Utenos brutalumai

Žemiau aprašyti įvykiai siekia šių metų sausio mėnesio 15 dieną – red. past.

(mana noras rašyt ataskaitas rytų aukštaičių tarmi neišsipyldia, nes LR vyriausybe nepatvyrtina aukštaitiškas abecėlas. Čia jum ne pokštas. Nu gal veliau kų sumyslysiu)

Koncertėlį aplankyt ruošėmės iš anksto. Juolab, jis mano gimtinėje žadėjo vykti. Jau visiškai sarmata būtų nesudalyvaut. Iš Vilniaus parvarėm trise. Užkandom vietoje – kas alaus pirko, kas dar ko. Prasinešėm pro Dauniškio gimnaziją. Na ir prie Disparo žymiai neužilgo atsidūrėm.

Nenustebom, kai renginio tikroji pradžia nusikėlė gal pusvalandžiu vėliau. Žmonių atrodė bus maža, bet… buvo bet. Gal kaip kokių partizanų link galo jų skaičius daugėjo.

Apšilimas prieš grupes buvo ilgas. Jo metu kalbinu King Kongą. Pasakoja, kad gros regis treti. Nu, jau linksmiau laukt.

Pagaliau. Išlenda GROLgurgiai. Kažkaip per daug linksmai jie atrodo šiai temai. Ypač Pyzius. Net ir Mortician koveris „Zombie Apocalypse“ nuskamba tarsi pagreitintas ir palengvintas būtų. Juokelių netrūko, o promouciją pagrindinis KREkininkas dalino dar prieš koncertą. Viso jų pasirodymo metu buvau nusiteikęs kažkaip skeptiškai. Nu vat trumpoki gabalinskai jų. O gal kiti įvykiai įtakojo. Gavau mažai įspūdžio.

Niekas nežino, kas toliau. Turėtų ait Burying Place-ai, ale vėjas nešioja gandus, kad jų vokalas yra į tris puses gyrtas. Nu, va ir žinok kad geras. O tuometinis vokalas buvo nesakysiu kas iš V raidės. Nu visko būna.

Išeina SAPLES. Užverda pragarėlis. Jokių didelių žodžių, tik Vyšnios growl-as ir keli pasisakymai, panašūs į „Dėkui chebra“ ir „Nepykit, kad taip trumpai. Kitą kart ilgiau pagrosim“. Ir visdėlto bisas buvo. Ar nelabai? Nebepamenu. Ir keista, anksčiau grodavęs jų gitaristas Darius scenoj nedalyvavo. Vietoj jo grojo regis kareiviškais marškiniais apsivilkęs ir plaukus nusiskutęs bičelis. Toks kažkoks militaristas.

Vyšnia riaumojo, o gitaros plakė. Energetika buvo tokia, kad galima buvo apsiejakuliuoti iš laimės. SAPLES turbūt žino, kad geras negenda, jei to gero nebūna per daug. Utenos sunkioji artilerija. Regis, kad būtent uteniškių pasirodymo metu nuo „šokių“ sulūžo inėjimo rūsin medinė uždanga grindyse. Vienas bendrakeleivis kaip tik ir intaikė ti invirst. Nu ir teko nustot ardytis bei traukt jį lauk.

Žodžiu, buvo žvėriškai. „Kalta“ atnaujinta jų programa ar naujas narys? Nežinau – man buvo taip gerai, kaip per Kovo 11 d.

Ilgokas tarpas, įvairėja gandai apie Valinską ir besiruošiančius skirtis Burying Place, troškulys. Pastebėsiu, kad Utenoj viskas kažkaip kiteip. Kažkaip labiau natūraliai. Nors informacijos stygius jautės. Jei ne Disparo veidrodinis rutulys, būtų buvęs gausus „Undergroundas“.

Pagaliau sulaukėm BP. Kai Vyšnia užsilipo ant scenos, supratau – Valinskas nelabai gali. Nei kiek neliūdėjau, juolab, kad pasak gandų ir Vyšnia kažkuomet turėjo planų dalyvaut BP sudėty. Muzika keista man. Turiu omeny, Lietuvoj taip kaži ar kas groja. Sakė kolegos, kad monotoniška. Taip. sakė, kad neturi šventinio draivo. Taip, polkos pagal ją nesušoksi. Ale manęs muzika nebaidė. Sakė, kad muzika nuobodi. Ne, buvo kažkiek monotonijos, bet man nebuvo nuobodu. Iš mano kuklios perklausytos diskografijos priminė gal Deicide ir kartais Suffocation. Ambraziejus įspūdingai atrodė — rimtas dėdė tiek scenoj, tiek kaip žiūrovas. Po kelių instrumentinių gabaliukų pakriokt vėl buvo pakviestas Rolandas Vyšniauskas. Tuomet pamaniau, kad čia jis išgelbėjo koncertą nuo alkagolinio sutrumpėjimo. Ir nesvarbu, kiek gerai jis mokėjo tekstus. :-P

Tiesa, kas visą veiksmą organizavo?

Žodžiu, kai BP baigė pasirodymą, dalis žiūrovų stovėjo turbūt šokiruoti tokio tankumo muzikos, pro kurią kaži ar kas gali prasiskverbt kas nors žmogiško. Pavargau ir aš. Geraja prasme.

Beje, beilsėdamas nuo šokių susitikau klasioką Dainių. Vos ne po dvidešimt metų. Vyšnios kaimyną. Tai ben pokštas buva.

Padėkojau Utenai ir jos ilgaplaukiam (tame tarpe ir garso operatoriui) už vakarą ir ypač už SAPLES. Gal ir tikrai sugrįš Utenon metalas? Rytojus (Spalio 8-oji) daugmaž parodys.

Trise parvažiavom Krašuonon ir toliau jau kiekvienas pagal savo planą: kas smigtei, kas alausss, kas toliau žvengt iš pasaulio. Uuch.

Išvadų nebus. Dėfas yra dėfas. Be išlygų. Aini ir klausai. Patinka – palaikai. A da geriau – pats pagroji.

PS: matėm ežiuko soniko (ar panašią) šukuoseną pas vieną bičelį. Nežinojau, kad Utenoj tokių freak-ų būna. Hehe, hehehehe. =)
PPS: kitą dieną buvo apvažiuota Utena, Sudeikiai, Tauragnai ir Katlėriai. Jausmas baisiai geras. Didžiuojas ašei Utenu.
PPPS: a kaip pa tokia koncerta ramu yra kaimi pasilsėt, jūs neinsvaizduojat. Manyčiau šiteip.