TORMENTOR „Anno Domini” 1988 demo – tamsiosios jėgos iš Transilvanijos

Turbūt tiek maži, tiek ir dideli puikiai žino, kas MAYHEM „De Mysteriis Dom Sathanas“ albume atliko vokalo partijas. Tačiau ką dar žinote apie mistiškąjį vengrą Attilą Csiharą, chroniškai burbantį legendomis apipintame MAYHEM šedevre? Turbūt pasakysite, kad… hmm… Na, jis „burbėjo“ ABORYM ir KEEP OF KALESSIN grupėse, atgimusiuose MAYHEM. Tačiau turbūt retas ištars TORMENTOR pavadinimą.

TORMENTOR – „senos pakraipos“ blacko grupė iš Vengrijos, susikūrusi 1986 metais, kurioje savo muzikinę karjerą pradėjo minėtasis Attila Csiharas. TORMENTOR negali pasigirti gausia diskografija, tačiau banali tiesa, jog ne kiekybė, o kokybė yra svarbiausia (na, gal kam ir atvirkščiai), čia, manau, tinka. „Originalieji“ TORMENTOR (1991 metais TORMENTOR iširo, o atsikūrę „iškepė“ jau nebe „metalinio skonio blyną“ – folkrockinį albumą, ar kažkas pan.) išleido keletą demo, splitą su vietinėmis Vengrijos thrasho grupėmis. Netrukus 1988-ųjų demo „Anno Domini“ buvo perleistas kaip pilnametražis albumas. Taigi žvilgtelkime giliau į šį albumą, ženkime į XV – XVI amžių Transilvaniją, apipintą mistinėmis legendomis ir istorijoje žinomą kaip vampyrų karalystė šalį…

„Anno Domini“ – nenuobodus 12-os kūrinių produktas iš Vengrijos. Kaip ir dauguma oldskūlinio blacko grupių turi vienokią ar kitokią thrashinę muzikos pusę, taip ir šie vengrai nėra išimtis. Tikrai ne per drąsu būtų teigti, jog šiuo atveju susidūrėme su thrash/blacku (ar black/thrashu?). Paklausę tokius albumo gabalus, kaip „Tormentor I“, „Tormentor II“, akivaizdžiai tai pajuntame. Tačiau labai malonu, kad albumo dainos sudėliotos taip, jog nejuntama monotonija, neįgrysta klausytis. Greitus, chaotiškus gabalus, „prigrūstus“ paniškų riksmų, keičia šiek tiek lėtesnės, „karinio maršo“ tempo atmosferinės kompozicijos. Tokia darni kaita albumą reprezentuoja kaip darnų, brandų, išbaigtą produktą, savotiškai atskleidžia ir pačių muzikantų kūrybinį potencialą. Tiesa, čia neišgirsime daug progresyvumo apraiškų, kažko itin techniško, tačiau iš pažiūros itin elementarių dalykų, detalių (sekvencijų, gitaros soluočių, kompiuteriu iškraipytų vokalinių vietų) „tinkamas“, originalus panaudojimas, profesionalus „svingavimas“ tarp blacko ir thrasho leidžia pamiršti apie anksčiau minėtų dalykų nebuvimą.

Anksčiau tvirtai maniau, kad atmosferiškumą, emocijas muzikoje geriausiai perteikia elektrinė gitara. Įsigilinęs į MAYHEM „De Mysteriis Dom Sathanas“ supratau, kad ir vokalas tai gali puikiai atlikti. Ši tiesa pasitvirtino ir „Anno Domini“ albume. Kas jau kas, bet originalaus vokalo savininkas Attila tai puikiai sugeba. Čia gi jis daugiau sau leidžia nei MAYHEM grupėje: giliai „pascreamina“, „paburba“, vietomis „pagrowlina“, žodžiu, kur kas platesnis balso diapazonas. Klausai ir atrodo, kad viskas, ką girdi, vyksta kažkur čia, visai šalia tavęs.

Įdomi ir tekstinė albumo pusė. Žinoma, labai kažko naujo ar netikėto čia neaptiksime, bet bendrą kontekstą šalia tekstų apie satanizmą, tamsą, pragarą pagyvina ir senosios legendos, pasakaitės iš Transilvanijos istorijos archyvų. Vien ko verta blackinė… hmm… baladė (gal ne per drąsu taip sakyti?) apie garsiąją Transilvanijos grafienę, ATR valdovo Stepono Batoro dukterėčią ir kiekvieno blackerio sapnų deivę Elisabeth Bathory; senąją Transilvaniją gal kiek ironiškai reprezentuojantis gabalas tuo pačiu pavadinimu „Transilvania…“ „Frankenšteinas, Elisabeth Bathory, vampyrai – visa tai kilo iš Transilvanijos“, – tarsi giriasi Attila…

TORMENTOR – viena iš daugelio neįvertintų grupių. Matome, kad grupė, neatstovaujanti nė vienam „prestižiniam“ metalo arealui, kaip antai Norvegijai, JAV, Švedijai ir t.t., geba kurti įspūdingą muziką, gal net perspjaunančią dabar metalo scenoje karaliaujančias minėtų šalių grupes. „Anno Domini“ – albumas, išaugęs tarp oldskūlo ir moderno ašmenų; tam tikra jungtis – viena koja čia, kita koja ten. Gaila, kad toks įspūdingas albumas, viena pirmųjų aliuzijų į modernųjį, dar nesuterštą blacką, dabar yra kažkur giliai giliai apačioje, po krūva nuobodžių, vieną kitą kopijuojančių grupių produktų. Jei kas nors giliau pasiknisęs ištraukia, palieka ant paviršiaus, netrukus jis vėl atsiduria dugne – tokia ta nūdienos tiesa… Tačiau tikiu, jog visgi atsiras žmonių, norinčių pasikapstyti po senuosius metalo istorijos archyvus ir rasti kažką tikro ir originalaus. Tokiems gi kaip tik siūlyčiau sustoti ties TORMENTOR pavadinimu.

Vertinimas: 9/10 (10-ties balų niekad neskiriu, nes vis dar laukiu tokio albumo)

TORMENTOR „Anno Domini”
Demo, 1988

1 Introduction
2 Tormentor I
3 Heaven
4 Elisabeth Bathory
5 Damned Grave
6 In Gate of Hell
7 Transylvania
8 Tormentor II
9 Trance
10 Beyond
11 Apocolypse
12 Lyssa
13 Anno Domini