Reportažai

„Velnio akmuo 2015“ – lietus, geležinė muzika ir aktyvios pramogos

2015.09.17 12:19, Birutė

velnio-akmuo-2015Vienas smagiausių vietinių vasaros festivalių „Velnio akmuo“ (VA) sėkmingai pradėjo rinkti antrą šešetą. Taigi, šiemet jau septintas kartas, kai Anykščių pakraštyje esančioje, ir vis gražėjančioje Dainuvos slėnio poilsinėje zonoje kelioms dienoms rinkosi lengvesnio roko ar sunkesnio metalo mylėtojai. Žinia, čia dvejose scenose skamba įvairi muzika, kitur vyksta muzikantų ir kitokių menininkų pratybos, hipnozės, protmūšiai, naktimis griaudėja rokotekos, pasitenkina kinomanai ir dedasi kitokia velniava. Ir tas kopinėjimas aukštyn žemyn į gana stačią įkalnę ne toks baisus, nes viršuje juk „Bebro“ blynai, magiška arbata ar specifinė kava, o šiemet – dar ir labai skanios vietoje kepamos picos! Ten pat meninės erdvės ir, aišku, Rytų scena, kurioje groja ir kreivos, ir tiesios, lengvesnės, bet dėl to ne prastesnės muzikos atlikėjai. O šiemet įspūdžiai tokie…

Šį kartą į festivalį teko vykti vienu ekipažu, o grįžti kitu, bet juk naujos pažintys – dar įdomiau. Į renginio zoną patenkame gana greitai – pagaliau sėkmingai išspręsta stringančio įėjimo problema, sudarius dviejų eilių patikrą. Paskui keliaujame į apatinį sektorių, dėl viso pikto arčiau upės, nes VA ne vienus metus teko patirti karščio alsavimą. Tik šiemet karščių nebuvo. Užtat visiškai sausas šiaip lietingumu garsėjantis kitas festivalis „Kilkim žaibu“ šiemet Anykščiams, matyt, perdavė lietaus estafetę – čia ši stichija buvo net kelis kartus įsisiautėjusi. Be to, teko nemažai pasivaikščioti ir apsižvalgyti labai simpatiškai sutvarkytoje poilsio teritorijoje už paties slėnio ribų – jaučiasi, kad Anykščiai pretenduoja į kurorto statusą. Net ir atskiras kempingas su mokamais dušais ir tualetais, kurie buvo prieinami ir VA dalyviams, yra. Tik nuo aktyvių pramogų, tokių kaip skrydis virš upės, susilaikėme – dar negrįši atgal, o tada graušies nagus, kad nepamatei gerų grupių.

Ketvirtadienis, 17:40. Neįvertinus pasivaikščiojimo rekreaciniais takais trukmės, iš miško teko klausytis festivalį muzikaliai pradėjusių STORMGREY. Atleiskite, chebra, pažadame albumo pristatyme stovėti prie pat scenos ;). Toliau – užkandžiai ir užsigėrimai lauko maitinimo įstaigose, kuriose padoriai jaučiasi euro įvedimo pasekmės – nedidelės porcijos ir didelės kainos. Bet čia jau visuotinė padėtis, niekur nedingsi. Dar vieni kiti marškinėliai pas latvius atsiduria rankose, o juos pasidėjus palapinėje, laikas ir su vokiečių trašystais DUST BOLT susipažinti. Šie pavaro labai galingai, išraiškingai ir uždegančiai. Paliko tikrai stiprų įspūdį. Po to kiek nuleisti garą leido ne pirmą kartą matomi, bet vis tiek mieli ukrainiečių stouneristai STONED JESUS. Aišku, širdyje jie kremtasi dėl įtemptos padėties savo šalyje, tačiau ant scenos paskleidė visą savo hipnotizuojančios muzikos žavesį ir visus, kurie tuokart jų klausėsi, įstūmė į malonų transą. Tik štai beveik kiekviename kūrinyje trūkinėjantis garsas išvedė iš kantrybės jei ne pačius muzikantus, tai žiūrovus. Techninės problemos ne tik sutrikdė šio pasirodymo malonumus, bet ir lėmė netikėtą posūkį – švedų bliakerių MARDUK benefisą teko nukelti į Vakarų sceną. Dėl to užtruko pasiruošimas ir jų koncertas prasidėjo gerokai po vidurnakčio. Tie, kurie sulaukė to momento, nusivilti neturėjo. Tie, kurie tikėjosi kokių nors naujovių, jų tikriausiai nerado. Vis dėlto „juodosios mišios“ praėjo pakankamai įspūdingai ir įtaigiai. Aišku, tuo naktinis gyvenimas Dainuvoje nesibaigė, ir jei tau pavyko užmigti, esi tiesiog Hipno numylėtinis…

