UŽTEMIMAS – gerais norais kelias į pragarą grįstas

Foto: Crazyte. Daugiau foto čia >>

Gegužės mėnuo nešykšti įvairių įvykių. Kad jau ilgai nebuvo tikro pavasario, bent metalizacijos netrūksta. Štai tyliai ramiai pasirodė pakeliui užtrukęs MANDRAGOROS produktas, penktadienio, tryliktosios, proga kur kas triukšmingiau nuskambėjo DISSIMULATION „Prakeikimas“. Tą pačią dieną metalo gerbėjams atsirado proga pabūti ir “Užtemimo” liudininkais. Kas gi temo? Ne dangaus kūnai, o vienas sostinės klubas, nepaisant artimos kaimynystės su bažnyčia drįsęs priimti devynių grupių surengtą metalizavimosi akciją. Šiai akcijai antrino lietuviškos ir estiškos metalo produkcijos „nukainavimas“, kuriuo lietuvių undergroundo atstovus sugalvojo palenkti „Ledo Takas“. Na, bet skubėti neverta. Štai pradžių pradžia…

Eilinį kartą nuskambėjus tuštiems pažadams nevėluoti, sutartą valandą „Intro“ šturmo nebuvo. Tiesa, dužo buteliai (laimei, iškaba jau buvo sudaužyta anksčiau), kai kam žemė lingavo po kojomis gerokai iki veiksmo pradžios, o artimiausi kioskeliai ir parduotuvės vykdė savaitinius prekybos alkoholiu planus. Kas keisčiausia, užtemimo sukėlėjai iki pat starto nežinojo, kokia tvarka teks temdyti metalizuotas sielas. Gal specialiai – atseit, žmonės tegu susirenka, o tada bus matyti? O dar tos nepilnamečių problemos… Bet nepavėlavus nė valandos, prisistato DESMOD. Keletas žmogelių girdėjo juos vienoje parodoje, o dabar štai vaikinai pradėjo užtemimą. Koveriai, koveriai… Kaip ten bebūtų, ko gero, tai beveik geriausias to vakaro muzikos skambesys. Ir koveriai skambėjo palyginus techniškai (Aurimai, turbūt mikrofonas šį kartą geresnis?). Kaip ten sako: gera pradžia – pusė darbo? Na, čia ne pusė, bet vis tiek neblogai.

VĖLINĖS. Jeigu jie būtų pirmieji, galima būtų pagalvoti, kad pavadinimas nuo žodžio „vėluoti“. Bet dabar tenka galvoti apie „vėles“. Garsas prastėja, kas gi kaltas? Pasirinkimas iš trijų: aparatūra, garsintojas, patys grojikai. Taigi rinkitės. Be apkaltos: ne koks užtemimas, Odium, ne koks, nebent tik prieblanda. Vėlės turbūt nekaltos, kalta aplinka. Netrukus sulaukus HEMATOMOS, kai kurios besikraipančios galvos generavo klausimus, maždaug, ką veikia visai ne mokyklinio lygio koncerte nebent naujai kraujo išlajai tinkanti grupuotė? Na, galbūt, čia toks organizatorių sumanymas primaišyti įvairaus lygio grupių, bet apie šią pasirodymo dalį istorija nutyli. Galbūt ir dėl to, kad kol kas niekaip nepasisektų nusakyti, ką apskritai HEMATOMA groja.

Pabandžius sužinoti, kaip toliau vystysis užtemimas, nieko nepavyko išpešti. Netgi O. Didysis, kuris vis stebėjosi, kur dingo daugelis metalo veteranų, nežinojo. Šioji asmenybė spėjo tik raportuoti, kad kaip minimum trečdalis žmonių klube yra jo iš visos Lietuvos sukviesti sėbrai. Aleliuja. Virtualiai begesinant vieno veikėjo įžiebtą diskusijų ugnį, nelauktai pradėjo groti vienintelė užtemimo kurstytoja iš Kauno – ANTIGONĖ. Gotiškosios ir metalistiškosios publikos dalies „suvienytoja“, vis tik iš tiesų kažkuo panaši į ARCTURUS, atrodė visai įdomiai. Ir pabandyk paskui paaiškinti „Intro“ virėjui ir barmenui, kuo iš esmės skiriasi šios dvi subkultūros! Juk apranga daugiausia juoda, o ekstravagantiškas madas gotai demonstruoja kitokiuose renginiuose. Na, ir ANTIGONĖ, iš merginų metalisčių pavirtusi teatrališkomis lėlėmis, gali čia įnešti tam tikros sumaišties.

