panašu, kad groti prieš juos turėtų būti smagu. Nors šios ilgametės kompanijos stilius kitoks, savo energingumu ir geru draivu ji puikiai „įsipaišo“ į bendrą kontekstą. Tik štai žmonių gėdingai mažai, rodos, susirinko kažkokios trečiarūšės grupės. Liūdna, bet realybė tokia, gal mūsų publika persisotino renginiais? Kaip bebūtų, senokai begirdėjus kauniečius, nustebina atsinaujinęs grupės skambesys ir nematytas vokalistas, kurio pernelyg statišką povyzą scenoje kompensuoja gana stiprus ir įdomus vokalas. Kūrybinė mišrainė kitu atveju gal suerzintų, tačiau MOUNTAINSIDE sumaniai kombinuoja įvairių stilių muzikinius niuansus, taigi viskas nuskamba pakankamai sklandžiai. Nepaisant to, kad tą vakarą sceną dalijasi keturios grupės, lietuvaičiai groja bent po 40 min., taigi laisvai galima susidaryti įspūdį apie naujus grupių kūrybinius kelius. MOUNTAINSIDE, sakyčiau, pastoviai daro kažkokią pažangą, taigi belieka palinkėti tolesnės sėkmės.

Trečiosios komandos pasirodymas užtrunka, berods, dėl būgnų dalių keitimo ar kažkokių kitų techninių dalykų. Bet tuo metu nuobodžiauti netenka, nes kas jau kas, o senoji metalo gerbėjų – veteranų gauja susirinkusi gausiai, taigi yra laiko aptarti tiek muzikos naujienas, tiek kitas aktualijas. Mat susitikimas renginyje tam puiki proga. Na, ir alaus vienas kitas bokalas ne pro šalį, kaip gi be jo?

Pagaliau pamatome ir STORMGREY. Peržiūrėjus mūsų metalo istoriją ir grupių kroniką, išties reikia sutikti, kad šioje kompanijoje – vienos praeities „žvaigždės“. Ir jei pirmą kartą po susibūrimo išėjus į sceną matėsi susikaustymas ir jaudulys, tai dabar vaikinai atrodo kur kas tvirčiau ir savimi pasitikintys. Tiesa, vokalistas vis dar neįsijaučia į frontmeno vaidmenį, nes kaip bežiūrėsi, būtent šiai pozicijai lemta „valdyti“ situaciją. Bet visumoje scenos senbuviai skelia stiprų, greitą, piktą „old skūlinį“ death metalą ir sukelia šokinėjimo nuo scenos vajų. Nors kyla pavojus šio veiksmo dalyviams trenktis galva į grindis – avangarde žmonių retoka – veiksmas vyksta intensyviai, ir net traumų išvengiama. O vaikinai ir toliau varo užtikrintai ir sukelia tikrą sunkiąją euforiją, o gal ir sunkias pagirias nuo muzikos (čia pat Vilniuje, nereikia nė Tailando :). STORMGREY „maištininkai“ prieš menkavertę pop kultūrą savo šou puikiai įrodo, kad turint tokių grupių (duok velnie šiai kompanijai ilgų metų), smegenyse nekaraliaus muzikinis brukalas…

Viskas. Paskutinė grupė, dėl kurios daugiausiai čia ir susirinkome, tegu ir negausiai. Aišku, pertrauka dabar dar ilgesnė: keičiama aparatūra, įsismaginę Voivodistai nori pailsėti nuo apgaulingo lietuviško alaus – su jais vis dar galima pabendrauti backstage. Balkone atsiradusios kai kurios garso kolonėlės nustebina garso technikus, bet kanadiečiai turbūt žino, ką daro. Laukiam, laukiam…

O štai ir jie, VOIVOD! Jau spėjau pamatyti šią veteranų komandą „gyvai“, bet tuomet už kokio šimto kito metrų. Taigi dabar gera proga matyti juos betarpiškai, iš arti. Jau nuėjo užmarštin laikai, kai VOIVOD boso gitara priklausė vėliau su METALLICA išgarsėjusiam Jasonui Newstedui, bet kanadiečių draivas, muzikinės vingrybės ir dinamiškas elgesys scenoje išliko. Tuo netruko visi įsitikinti. Vos scenoje šmėstelėjus tvirto stoto ketvertui, publika pašėlsta. Kodas „Snake“, „Blacky“, „Away“ puikiai pažįstamas seniesiems gerbėjams, na o naujiesiems sufleris – tokie nuo seno yra VOIVOD narių pseudonimai. Startas duodamas „The Unknown Knows“ gabalu. O paskui jau vienas po kito liejasi laiko patikrinti vieni iš geriausių grupės kūrinių. Iš karto akcentuosiu nepriekaištingą Snake elgesį, užvedantį ir publiką, ir grupės kolegas. Nepamirštami žiūrovai ir balkone – ta linkme irgi kreipiamas nuolatinis dėmesys. O jau tie gundantys judesiukai, kuriuos demonstruoja vokalisto rankos ir laiko užaugintas „autoritetas“… Visi kiti nariai taip pat palaiko smagią koncerto atmosferą, taigi jaučiamės kuo puikiausiai. VOIVOD muzika užaugino kelias metalo gerbėjų kartas, ir vis dar yra patraukli, savotiška, tiesiog „vežanti“. Laikas visai neprailgsta, nors su headlineriais praleidžiame 1,5 val. Po dvylikos kūrinių scena ištuštėja, bet juk kiekviena publika verta biso. Trijų dalių „desertinis“ meniu mums – „Voivod“, „Nuclear War“ ir koverinis „Astronomy Domine“. Vienas iš kūrinių tradiciškai skiriamas R.I.P. gitaristo „Piggy“ atminimui, Snake patriotiškai griebiasi už širdies, pagarba mirusiam bendražygiui prasminga…

Štai ir finalas. Kažkada viskas baigiasi, o geri dalykai, rodos, pernelyg greitai. VOIVOD benefisas palieka įsimintinus įspūdžius, gerą nuotaiką ir labai šiltus prisiminimus. Ką gi, laukiam kitų susitikimų sunkiosios muzikos akivaizdoje. Atrodo, lauksime ne taip ir trumpai.