Nors dažnai „Velnio akmens“ dalyvius bandė karščiai, nelyginant smala pragaro katile, šįkart jų nebuvo. Vis dėlto pasiplaukioti Šventojoje – garbės reikalas, todėl upėje ir tuokart netrūko besimaudančių. O po maudynių galima ir į Anykščius nukeliauti. Kas lipo į bažnyčios bokštą apžvalgai, kas nepagailėjo kojų nueiti iki rogučių trasos ir smagiai ten pasivažinėti, kiti užsiėmė dar kažkuo. Taigi iki vakaro muzikinės programos veiklos buvo į valias, o ir ši vėliau buvo visiems skirtinga. Tądien buvo ir stipriausia per visą festivalį liūtis, lydima visuotinio atšalimo.

Mane pirmiausiai sudomino mūsiškiai PHRENETIX, kurie su dar keliomis lietuvių grupėmis čia pristatinėjo savo naują albumą. Ta proga sugrojo tikrai uždegančiai, su trenksmu. Nė kiek neatsiliko ir tautiečiai AU-DESSUS, irgi scenoje parodę savo naujo studijinio darbo vaisius. Jų pasirodymas taip pat buvo kietas ir įsimintinas. Ir visa tai Vakarų scenoje. Po to trumpam nusibeldus į Rytų frontą, teko patirti, kad lenkai BELZEBONG groja visai simpatišką stonerizuotą doomą. O kadangi po rugsėjo 13 dieną įvykusio doominio koncerto Vilniuje pasirodė, kad šis stilius Lietuvoje mėgstamas, ką gali žinoti, gal ir šie lenkai sugrįš į kokią koncertinę salę. Tuo tarpu viena labiausiai tą vakarą lauktų grupių buvo graikų trašystai SUICIDAL ANGELS. Ir ne veltui – Vakaruose jie užkūrė tokią smagią muzikinę pirtį, kad galva kinkavo ir kojos trypčiojo savaime. Tai neabejotinai vienas galingiausių šou šių metų festivalyje. Tuokart nebuvo būtinybės vėl kilti į kalną prie antrosios scenos, taigi belaukiant žymiųjų Kanados speed-heaverių STRIKER, įdomu buvo pažiūrėti į naujų pramogų dalyvius. Vieni jų stengėsi atlikti tam tikrus triukus lipnios baltos masės pripildytame baseine. Kiti tikrino komandinio darbo sugebėjimus ritindami kamuoliuką labirinte. O netrukus jau ir STRIKER pasirodė scenoje, taigi pirmyn prie jos. Kanadiečių pasirodymas ekspresyvumu, dinamiškumu ir patrakusiu šėliojimu puikiai papildė minėtų „angelų“ draivą. O jo labai reikėjo tiems, kas pasišovė sulaukti vėlyvo depresyviųjų švedų doomerių KATATONIA koncerto. Prieš tai dar visai įdomu buvo pažiūrėti į dar vienus graikus, PLANET OF ZEUS, kurie žemėje egzistuoja jau 15 metų. Šioje „planetoje“ apsigyveno stonerio ir psichodelikos hibridas, kurio autoriai, be kita ko, juokingai simpatiškos išvaizdos. Taigi šiek tiek pasikrauta linksmesnės nuotaikos, kad naktinis tamprus ir slegiantis švedų skambesys tikrai nenuvarytų į depresiją.