Pagaliau MANDRAGORA. Labiausiai iš visų įgudę „temdyti“, josios nariai derinasi ilgai ir kruopščiai. Kai nuskamba pirmieji akordai, akivaizdu, kad prieš aparatūros kaprizus ir jų meistriškumas bejėgis. Kažkas vėliau sakosi matęs, kaip garsistas laikė kažkokius laidus, kuriuos atkabinus garsas trūkinėdavo. Vis dėlto, tai buvo vienintelė komanda, kuriai asmeninė pagarba atiduota stovint prie scenos. Šioji grupė visada atlieka savo priedermę geriausiai, kiek įmanoma toje situacijoje. Deja, ir jiems šįkart buvo sunkoka (vėliau muzikantai bylojo scenoje beveik negirdėję savęs ir kolegų). Kitą pertrauką daug kas sumąstė išnaudoti gėrimui, taigi juodasis desantas pasklido po artimiausius atsargų papildymo taškus. Alumi reikalas nesibaigė… O apsauga gal buvo papirkta metalistų nuoširdumu, kad ne itin tikrino kliuksinčius resursus. Kad maža nepasirodytų, savo žodį tarė panevėžiečiai D.A.R. Įvykus jau kone metų senumo metamorfozei ir ties ja apsistojus, dabartiniai brutalistai skamba pakankamai galingai, jei ne tas nelemtas įgarsinimas. Vis dėlto MANDRAGOROS siautulio tęsinys geras. Ta proga vis ryškiau šmėsčiojo baltas audeklas su mokyklinėmis teplionėmis ir intriguojančiu užrašu „Strangers in Pantalon“. Tai neišvengiamai reiškė, kad netrukus po to užtemimo estafetę perims STRANGERS IN AVALON. Užuojauta, gerbiamas klasike, prarandant vieną iš savo komandos iškeliaujančių narių. Na, dėl to gumelės paprastai netrūksta ir niekas nepasimeta, juolab, kad dabar narių nemažai, palaikys, jei ką. Rodos, prasidėjo blevyzgos tapybos šedevro įkvėpime. Taip, besimetalizuojantieji gotiškos muzikos atstovai visai įsipaišo į užtemimo kontekstą, klasikas blaivus ir, rodos, net ne pagiringas. “Streindžeriai” pavaro neblogai.

Čia paaiškėja, kad vis dėlto ir vėl nebus alaus miesto atstovų. Na, ta proga kyla mintis, kad SAPLES stipriai asocijuojasi su „sapalionėmis“, mat mėgsta ir išgerti, ir neatvažiuoti. Tačiau gandai nepasitvirtina: kai kurie nariai niekaip negalėjo iš kažkur ištrūkti, taigi, nors pavėluotai, nuoširdūs atsiprašymai. O dabar tamsą nušvies inkvizicijos laužas. Vyksta eilinės derybos su aparatūra, išretėja užtemimo liudininkų pajėgos, bet INQUISITOR groja. Kas kaip moka, tas taip temdo, bet kas dabar pasakys, kodėl šieji skambėjo klaikokai? Puse ausies girdėjosi kalbos apie kažkokius narių konfliktus, kerštus ar panašias atrakcijas. Taigi taigi, kaipgis, nelabai panašu į tą lygį, kuris buvo užkeltas anuomet vasarojant su DISMEMBER. Nors akivaizdu, kad organizatorių norai ir pastangos buvo kuo geriausios. O užbaigė metalizmo vakaronę (gal kiek netikėtai) CRESCENT MOON. Na, supraskit, kai kurių užtemimo iniciatorių komanda. Gera pabaiga turėtų reikšti antrą darbo pusę, bet nors užmušk, nepamenu tos pabaigos kokybės. Kiek dabar atgamina tada jau gerokai išsunktos smegenys, inkvizitoriai čia nusileido. Bet ir mėnulio tik pusė, taigi užtemimas dalinis. Kai kam vėliau temimas tęsėsi iki ryto…

Nuosprendis būtų toks: sumanymas geras, tik išdava per daug grandiozinė. Pavargstantys ir burnojantys net dėl keturių grupių, ko gero, pusiaukelėje iškeliavo namolio. Norai geri, bet gerais norais grindžiamas kelias į pragarą, taigi žemėje kartais geriau nutylėti kai kuriuos pažadus, kurie gali ir neįvykti. Lydekai paliepus, mums panorėjus – dabar belieka laukti, kad tikrai išsipildytų šeštasis pažadas birželio aštuonioliktajai: liūdnojo mėnulio pilnatis, pakilus žaibui…