„The Vanitas Tour“ Vilniuje: švedų „juoduliai“ reabilitavosi prieš lietuvių publiką

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Šių metų lapkričio 14-oji Lietuvos metalgalviams turėtų gerai įsiminti. Ne dėl to, kad sukako bemaž mėnuo, kai Vilnių aplankė DECAPITATED, o dabar jų gerbėjų širdyse tvyro gedulas. Proga kur kas linksmesnė: pagaliau apsireiškė „nelemtieji“ švedų bliakeriai MARDUK, taip sakant, trečias kartas nemelavo. Ir kartu atsitempė visai neblogą „apšildymą“, kurių vieni buvo ne tik egzotiški, bet nemažai kam tapo tikru atradimu.

Savaitės vidurys metalo koncertams gana rizikingas, niekam ne paslaptis. Taigi reikėjo tikėtis, kad nugalės intriga pagaliau išvysti skandinavų „juodulius“ ne kur nors Lenkijoje, o čia pat. Jau nuo ryto sklandę gandai, kad visos grupės atvažiavusios, leido nusiraminti ir patikėti pagaliau įvyksiančia „reabilitacija“, kurios reikėjo laukti berods nuo 1998 m. Bet niekas netikėjo punktualumu, taigi nelabai skubėjo į salę, o ir oras vis dar leido gurkšnoti lauke. Vėluodamas „vos“ 40 minučių, šou vis tik prasideda. O startuoja suomiai HELLBOX, kažkodėl pakeitę žadėtus norvegus SARKOM. Ši kompanija su pusplikiu akiniuotu pilvūzu frontmeno vaidmenyje žiūrisi visai nuotaikingai, nors thrashu dvelkiantis, bet brutalesnis skambesys nieko ypatingo nežada. Nors visi veikėjai savotiškai įdomūs. Kažkaip linksma palieka per tą pusvalandį, gera nuotaika belaukiant kitų dviejų grupių garantuota. O tam juk „apšildymas“ ir yra, ar ne?

Vaizdai per pertrauką rodo, kad trečiadienis „trū“ metalams, ir ypač black metalo garbintojams, nė motais, publikos susirinkę gana gausiai. Turi ką veikti ir baras, pagaliau prekiaujantis ir tamsiu alumi, ir Tado Ledo „lariokas“. Na, ir publika, kurių daugelis vieni kitus pažįsta, taigi turi apie ką paplepėti. Jau ir antrai grupei laikas pribrendo. Štai čia ir prasideda egzotika!

Pagaminta Taivanyje: CHTHONIC. Velnias, liežuvį galima nusilaužti, bandant ištarti jų pavadinimą. Bet užtat sceninis įspūdis puikus. Mažaūgių bliakeriukų ir bliakeryčių tuntas iš pradžių atrodo kiek juokingai, bet užriaumojus vokalistui ir prabilus instrumentams, lieku gerokai nustebinta. Kažko egzotiško ir savito esama šios grupės skambesyje. Net ir streikuojantis įgarsinimas, ir dingstantis garsas iš mikrofono įspūdžio nesugadina. Kažkas pakrikštija CHTHONIC azijietiškais Cradle‘ais. Tame dalis tiesos yra, vietomis taivaniečių šou panašus į teatrą ar cirką, bet ir tai į naudą. O draivas, ekspresija, dinamika, energija… Tikrai įdomi komanda. Manau, Azija gali garsėti ne tik virtuve, geriau pasidomėjus, ten atrastume daugiau įdomių, tik nelabai žinomų metalistų.

Didžioji pertrauka neišvengiamai rodo, kad ateis laikas ir pagrindiniams to vakaro personažams. Kiek kartų teko keiksnoti švedų „juodulius“, poroje su Funeralais, už nepavykusius renginius. Dabar visi laukė kompensacijos. O jos kaltininkai netrukus ir pasirodė. Ar žinote, kad metalistų Meka vadinamas „Mulen Ružas“ patapo „Alyvų kalnu“? Tai lyg ir užuomina į Jeruzalę, o čia staiga… MARDUK mėgsta pradėti šou stovėdami nugara į publiką, šis koncertas ne išimtis. Bet kai atsisuka grimuoti veideliai ir užkriokia/užpjauna gerai pažįstama intonacija, abejingų nelieka. Kas pirmą kartą, kas jau matę kitur, įsijaučia visi. Prie scenos užverda ir plaukų sukimo, ir pogo, ir šiaip įsiaudrinusių žmonių šėlsmo sūkurys. Nuožmieji švedai „varo“ užtikrintai, stipriai, apima nemažą savo diskografijos diapazoną. Garsinimas protarpiais krečia pokštus ir čia, bet jau tiek to. Viską kompensuoja aršus, greitas, tas pirmapradis bliako skambesys, kažkiek monotoniškas, bet vis kažkoks savas, „pasiilgtas“. Groja MARDUK virš valandos, o kai dar nedidelėje erdvėje (palyginus, pvz., su „Metalmania“), tai atrodo tokie artimi publikai. Ši lieka patenkinta, tikriausiai be išimčių. Taigi reabilitacija priimta.

Bažnyčios nedegė. Gal dėl to, kad arti jų nebuvo. O gal tai vis dėlto daugiau norvegiškų „linksmybių“ apraiška? Kaip bebūtų, ir vieta, kuri kažkaip nesuprantamai turi pretenzijų į „šventą“, nenukenčia. Taigi bus kur sutikti kitus legionierius iš kur kas aukštesniais kalnais besipuikuojančios Šveicarijos. Nepamirškime, SAMAEL!