KATATONIA, antrosios dienos „vinis“. Nežinia, ar geriau klausytis jų gyvai, ar įrašuose. Na, po atviru dangumi bent jau neužmigsi. Vis tik 24 metus gyvuojanti komanda, per kelis kūrybinius periodus pastebimai eksperimentavusi su savo skambesiu, papirko paprastumu ir tuo atšiauriu niūrumu, kuris pagaliau ir žavi juose. Benefisas nei prailgo, nei nusibodo, greičiau stipriai įsirėžė atmintin. Net jei kažkam tai tėra pasunkintos lopšinės, ir jos pritiko tą vėlyvą metą. Buvo ir tokių, kuriems ši vienintelė grupė lėmė apsisprendimą atvykti į „Velnio akmenį“. Bet tuo veiksmas nesibaigė…

Tinklinis, futbolas, protmūšis – aktyvi kultūrinė šeštadienio programa. Beje, protmūšis šiemet sulaukė daugiausiai dalyvių nuo to laiko, kai Aidas Puklevičius čia pradėjo rengti galvūzų kovas. Bet šįkart buvo nemažas trūkumas – vaizdinė klausimų išraiška. Norint ką nors pamatyti, reikėjo grūstis prie scenos arba stotis ant suolo ir bandyti kažką įžiūrėti. Be to, neįvyko vienas iš turų, nes vedėjas turėjo skubėti į Vilnių. Ką gi, bus proga pasitaisyti kitąmet…

Vakare – jau muzikinės „kovos“. Pradėta jas stebėti nuo latvių bliakerių ESCHATOS – tiesą sakant, nieko blatno, buvo gana nuobodu. Todėl ramia sąžine dalį jų pasirodymo iškeičiau į norvegų stoneriztuotus doomerius TOMBSTONES, bent jau ausys pailsėjo doom’ojant. Dar buvo įdomu pamatyti mūsų „narcizus“ (taip jie patys išreiškia savo pavadinimą NRCSSST), irgi pristatančius savo naują diską. Šių energingas pasirodymas įkrovė energijos ir žiūrovams. Toliau nutariau padaryti pertrauką prie „Arbatos magijos“ laužo su karštu „magišku“ gėrimu. Iki islandų KONTINUUM, kurie papirko savo atšiauria romantika. Kažkaip norėjosi susipažinti su vėliau grojusių THE VINTAGE CARAVAN tautiečiais, nes Islandijos scenoje jau ne kartą teko atrasti visokių netikėtumų. Pažintis įvyko, bet „karavanas“ pasirodė žymiai įdomesnis. Taigi, pakartot lapkričio 4-ąją, tik jau „Compensoje“. Prieš tai dar teko užmesti ausį į amerikiečių, kažkodėl pasivadinusių RADIO MOSCOW ir plačiai linksniuotų virtualioje erdvėje, koncertą. Šis nei itin sudomino, nei kažkuo patraukė, o netrukus jau buvo pats laikas keliauti paveizėti suomių trašystų (šio stiliaus gerbėjams šįkart dvasinio peno buvo per ausis) LOST SOCIETY šou. Suomiai sugrojo tiesiog idealiai – dinamiškai, techniškai, labai efektingai, o bendravimas su publika buvo antra tiek šaunus. Tai bent jau man buvo dar vienas iš stipriausių viso festo pasirodymų, kuris dar iki šiol sukasi galvoje.

Po ramaus atokvėpio su THE VINTAGE CARAVAN laukė brutalyzmas su Kanados deferiais KATAKLYSM. Nors jau po vidurnakčio, vos nuskambėjus pirmiems aršiems akordams, nuovargio kaip nebūta. Ilgas šių brutalūzų kūrybinis kelias leido į valias pasimėgauti muzikiniu maratonu ir patirti virš valandos trukusį malonumą. Dar tos pačios liepos 31-ąją pasirodė 12-tas KATAKLYSM kūrybos tomas „Of Ghosts And Gods“, kurį dabar turbūt neabejotinai perklausė visi „mirtininkai“. O belaukiant jau 8-to „Velnio akmens“ kirčio, kitų metų sausio 19-ąją dar kartą pamatysime KATAKLYSM, ir su savęs verta palyda – „dvasios ir dievai“ jūsų paslaugoms ;).

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus