VELNIŲ MALŪNAS 2002: bandymas praplėsti metalistų akiratį?

Kaip jau tampa tradicija, antrąją Kalėdų dieną vyko alternatyvios muzikos festivalis “Velnių Malūnas”. Šiemet organizatoriams teko nueiti tikrus “kryžiaus kelius”, kad suorganizuotų šį renginį – likus tik savaitei iki renginio, buvo susitarta dėl patalpų ir neliko jokių abejonių, kad šiemet “malūnas” suksis vėl.

Šį kartą į renginį buvo sukviestos labai įvairių stilių grupės: nuo sunkaus roko, metalo, ir baigiant gotika, industrial bei alternatyviu techno. Galbūt, kaip tokiam renginiui, šiek tiek trūko ekstremalesnės muzikos – renginio programą, autoriaus nuomone, būtų labai “praturtinusi” bent viena black arba death grupė.

Renginys turėjo prasidėti 18:00, tačiau visi jau įpratę, kad tokie renginiai vėluoja. Turbūt dėl tos priežasties prieš koncerto pradžią prie įėjimo buvo susirinkę gal tik 20 – 30 žmonių. Reikia pagirti organizatorius, kad pradžia vėlavo sąlyginai neilgai, ir jau 18:25 buvo pradėta įleidinėti žmones. Salėje tuo metu garsą derino grupė SHADOWDANCES. Žmonės rinkosi ganėtinai lėtai – apskritai į renginį susirinko gal netgi perpus mažiau alternatyvios muzikos gerbėjų nei įprasta šiam festivaliui. Apie 19:15 ant scenos pasirodė tradicinis renginio organizatorius Ugnius Liogė ir paskelbė festivalio pradžią. Deja, tai buvo padaryta su pesimistine gaida: dėl gitaristo sveikatos sutrikimų į renginį negalėjo atvykti grupė MANDRAGORA. Per salę nuaidėjo nusivylimo šūksniai – juk dauguma žiūrovų į renginį atvyko tikėdamiesi pamatyti, be kitų, ir šią grupę.

Pirmieji grojo shadow metal atstovai SHADOWDANCES. Kartu jie pristatė savo naująjį albumą “The River of Lost”. Lyginant šį jų pasirodymą su praeitų metų “Velnių Malūnu”, galima teigti, kad grupei jis ne ypač nusisekė. Sugrojo jie tikrai nuoširdžiai ir, kiek tai įmanoma, kokybiškai, tačiau jie grojo pirmieji ir per jų pasirodymą buvo nevisiškai suderinta aparatūra. Tai tikrai turėjo didelės įtakos garsui ir visam grupės pasirodymui. Nepaisant to, publika juos priėmė labai šiltai. Minia šėlo…

Vėliau ant scenos vėl užlipo Ugnius ir įteikė prizą patriotiškiausiai metų grupei – OBTEST. Netrukus sekė ir minėtos grupės pasirodymas. Kolektyvas jau su pirmaisiais išleistais garsais sukėlė tikrą audrą salėje. Buvo pristatyta ir pora naujų dainų, kurios buvo priimtos labai šiltai. Pasirodymas tikrai paliko gerą įspūdį, ko ir reikėtų tikėtis iš geriausios pagan metal grupės Lietuvoje.
Po kelių apdovanojimų į sceną užlipo gotikinio roko grupė MEMORIA. Sugrota buvo tikrai nuoširdžiai, tačiau salė buvo kiek aptuštėjusi. Pradžioje prie scenos “ardėsi” daugiausiai grupės pažįstami, tačiau vėliau į salę subėginėjo vis daugiau žmonių, tarp kurių buvo ir kiek mažiau blaivių metalistų.

ŽALVARINIS buvo išrinkti geriausia 2002 metų alternatyvios muzikos grupe. Ir iš tiesų jų pasirodymas buvo nepaprastai techniškas, nuoširdus ir profesionalus. Ši grupė galėtų pagarsinti Lietuvos alternatyvą bei folklorą ir užsienyje – gėdos tikrai nepadarytų. Pyktį sukėlė įgarsintojų neišmanymas: merginų balsų beveik nebuvo girdėti. Nemažą įspūdį paliko paskutinė daina, kurią atliko senoji UGNĖLAKIO sudėtis.

Lai nesupyksta industrial/gothic stiliaus gerbėjai, tačiau tokiai grupei kaip ROSEWATER iš Latvijos, autoriaus nuomone, tokiame renginyje nėra vieta. Ši grupė pateko į renginį po sėkmingo pasirodymo “Kunigunda Lunar Fest” festivalyje, tačiau, autoriaus nuomone, “Velnių Malūnas” nuo seno buvo kitokios pakraipos renginys, ir būtų smagu, jei ši orientacija būtų išlaikyta ir toliau.

Sekantys – MANO JUODOJI SESUO. Jau per ROSEWATER pasirodymą salėje sumažėjo metalistų ir susirinko šiek tiek kitokia publika. MANO JUODOJI SESUO jos taip pat nenuvylė. Jie grojo neblogą gothic stiliaus muziką, su įspūdingomis vokalo partijomis ir skambiais gitariniais “rifais”.

“Plaukuotos” publikos kiek padaugėjo į sceną užlipus grupei iš Utenos ANBO, kurie buvo pristatyti kaip sunkaus roko grupė. Buvo tikrai įdomu žiūrėti, kaip metalinės išvaizdos, plaukuoti vaikinai groja vos ne repą, o kitoje dainoje jau galima įžvelgti ir punk prieskonių. Labiausiai nustebino (ir net sukėlė šypseną) kai grupė sugrojo porą komercinių grupių koverių. Pirmasis jų “Bloodhound Gang – Along Comes Mary”. Antrasis privertė pasijuokti: “Mango – Pavasariniai Žiedai (metalinė versija)”. Kas keisčiausia – dauguma metalistų ir kitų susirinkusių žmonių mokėjo dainos žodžius ir dainavo kartu. Penas apmąstymams, ar ne? :)

Po uteniškių ant scenos užlipo ketvirta gotiškos pakraipos grupė – SIELA. Pasižiūrėti jos susirinko tikrai nemažai žmonių. Muzika buvo kokybiška ir atlikimas tikrai profesionalus. SIELAI baigus pasirodymą, organizatoriai atsisveikino ir paskelbė, kad gros techno muzikos specialistas McKARAS. Pastarasis atlikėjas sugrojo tikrai gražų, sunkų ir alternatyvų techno, tačiau liaudies liko visai mažai. Žmonės po truputi skirstėsi namo.

Atsisveikindamas renginio organizatorius Ugnius Liogė “atsiprašė” metalistų, už tai, kad buvo pakviesta daug nemetalinių grupių. Tai buvo motyvuota tuo, kad norima praplėsti mūsų akiratį. Be abejo, tokie tikslai yra tikrai pagirtini – kai kuriems renginių organizatoriams išties būtų verta pagalvoti ne tik apie tai, kaip įtikti publikos skoniui, bet ir mėginti bent šiek tiek jį lavinti. Kita vertus, ar tai duoda pagrindą manyti, jog sekančiais metais “Velnių Malūne” mes išvysime “Pikaso” arba “Deivį”? :)