„The Black Crusade“ HELLsinkyje – mes norim atgal!

Foto iš koncerto galima rasti svetainėje www.justmusicshots.com

Seniukas: Idėja važiuoti į Helsinkį kilo spalio mėnesį, kai teko ten lankytis darbo reikalais. Prisipažinsiu, prieš visas komandiruotes peržvelgiu internete, ar nevyksta kokie verti dėmesio metalo koncertai tame mieste, į kurį esu siunčiamas darbo reikalais. Nors kol kas tokie bandymai suderinti darbą su malonumu nedavė vaisių, tačiau, prieš vykdamas į Helsinkį, užmačiau, kad jame gruodžio 14 dieną lankysis MACHINE HEAD „The Black Crusade“ turo metu. Šią komandą pamatyti svajojau nuo pat 1994-ųjų, kuomet išgirdau tuomet šviežutėlį „Burn My Eyes“ ir kuris sukėlė didžiulę audrą mano krūtinėje. Sujungę PANTERA agresiją su SEPULTURA draivu, šie amerikiečiai tiesiog susprogdino metalo pasaulį.

Taigi, kai pamačiau, kad yra reali galimybė pamatyti MACHINE HEAD ne itin toli nuo Lietuvos, sprendimą priėmiau greitai. Ir pradėjau ieškoti kompanionių. Na, dėkui dievams, SStormas per daug nepasididžiavo ir kompanija buvo suformuota bemaž žaibiškai.

SStormas: Nežinau kas man užėjo, bet, kai Gedas pasiūlė važiuoti į šį festą Suomlandijoje, perdaug negalvojau ir sutikau. Užsisakėm visus bilietus, vietinius nakvynės namus (hostelį) ir po poros mėnesių mes jau Vilniaus oro uoste laukiam lėktuvo. Iškart pamatome, kad ne veltui Suomija yra vadinama metalistų šalimi – kartu su mumis į lėktuvą lipa bent 3 sunkiosios muzikos gerbėjai – matyt, dėl kažkokių keistų priežasčių turėję vienokių ar kitokių reikalų Lietuvoje. Vos valandos skrydis ir mes jau Helsinkyje.

Seniukas: Helsinkis nėra baisiai jau didelis miestas, todėl gana greitai nusigaunam iki centro ir, kulniuodami iki nakvynės namų, pamatome beveik visas įžymiausias Helsinkio vietas. Kokios 15 minučių pėsčiomis – ir mes jau savo laikinuosiuose namuose. Ir nors apgyvendinimo vietos Suomijoje nedvelkia prabanga, bet paprastumas irgi nuteikia labai teigiamai. Bet… Kaip sakoma, nebūna to blogo, kas neišlenda per gerklę: SStormas apturi labai nemalonų įspūdį…

SStormas: Kadangi koncertas tik kitą dieną, tai turim per akis laiko išgerti atsivežtą lietuvišką alų ir stipresnius alkoholinius gėrimus. Didelis fuck you Vilniaus oro uosto personalui ir tai bobai, kuri greičiausiai ir pasisavino iš mano krepšio žalias devynerias… Bet kokiu atveju tai nuotaikos negadina, paragaujam vietinio alaus ir labai greitai vienbalsiai nusprendžiam, kad apyniai šiaurėje, matyt, auga prastesni :).

Seniukas: Iš tiesų apie suomišką šnekutį daug gerų žodžių pasakyti negalima, tačiau kam jiems tas „olus“, jei jie vos suspėja aplankyti visus koncertus?! Štai ir tą pačią dieną, kai mes jau tyliai panosėje sau niūniavome „Old“ gabalo žodžius ir laukėme MACHINE HEAD, HELLsinkyje vyko dar ir grupės PAIN koncertas. O pas mus dar verkiama, kad per du mėnesius vienas metalo koncertas yra gerokai per dažnas įvykis. Na, nesivelkime čia į polemikas, o geriau laisvą laiką išnaudokime pasivaikščiodami po šaltąjį Helsinkį. Kalėdinės mugės, gražiai apšviestas centras ir ypatinga suomių pagarba besimėgaujanti Rusijos caro Aleksandro II statula centrinėje Helsinkio aikštėje bei visų satanistų patriarcho Satanislovo laikoma kultinė užeiga „Kebabistan“ – tai anaiptol ne visi Helsinkio vaizdeliai, džiuginę mūsų akį ir gerokai palengvinę MACHINE HEAD koncerto laukimą.

SStormas: Sulaukiam kitos dienos vakaro ir jau tramvajumi judame į Helsinkio ledo rūmus „Jäähalli“, kuriuose ir turi vykti šitas „unholy“ renginys. Dar pamiršome paminėti, kad MACHINE HEAD į „The Black Crusade“ turą pasikvietė ARCH ENEMY, SHADOWS FALL, DRAGONFORCE ir TRIVIUM. Prieš tai padarom prielaidą, kad renginiai vėluoja ne tik Lietuvoj, todėl atvykstame maždaug valanda vėliau nei reikia, ir pamatom, kad jau groja antra grupė, o ARCH ENEMY pažiūrėti teks važiuoti kažkur kitur… Pati salė – kažkur tarp Ledo rūmų ir Siemens arenos dydžio. Viduje iš pirmo žvilgsnio yra ne daugiau kaip 4-5 tūkstančių žiūrovų.

Seniukas: Tačiau tų kelių tūkstančių žiūrovų buvo per akis, kad nebebūtų kur pasikabinti striukės, todėl su visais savo žieminiais apdarais einame link pagrindinės įvykio vietos…

SStormas: …kurioje jau scenoje straksi britai DRAGONFORCE. Tokio pozeriškumo ir gausybės pėdkelnių mes nesitikėjom, bet kadangi graužia sąžinė dėl ARCH ENEMY, visgi sužiūrim visą pasirodymą. Kapela groja įsijautusi, strakalioja po visą sceną ir netgi pasistačiusi porą nedidelių batutų. Kažkodėl prisimenu VAN HALEN „Jump“, tik kad ten muzika buvo geresnė… Visi kartu nusprendžiam, kad THUNDERTALE jų vietoje būtų pasirodę žymiai geriau.

Seniukas: Atkreipkite dėmesį į tai, kad taip sako žmogus, ne visai spjaunantis į power metalą! DRAGONFORCE turėjau progos išvysti dar 2005 metais, kuomet keliavau į kaimyninėje Lenkijoje vykusį „Mystic“ festivalį, tačiau šių poweristų pasirodymą praleidau dar ne festivalio zonoje, ramiai įlindęs į pavėsį ir ragaudamas nepakartojamą „Tyskie“ nektarą… Ech, įsitikinau, kad nė kiek nesuklydau, praleisdamas anuomet DRAGONFORCE pasirodymą. Muzika visiškai neįdomi ir banali, o vokalistui ZP Theart apkritai gal nevertėjo imti mikrofono į rankas, nes toks įspūdis, kad su juo jis tampa vienu baisiausių psichotropinių ginklų, kokius tik kada nors yra sukūrusi legendinė britų MI5. Labai blogai. Labai. Tiesa, visai smagiai „suėjo“ DRAGONFORCE sceninis triukas, kai jų bosistas Frédéric Leclercq pasikeitė su gitaristu savo instrumentais ir bosistas soline gitara užpjovė tikrai neprastą soluotę. Vis tik tai nebuvo labai netikėta, kai jau žinojau, kad prieš Helsinkį buvusiuose koncertuose Frédéric pavadavo skaudžią nelaimę išgyvenusį MACHINE HEAD gitaristą Phil Demmel per kultinį MACHINE HEAD gabalą „Old“. Bet, kaip jau minėjau, „suėjo“ šitas triukas visai smagiai.

SStormas: Toliau – amerikiečiai TRIVIUM. Pastaruoju metu keliantys daug triukšmo, turavę net su IRON MAIDEN, jie priverčia kuo greičiau bėgti į salę nuo alaus kioskelio (gal ir gerai, nes skysta duona po 5 eurus, o mintys jau sukosi apie 2 bokalą). Paaiškėja, kad visai ne be priežasties – kolektyvas varo atsakančiai ir parodo tikrai įspūdingą lygį, tiek muzikos tiek pasirodymo prasme. Kadangi anksčiau jų nesu girdėjęs, tad gabalų pavadinimu nežinau, tiktai suprantu, kad grįžus namo reikės būtinai pradėti klausyti.

Seniukas: Apie šiuos amerikiečius išgirdau pirmąsyk, kai perskaičiau Birutės recenziją. O paskui atkreipiau dėmesį į nežmonišką kiekį naujienų, pranešimų spaudoje ir internete, galų gale, kai jie buvo pasirinkti apšildyti IRON MAIDEN. Prisiskaitęs (net per daug) teigiamų recenzijų, tikėjausi iš TRIVIUM kažko tokio. Antrųjų MACHINE HEAD, ne mažiau. Deja deja. Šie vaikinukai, mano kuklia nuomone, tėra galingosios „Roadrunner Records“ kompanijos viešųjų ryšių specialistų produktas. Muzika gal ir nebloga… Bet vokalai vokalai… Būtent dėl šių priežasčių TRIVIUM tikrai nebuvo ta grupė, kurią veržčiausi pamatyti scenoje, bet kad jau nusitrenkėm į Helsinkį, tai praleisti progos nenorėjau.

Šiaip TRIVIUM šou buvo visai neprastas. Gerai sudėliota scena, muzikantai ant scenos elgiasi laisvai ir groja be priekaištų. Gal kiek juokinga buvo žiūrėti į jų pretenzijas vadintis JAV thrash metalo atstovais, bet gal tiek to. Nesikabinėsiu dėl to labai prie jų :) Muzikinė koncerto dalis buvo tikrai neprasta, netgi užvedanti. Bet vos tik prie mikrofono prasižiodavo nors vienas iš TRIVIUM trijų vokalistų, visas instrumentinių partijų sukeltas susižavėjimas išnykdavo kaip dūmas. Jeigu kas nors išaiškins jiems (ypač Corey Beaulieu), kad jiems vertėtų nelįsti prie mikrofonų, TRIVIUM muzika labai pagerėtų ir galbūt netgi galėtų bent iš dalies vadintis thrashu iš JAV.

SStormas: Po TRIVIUM pasirodymo padaroma nedidelė pertraukėlė, kol pakeičiami būgnai, scenos konstrukcijos ir po intro į sceną žengia tie, dėl kurių vertėjo trenktis 666 km (rimtai! Pagal oficialią „Finnair“ brošiūrą) į šiaurę. Apačioje iškart susidaro įspūdingas mošas ir dar įspūdingesnis „circle pit“ – suomiai tikrai moka linksmintis. Po poros gabalų tipišku amerikietišku bendravimo su publika stiliumi prašnenka Robb Flynn. „You fucked up fucking motherfuckers!“ nejučiomis sukelia šypseną :). Bet kokiu atveju muzika nesveikai vežanti ir kupina bekompromisio pykčio. Paskutinis gabalas – kultinis „Davidian“ iš grupės pirmojo albumo „Burn My Eyes“. Ko gero, vien dėl šito „šmoto“ vertėjo važiuoti čia… MACHINE HEAD „nurauna stogą“ ir, vis dar apsvaigę, važiuojam tramvajumi atgal į nakvynės namus…

Seniukas: Na, čia SStormas pasakė beveik viską, ką ir aš būčiau galėjęs pridurti. Vien jau ką reiškia pamatyti iš abiejų būgnininko Dave McClain pakylos šonų stovinčius „deimantinius MH logo“! Pats pasirodymas, suprantama, buvo labiausiai orientuotas į pastarąjį šio amerikiečių ketvertuko albumą „The Blackening“. Likau labai maloniai nustebintas, kai scenoje pamačiau įbėgusį Phil Demmel. Šis vyrukas, prieš keletą dienų tik palaidojęs savo tėvą, rado jėgų grįžti iš JAV į Europą ir sugroti paskutiniame turo koncerte.

Bet visas veiksmas, aišku, sukasi aplink charizmatišką ir nė kiek nemažiau nešvankų Robb Flynn. Šis žmogus žino, ką reiškia būti tikru lyderiu, nuoširdus bendravimas su publika, į kurios sveikatą MACHINE HEAD įkūrėjas išlenkė anaiptol ne vieną stikliuką (vis tik paskutinis koncertas :). Tiesa, SStormas gerai pastebėjo dėl tų visų „fakinfakų“. Žmonėms, nelabai pripratusiems ar tiesiog nebaisiai dievinantiems amerikietišką bendravimo stilių, galėjo užkliūti ta begalė keiksmažodžių lavina, tačiau tokius „nemalonumus“ vyrukai puikiai kompensuoja savo muzika. Prasideda koncertas „Clenching the Fists of Dissent“ iš „The Blackening“. Verta pastebėti, kad koncertuose ilgieji „The Blackening“ „šmotai“ skamba nė kiek nenuobodžiai ir vežančiai. Svarbu turėti pakankamai energijos. Užgrojus „Old“ salė pašėlo, „circle pitas“ įsisiūbavo, o per „Descend the Shades of Night“ iškilo daugybė rankų su uždegtais žiebtuvėliais – taip Suomijos sunkiagalviai parodė palaikymą Ph. Demmel. Beje, atkreipiau dėmesį, kad per visą vakarą nebuvo nė vienos dainos iš senųjų „trašystų“ iškeiktų albumų „The Burning Red“ ir „Supercharger“.

Labai gaila, bet visi geri dalykai kažkada baigiasi. Ypač nemalonu, kai jie baigiasi vos po 8 dainų. Na, bet šis paburnojimas tik tam, kad būtų ne mažesnis noras dar kartą pamatyti MACHINE HEAD gyvai. Branduoline energija pasikrovę, su kita gausybe HELLsinkio metalistų užkemšame tramvajų…

SStormas: Kitą rytą įsijungiam vietinį MTV ir „apšalę“ stebime, kaip vieną po kito rodo metalo klipus, o studijoje svečiuojasi kažkokios vietinės kapelos atstovas – didelis, ilgais plaukais ir tatuiruotas. Sėdam į lėktuvą ir po trumpo skrydžio mes jau namie, lipam į „mikriuką“ klausytis šlykštaus „valinskinio“ popso…

Seniukas: HELLsinki, o HELLsinki… Mes dar sugrįšime! Tai ne grasinimas, o faktas!