Reportažai

„Velnio akmens 2016“ įspūdžiai – nebuvo baisūs nei orai, nei velniai

2017.05.04 16:01, Birutė

festivalis-devilstone1Pernai buvo jau aštuntas kartas, kai į Anykščių prieigose esantį Dainuvos slėnį velnias mestelėjo akmenį, t. y. kelioms dienoms čia subūrė įvairių roko, metalo ir panašios muzikos krypčių bei įmantrių pramogų mylėtojus. Taip, tai festivalis „Velnio akmuo“. Dvi pagrindinės ir dar keletas specialių, bet ne antrarūšių scenų siūlė grupių pasirodymus, muzikantų ir kitų menininkų pratybas, hipnozes, protmūšius, rokotekas, pramogas kinomanams, ekstremalius išbandymus ir dar daug ko kito. Kaip įprasta, netrūko ir sportinių žaidimų, ir maudynių – žodžiu, kurortas.

Palapinės ir viršuje, ir apačioje, bet net tas kopinėjimas turi savo šarmo, nes juk norisi kažką išgirsti abejose didžiosiose scenose, o ir „Bebro“ blynai, magiška arbata, visokia kava, jau pamėgtos vietoje kepamos picos, kokteiliai ir kitas niam niam ar gurkt gurkt išsimėtę po visą teritoriją! Na, šįkart neteko apsilankyti kiek toliau esančiame Arklių muziejuje, rogučių trasoje, bandyti apglėbti Puntuką ar bent jau jo brolį arba pasivaikščioti Anykščių apylinkes taip pat jau spėjusiu išgarsinti medžių lajų taku. Ir nors iki soties prisivaikščiota gražiai įrengtu rekreaciniu keliu, kažkaip vėl pritrūko laiko išmėginti čia pat esančias laipiojimo po medžius ar skrydžio per upę pramogas. Bet ne vėlu pasitaisyti, nes kita festivalio serija jau netrukus. Tiesa, peržiūrėta miesto viešojoje bibliotekoje eksponuotų fotografo Peter Beste autentiškų nuotraukų paroda tema „True Norvegian Black Metal“ ir dar užsukta susipažinti su miestą išgarsinusios poetės, dramaturgės, vaikų rašytojos B. Buivydaitės sodyba-muziejumi.

Kad ir ką veiktum dieną, vakarop renkiesi muzikinę programą. Kadangi ji pakaitomis arba persidengiant laikui vyksta Rytų ir Vakarų scenose, pravartu „primesti“ asmeninį tvarkaraštį. Ketvirtadienį programa prasideda po 17-tos su kauniečiais rokeriais WOLFSOME. Visai įdomi modernaus ir garažinio roko bei bliuzo kombinacija. Tądien veikia tik Rytų scena, taigi nereikia klajoti. Antras dublis – suomių psichodelinio  roko atlikėjai DEATH HAWKS. Pažintis su šia grupe maloniai nustebino, nes, atrodo, apdulkėjęs ir antikvariato vitrinai tinkantis stilius netikėtai nuskambėjo įdomiai ir šiuolaikiškai. Ką naujo galima pasakyti apie dar vieną mūsiškių sambūrį PERGALĖ? Na, tiesiog kaskart reikia „įsikirsti“ į jų kiek ironišką kūrybą, bet scenoje ši komanda atrodo savotiškai. Bet dar įdomiau atrodė pora sludge metalo kalvių iš Hamburgo MANTAR, kurie sukūrė kažkokią transcendentinę būseną. Dabar jie jau išleidę naują EP, norintiems praplėsti muzikinį skonį patartina pasidomėti. Pagaliau liepos 14-toji užsibaigia besiklausant amerikiečių post-punk ir dar kitokio plauko komandos THE SOFT MOON. Tuomet jau tikrai švietė mėnulis, nors šiaip festivalyje netrūko nei debesų, nei lietaus.

Penktadienis, jau nuo ryto vyksta visokie workshopai, masterclassai, paplūdimio tinklinio kovos. Ko nedomina šie užsiėmimai, gali pliuškentis upėje, pėdinti į pačius Anykščius ar dar kur nors. Po rytinės kavos po truputį apsižiūriu vietoje, o po to traukiu į tikro kurorto teisių pageidaujantį miestą. Čia taipogi yra ką veikti, iki vakaro. O tada jau koncertai, ir jau dvejose scenose. Šįkart pasirenkama Vakarų, nors rytinėje taip pat buvo įdomių kolektyvų, bet gal kitiems skoniams.

JUODVARNIS. Kažkokios magiškos traukos turi šios grupės buvimas scenoje. Kad ir kiek teko „varnus“ matyti, kaskart jie atrodo patraukliai ir skamba įtaigiai. Ne išimtis ir čia. Vakarėjant ėmė greitai temti – nenuostabu, nes pasirodė norvegų juoduliai DEN SAAKALDTE (velnias, liežuvį nusilauši, bandant ištarti, paprasčiau išvertus – „toks šaltas“). Komanda tais metais pažymėjo savo veiklos dešimtmetį, nors pradžioje tai buvo vieno žmogaus projektas. Stipri pirmapradžio black metalo dozė gerai nuteikė tolesnei brutaliai to vakaro programai. O joje – dar trys „bandos“. ALPHA TIGER – ne, tai ne apie dominuojantį patiną, o apie vokiečių power metalistus. Šis smagaus draivo penketas labai sėkmingai „praskiedė“ to vakaro Vakarų scenos aršumą ir „susiklausė“ tikrai nepriekaištingai. O toliau pasirodė labai prieštaringai, daugiau nei dviprasmiškai vertinama šutvė – tik 2015 metais susibūrę lenkų keistuoliai BATUSHKA. Vien juos paskelbus „Velnio akmens“ programoje, pasireiškė įvairiausios emocijos, kokios tik gali būti. Liturginių ortodoksų bažnyčios apeigų derinimas su sunkia muzika kažkam gali atrodyti šventvagiškas, kažkam išdavikiškas, kažkam galbūt visai be ryšio. Net nežinau, kuriam požiūriui priklausytų mano nuomonė, tad diplomatiškai pasakysiu: visko būna, gal visko ir reikia…

Paskutinis antrosios festivalio dienos akcentas buvo užkietėję britų brutalystai NAPALM DEATH, kuriuos dabar jau esame matę dar kartą, Vilniuje. Nieko ypatingo nepasakysi apie kelis dešimtmečius gyvuojantį, kelis tuzinus albumų išleidusį ir brutalumo etaloną pasiekusį kolektyvą. Juos gali mėgti arba nekęsti, bet štai imi ir atsiduri prie scenos. Tokia aštria gaida įžengta į šeštadienį, trečią festo dieną.

Futbolą žaidžia bet kur – tą jau ne vienus metus įrodo ir šis renginys. O kam kojos nelaiko, laiko galvos – pastarieji renkasi protmūšį. O jei ir galva nedirba, gal pasitarnaus gerklė – tokiems skirtas konkursas MC Growl. Pasirašiau galvūzų varžyboms, tame yra daugiausia patirties. Ir nors laimėjo konkurentai, pasveikinti varžovus – garbės reikalas. O po sočių pietų ir pliažo malonumų laukia intensyvus vakaras. Šįkart vieną komandą nusižiūrėjau ir Rytuose – tai vilniečių post-hardcore/screamo trio NO REAL PIONEERS. Truputį pakvaišę, truputį „priplaukę“, bet gan savotiški. O kadangi jau pradėta nuo core, tai toliau traukiu į Vakarus – ten verta pasižiūrėti, kaip „open-aire“ atrodo dabar jau kūrybinį penkmetį atšventę mūsų metalcoristai CHASING THE RISE. O atrodo jie drąsiai ir užtikrintai, „virina“ išties kokybišką metalcorą, tiesiog klausaisi, jei tau patinka. Kam per aštru – platus pasirinkimas Rytų scenoje, kad ir tuo pat metu grojantys doomeriai DOPETHRONE.

Tuo tarpu Vakarų scenoje prasideda labai aršūs veiksmai – kažkas gali būti mirtinai sumuštas. Na, ramiai, tai norvegų grinderiai BEATEN TO DEATH žengia į ringą. Norvegijai ne itin būdingas toks muzikos stilius, taigi dar smalsiau. Ir nors asmeniškai nesu linkusi į brutalizmo pomėgius, ši komanda patinka. Kodėl? Gal dėl to, kad nebuvo jokių išankstinių lūkesčių ar nuostatų, tiesiog savotiškas siurprizas. Post-black atlikėjų REGARDE LES HOMMES TOMBER pavadinimas išduoda, kad tai prancūzai. Gerbiu šios šalies sceną dėl originalių grupių gausos. Taigi ir šios komandos laukiau nekantriai. Dabar prisiminimui klausausi jų gabalo „The Fall“. O tada ėmiau ir nuo pat pradžių įnėriau į kažkokį transą, kuriam sukelti šių prancūzų muzika labai palanki. Rekomenduotina visiems tamsybių muzikoje mėgėjams. Po kiek ilgesnės pauzės, per kurią vis tik patingėta persikelti prie kitos scenos, čia pat išdygsta linksmieji JAV trašystai TOXIC HOLOCAUST. Smagu, kad „ekstremalaus rokenrolo“ festivalyje nuolat, nors ir nedaug, randasi ir thrash metalo. Nors „holokaustas“ – ne aukščiausios prabos šio stiliaus atstovai, jie savo repertuarą „sukalė“ „kietai“. Na, ne kokie TANKARD, bet irgi neblogai.

Kas gi paskutinę didžiąją „velniško“ festivalio dieną turėtų dėtis po vidurnakčio? Gal apsireikš koks demonas? Tikrai taip. Ir atbildėjo jis iš Gdansko. Ir tai viena esminių lenkų metalo scenos pažibų. Ir tai… BEHEMOTH! Nereikia daug pasakoti apie Nergalo komandos šou lygį, vien iš video ir koncertinių įrašų viskas aišku. O kai pamatai šį šou savo akimis, ir dar gamtoje – įspūdis kvadratu, o gal ir kubu. Ir pasakojimai čia mažai ką reiškia. Žodžiu, kas pramiegojo, patys kalti, buvo kažkas toookioo…

Sekmadienis skirtas geram pailsėjimui prieš kelionę namo. Kai kas dar groja Gama scenoje, bet daugeliui tai muzikinis fonas praeinant, lai nesupyks trys tos scenos dalyviai. Užkirtę dar kepamų Bebro blynų, iš meno dirbtuvių pasiimam porą labai kokybiškų paveikslų, kuriuos autoriai kažkodėl paliko, ir dabar tie paveikslai įrėminti kabo nuosavame kambaryje. O popietę jau traukiam namų link, „suvirškinti“ įspūdžių ir laukti kitų metų. Įspūdžiai „virškinosi“ ilgokai, tie kiti metai jau atėjo, naujo festo data ir pagrindiniai headlineriai jau aiškūs. Abi kaip svarbiausios įvardintos komandos pas mus lankysis pirmą kartą – SATYRICON užkietėjusiems juodmetalio (ir šiaip seno sukirpimo sunkenybių) gerbėjams, HEAVEN SHALL BURN – modernesnio metalinio skambesio fanams. Bet bus dar visko, taigi iki greito.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
BritnyFox
2017.05.04 18:32

archyvas visagalis http://www.ferrum.lt/velnio-akmuo-2015-lietus-gelezine-muzika-ir-aktyvios-pramogos/

XIII
2017.05.04 16:09

lauksim 2015 reportazo

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus