Albumai

U.D.O. “Mission No. X” – antrąjį kvėpavimą įgavus

2006.01.30 00:00, Lord Sauron ir Savioras

Lord Sauron: Produktyvus seniokas, nėra ką ir kalbėti! Tik užpernai Udo Dirkšneideris buvo pagadinęs orą albumu „Thunderball“ (jis, matyt, norėjo sudrebinti orą, bet anuomet tai jam nelabai sekėsi), pernai visus metus prasitampė su buvusiais kolegomis iš ACCEPT (beje, po ano turo kompanija vėl išsiskirstė kas sau, taigi apie atsikūrimą dar anksti kalbėti) ir štai tau kad nori – pernykščių metų pabaigoje vėl užderėjo pupos Vokietijoj! Jubiliejinį, dešimtąjį (jei neskaičiuosime kompiliacijų ir koncertų) solinį albumą Udo be didesnių išsidirbinėjimų pavadino „Misija numeris dešimt“. Neblogas pareiškimas, sakyčiau. Užmauti jam sutaną vietoj jo kariškų kelnių ir tiesiu taikymu į metalo misionierius į kokį nors laukinį kraštą (pavyzdžiui, Lietuvą).

U.D.O. “Mission No. X” – antrąjį kvėpavimą įgavusIron Savior: Udo Dirkšneiderio vokalas – stiprus kaip Luciano Pavaročio ir mielas ausiai kaip Tarjos Turunen. Ir štai galingasis Vokietijos senukas po metų grįžta su naujuoju „Mission No. X“. Asmeniškai man U.D.O. kūryba mielesnė ausiai nei senosios Dirkšnaiderio grupės ACCEPT ir, be to, aš gerbiu jo visus albumus, tarp jų ir pono Saurono apžmeižtą „Thunderball“, kuris mano ausiai puikus, kaip ir senesnieji darbai…

Lord Sauron: Gerai, o dabar apie muziką. Po „Thunderball“ buvau kiek nusivylęs senstančiu ir išsisėmusiu metalo misionieriumi, bet pernykštis albumas parodė, kad šitą biurgerį dar per anksti laidoti. Ne „Timebomb“, aišku, net ir ne „Mean Machine“, bet tikrai neblogas. Vyrauja vis dar tie patys vidutinio tempo, panašūs į karinius maršus kūriniai su aiškia pagrindine tema ir kelis kartus pakartojamu priedainiu, kaip ir prieš dešimt, dvidešimt metų – senas geras vokiškos gamybos heavy metal. Patogus ir pažįstamas kaip senas Mersedesas. Net albumo struktūra per tuos metus nepasikeitė: instrumentinis intro „The Embarkation“ ir iš karto po jo greitas ir karingas titulinis „Mission No. X“. Kūrinėlis su nemaža autoironijos doze, nesudėtinga, bet įsimenančia melodija ir „firminiais“ gitarų solo. Sekantis kūrinys vadinasi „24/7“ ir pasakoja ne apie mergaites pagal iškvietimą, dirbančias visą parą be išeiginių, o apie tai, kad neverta savo gyvenimo atidėlioti rytdienai.

Iron Savior: Tik pradėjus groti pirmajam tituliniam gabaliukui „Mission no. X“, į galvą šovė trys mintys: „U.D.O“ , „heavy metal!” ir „jam ir vėl pasisekė…“. Sauronas minėjo „greitas ir karingas“. Taip, kūrinys karingas, bet tikrai ne greitas. Tai vidutinio tempo daina su užvedančiu priedainiu, U.D.O. muzikai būdingais rifais ir, be abejo, „udiškomis“ vokalo partijomis. Lygiai tą pačią informaciją pritaikyčiau ir po jo einančiam singlui „24/7“. Aš nemanau, kad šį kūrinį reikėjo parinkti singlu, kadangi jis vienas blankiausių šiame albume. Manau, šioje vietoje turėjo būti gan keistokas U.D.O. gabalas „Mean streats“. Tai vienas iš mano favoritų šiame albume. Visgi, reikia pridurti, kad vaizdo klipas buvo nufilmuotas dainai „Mean streats“, o ne „24/7“. Klipas turėjo būti šlykštus ir kraupus – būtent toks jis ir yra, tiesiog draskantis akis…

Lord Sauron: „Mean Streets“ pasitinka neįprasta ritmika, laužytais gitarų rifais ir aštriais socialiniais tekstais. Papildomas balas iš manęs. „Primecrime On Primetime“ skamba kaip karinis maršas, tematika man priminė seną mielą „TV War“ – apie žalingą žiniasklaidos poveikį ir vartotojišką visuomenę, su buku smalsumu stebinčią į prarają besiritantį pasaulį pro savo spalvotos „dėžės“ langą. Baladė „Eye Of The Eagle“ pakeri savo grožiu ir jau vien beklausydamas tekstą pamatai mūsų Motiną Žemę iš erelio skrydžio. Dar vienas senas Udo dainavimo manieros ypatumas – pusę dainos natūraliu vokalu, o pusę – tuo savo iš tolo atpažįstamu „skrymingu“, primenančiu katino kniaukimą kovo mėnesį. „Shell Shock Fever“ priminė man tai, už ką šį atlikėją bei ACCEPT mėgo ir mėgsta milijonai fanų – greita pasiutpolkė piktais tekstais ir galingais gitarų solo. Priminė tokius senus hitus, kaip „Fast As A Shark“ ar „Timebomb“. Kitas kūrinys „Stone Hard“ kiek lėtesnis, bet nė kiek nemažiau energingas. Į pabaigą albumo tempas dar labiau įsivažiuoja – dar viena greita kompozicija „Breaking Down The Borders“. Yeah, yeah yeah, I‘m a rebel! Ir taip toliau. Toliau mūsų laukia šaltas dušas – labai lyriška ir liūdna baladė „Cry, Soldier, Cry“. Nuostabiai suderinta aktuali karo tematika ir vienišo žmogaus tragizmas.

Iron Savior: „Cry soldier cry“ – mano manymu, geriausia U.D.O. baladė. Daina be jokio „distortiono“, bet turi stiprų ritmą, ramų Udo balsą, puikius žodžius, nuostabią melodiją. Ją pertraukia jau girdėta daina 1998-ųjų albume „No Limits“. Daina buvo perrašyta, kadangi, Udo manymu, seniau ji buvo ne tokia, kokia turėtų būti. Visgi be „Mean streats“ ir „Cry soldier cry“ tai – dar vienas iš favoritų, atitinkantis mano skonį. Daina be jokio karpyto ritmo – vientisa ir „draivuota“. „Mad for crazy“ ne per labiausiai atsilieka nuo viso albumo. Greita, melodinga ir energinga. Smagu, kad ši daina įtraukta į ture grojamų kūrinių sąrašą.

Lord Sauron: „Way Of Life“ negaliu klausyti be šypsenos. Ar tai ne visai subtili autoironija, ar tiesiog naivumas? „We always dress in black, to be unkind, we always dress in black, with you in mind“ – nieko iš pažįstamų jums neprimena? Albumą užbaigia dar vienas greitas kūrinys „Mad For Crazy“, pasakojantis apie konkurencijos ir lenktynių sukeliamą pasitenkinimą. Štai ir praskriejo pro mūsų ausis dvylika kompozicijų, šį sykį laikas neatrodo bergždžiai praleistas. Rekomenduoju šį patiekalą visiems, kas dar nepamiršo senojo heavio skonio. Gero apetito!

Iron Savior: Apskritai kalbant apie albumą, galiu pasakyti, jog muzika panaši į „Thunderball“, bet naujoji, „dešimtoji misija“ mano galva labiau traukia įvairesnėmis dainomis, jų tematika, nes kitaip nei pastarajame jos čia yra. Albumas apžvelgia dabartines socialines pasaulio problemas, o tai – pagirtina. O jei reikėtų apibūdinti albumą keliais žodžiais – tai „tikras U.D.O. heavy metal!“. Belieka laukti U.D.O. Vilniuje…

Lord Sauron vertinimas 9/10
Iron Savior vertinimas 9/10

© AFM Records 2005

0. Intro
1. Mission No. X
2. 24/7
3. Mean Streets
4. Primecrime On Primetime
5. Eye Of The Eagle
6. Shell Shock Fever
7. Stone Hard
8. Breaking Down The Border
9. Cry Soldier Cry
10. Way Of Life
11. Mad For Crazy

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
arckanum
2007.03.03 17:53

SOLID

arckanum
2007.03.03 17:52

Nepalyginamai prastesnis sis albumas uz ‘Thunderball”…Na o is Udo(nereikia reikalauti is jo sito) man nereikia kazkokiu ipatyngu tekstu….Tuo atzvilgiu as gerbiu Martina Walkyieri ….UDO misija yra silpnas ir prastas albumas,kaip ir SOLD,HOLY, o daina 24/7,tai dristu teikti visiskas meslas…Jau greit bus naujas kepinys…Lauksim

Remigijus
2006.01.31 17:37

ACCEPT man ko gero šventa grupė, viena iš geriausių. U.D.O. visus diskus irgi renku. Apie šį galiu pasakyti, kad jis tikrai geresnis už kelis prieš tai ėjusius, kažkuo jis nuotaikingesnis ir geriau klausosi.

Lord Sauron
2006.01.30 14:55

Čia akmenėlis į mano daržą? Gramatinėms klaidoms yra redakcija, o aš medikas, o ne literatas :P

odium
2006.01.30 14:39

abu 9-10??? koks sutapimas:DD

FM
2006.01.30 14:33

“PažĮĮĮstamas”! Marš nacionalinio diktanto rašyt!

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus