Reportažai
„Tėvynei – dvidešimtmetis“ – viva Lietuva, viva Flandrija, viva laisvė...
Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>
Taip sutapo, kad šiemet šis tradicinis laisvės kovų ir pergalių džiaugsmo užgrūdintas festivalis vyko ne tik kovo 11 d., bet ir vienuoliktą kartą. Be to, patriotai (ir ne tik) turėjo progos savaip paminėti mūsų nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį. O kad jau tai pirmoji šiemet išpuolusio ilgojo savaitgalio diena, galima trinktelėti kaip reikiant…
Iš tiesų nemėgstu visokių mitingų, streikų, protestų ir eitynių. Pastarosios kažkodėl iki šiol išdavikiškai asocijuojasi su sovietiniu atributu – visokio plauko demonstracijomis. Tad praleidžiu ir tas, sakykim, patriotines, ir šaunu vakare tiesiai į „Teatro“ areną. Ten vienu metu rikiuojasi net ilgoka eilutė, kurioje, artėjant prie durų, galima išgirsti šventinių renginių atgarsių. Viduje išdygusios kelios prekyvietės atributika, keli barai, o „Alaus namų“ lariokai iš tiesų siūlo kelių rūšių naminio alaus, ir tomis žadėtomis padoriomis kainomis.
Kažkokie koncertinės aplinkos pasikeitimai visai į sveikatą. Bent nenuobodu vis tose pačiose erdvėse. Dviem aukštais išsiskirstę žiūrovai nesimala vienoje vietoje, kiekvienas renkasi pagal savo norus ir poreikius. O štai ir veiksmas prasideda jau šiek tiek po šešių vakaro. Vienas iš tų skelbtų siurprizų pasirodo besantis trijų futuristiškai ekstravagantiškų, kaukėtų ir dygliuotų, būtybių šou pagal žinomą A. Mamontovo „trispalvę“ dainą. Būtybės irgi pasidabinusios trijų spalvų kostiumais, kiekviena skirtingos. Apšvietimas irgi „tautiškas“, žiūrisi gerai, nors jo autorius pasirodo tokioje kondicijoje, kad pats savojo meno tikriausiai nebemato. Kaip bebūtų, įžanga gana įspūdinga.
Jonas Zarraza, kurio patirtimi nepriklausomybė atpūtė palankių vėjų į vieną, sakykim, savotišką įstaigą, kadaise griovusią gyvenimus, giria jau matytą SKYLĖS pasirodymą su ta vokaline vyrų grupe. Reikia pačiai įsitikinti. Ką gi, broliai ir sesės, tikrai šaunus, šiltas ir uždegantis šis jungtinis šou. Stiprūs vokalai, įtaigi ekspresija, partizanus menančios ir kitokios dainos. Net kažkiek novatoriška. Susimąstau: ne tik sunkiojoje muzikoje slypi „tiesa“…
Vis tik šis kolektyvas ne toks ilgametis, kaip po to pasirodanti KATEDRA. „Vorų“ galva nuo scenos skelia būtas ar nebūtas istorijas apie tėviškai vaikiškas anuometines ilgų plaukų ir odinių striukių mados sampratas. Tuo tarpu katedriškiai ruošiasi tvoti iš peties ir priminti anuos neramius, bet įdomius laikus „kitokios“ muzikos scenoje. Ne kartą šiandien skambančias dainas keičia keletas senųjų laikų opusų, kurie gal primiršti, bet naujais laikais skamba ne mažiau įtikinamai. Ir nors raukosi metalo akivaizdoje net ir čia pakliuvusios fyfos ir jų kostiumuoti palydovai, KATEDRA susiklauso smagiai ir nuotaikingai.
Renginio centras pabrėžtinai eilinį sykį atiduodamas DIKTATŪRAI. Tiek jau to, tegul pasidžiaugia gerbėjai, o tai grupės, sako, iki šiol nenorima įsileisti į kitus koncertus. Tuo tarpu aš vengiu ir diktato, ir perdėm demonstruojamo patriotizmo, kuris vietomis panašesnis į nacionalizmą. Taigi keliauju su bendraminčiais ramiai pagurkšnoti alučio, pasidairyti gražių kaltinių dirbinių ar patirti relaksą masažo (ne)kabinete…
Vis tiek dar pataikom grįžti tebegrojant DIKTATŪRAI. Čia susitinku seniai matytų pažįstamų, taigi laikas praleidžiamas besilabinant ir smagiai šnekučiuojantis. Tuo tarpu iš aukštai dar matau prieš sceną susiformavusį didžiulį susikibusių žmonių ratą, plėvesuojančias trispalves, kurių didžiausia dengia daugelio galvas, ir vidury rato klaupiančius atiduoti pagarbą. Kam? DIKTATŪROS apdainuojamai gimtinei. Tiesiog Tėvynei…
Kitas siurprizas, matyt, turėjo būti daugiavaikių tėvų pagerbimas scenoje ir apdovanojimas gėlėmis ir buteliais. O tęsiant šią palikuonių temą, nuskamba ir raginimas visuose miestuose kovo pabaigoje susirinkti protestuoti prieš gėjus. Aišku, ten pavartojamas ne toks pagarbus šią visuomenės dalį apibūdinantis žodis…
Netrukus scenoje, jei ne perkūnas trinkteli, tai OBTEST dar kartą demonstruoja savo karingumą. Čia tikriausiai nieko naujo nepapasakosi, taigi tik pasakysiu, kad šios komandos tautiškumo išraiška man kur kas labiau prie širdies negu prieš tai buvusių „patriotų“. Už tai ir pakelkime bokalus (vėliau tai ir daroma su pačiais grupės nariais).
ŽALVARINIS jau kurį laiką visai ne aštuonetas, tačiau niekur nenukrypo nuo metalizuoto folko, gal greičiau dabar jau groja folkloru „papuoštą“ metalą. Seniau girdėję šią komandą sutinka, kad skambesys pasunkėjęs, nors bent jau man tai atrodo tik į naudą. Visos kompozicijos klausosi savotiškai maloniai, o merginų sutartinės ir įtaigūs šokiai viską pagyvina, paįvairina. Nors šis pasirodymas užtrunka ir artėjant vidurnakčiui ima nusibosti, apskritai palieka vieną įsimintiniausių įspūdžių iš visų matytų grupės šou.
Ilgoka pertrauka prieš svečius flamandus ne tik migdo, bet ir pratuština žiūrovų gretas. Ištvermingiausieji lieka, kaip visada. Būtent šiems paruoštas LION‘S PRIDE rokenroliškas hardkoras, pankiškas rokas, ar kaip čia pavadinsi jų stilių. O, vokalisto povyza jau matyta, ir netrukus prisimenu, kad tai pas mus besisvečiavusių ANCIENT RITES gerklė. Žinovai pasakoja, kad vyrukas dalyvauja dar keliose įvairaus žanro grupėse. Pagirtina. Tuo tarpu „liūtai“ jei ir negroja kažko originalaus ar labai „vežančio“, paperka savo nuoširdumu, energija ir tokia patrakusia muzika. Tai ir keičiamasi laisvės šūksniais. Tegyvuoja Lietuva! Tegyvuoja Flandrija! O iš tiesų šalys nori laisvės. Čia mums kol kas pasisekė labiau…
Kai kas sugeba šokinėti nuo scenos, nepaisydami pavojaus žnegtelėti tiesiai ant žemės. O šou pabaigoje tą jau daro flamandų vokalistas, pasilikęs dainuoti tarp dar išlikusios publikos ir jos palaikomas. Girdėjoje? Mūs vienybėj jėga…
Ta vienybė pasibaigia 1.30, nors kai kas gal dar trauks į afterparty „Alaus namuose“. Šnekama, kad išsilaisvinti linkę flamandai išvakarėse jau padarė neblogą „pre-party“ su renginio organizatoriais. Į sveikatą!
Nedarbo kovo 12-oji tampa tikru išsigelbėjimu po gerokai užtrukusio pobūvio. O tai vis tiek būtų toji dienelė nedarbinga. Dabar gi galima padoriai pailsėti ir… nusitaikyti į kitus vakarėlius. Ten ir pasimatysime.
Komentarai
Na, Brittish National Party tai aš palaikau, nors ir mano tėvas dirba tenai.
veiktų tą patį, ką ir ten
kas dėl imigracijos, tai, deja, turim but nuosaikūs patriotai, nes jei Anglijos ar Airijos patriotai imtų vyti lauk lietuvius, tai ką tie tukstančiai mūsų tautiečių, gimtinėn sugrįžę, veiktų? į darbo biržą arba vogt? tik dėl santykinės europiečių tolerancijos imigrantams įmanoma kažkaip vartytis krizės laikotarpyje..
Kažkoks gaidys ne straipsnis. Vietoj koncerto aprašymo sapalionės apie tai ką Birutė veikė ir ko neveikė. Į asmeninį blogą nebent tokį dėt.
kai kurie čia yra žydai
jo… nuo tokio abejingumo ir prasideda homo propogandos invazija vaiku/visuomenes auklejime.
Speigai, aš iš dalies už imigraciją, nes tarptautiniuose miestuose jaučiuosi labai gerai. Prieš homikus ar jų santuokas irgi nieko neturiu.
2. Save vadinantys ‘patriotais’ pasisako už idėjas išvardintas aukščiau.
Dar kartą paklausiu: kuo tai pasireiškia?
Atsakymas „pasisako prieš imigraciją ir už tradicinę šeimą“, kaip jau sakiau, yra nevykęs, nes tai nėra nei kažkas fašistiško, nei nacistiško.
Rebel, o tu pasisakai tam, kad tik paprieštarauti ar esi už imigraciją bei homoseksualizmą Lietuvoje? Kur iš šių problemų tau aktualesnė? Gal asmeniškai esi susidūręs su patriotų kokiais nors veiksmais šiose srityse? Čia tokia mini apklausa be web crawlerio.
Eik tu sau :)
1. Žodžiai laikui bėgant gali įgyti skirtingas reikšmes. Be to ideologija besižavintis asmuo gali būti vadinamas tos ideologijos pasekėju, ar ne?
2. Save vadinantys ‘patriotais’ pasisako už idėjas išvardintas aukščiau.
Tradicijų saugojimas ir tautiškumo idėjos nėra nacizmas. Žinai, kas yra nacizmas? Matomai, kad ne. Tai BUVO KAŽKADA BUVUSIOS Vokietijos Nacionalsocialistų partijos politinė ideologija. Man kažkaip nesisieja šitie dalykai. Fašizmas taip pat ne prie ko, nes tai BUVO Italijos diktatoriaus B. Musolinio politika. Kodėl pabrėžiu žodį buvo? Nes pražuvo! Užteks įsivaizduoti „fašizmo baubą“, jo nėra.
“Ir kuo tarp patriotų jau taip pasireiškia tas nacizmas?”
Na galbūt pasisakymais prieš imigraciją (šaltinio nepateiksiu, bet nemanau, kad kas nors labai ginčytųsi su šituo teiginiu), pasisakymais prieš homoseksulius žmones (šaltinis: LTJS “už įstatymų saugomą tradicinę šeimą!”).
Taip pat galima būtų atlikti nediduką ‘data mining’ ir ištirti, kiek facebook grupėse ‘patriotai’, ‘LTJS’ ir pan. esančių žmonių taip pat priklauso rasistinėms, homofobinėms, nacistinėms ir kt. grupėms. To daryti žinoma neketinu, bet labai norint galima pasirašyti web crawlerį.
nenusisekes jusu sitas reportazas, birute.. labai jau savo, kartais akla, nuomone brukate..
aš tai pastebėjau, kad patriotai ir nacionalistai dažnai labai klaidingai tapatinami su nacistais arba fašistais.
Ir kuo tarp patriotų jau taip pasireiškia tas nacizmas?
Pastebėjau, kad fašiai, naciai etc. tiesiog pradėjo save vadint patriotais. Šlykštus tas žodis patapo
Kad nacionalizmas yra blogas dalykas, tai dar prie ruso buvo kišama į galvą. O dabar tai visokie kosmopolitai rėkia, kad nacionalizmas yra tas pats, kaip fašizmas. Kodėl? Nes jie kosmopolitai. Viskas tuo ir pasakyta.
*pasišnekučiavimus
Nacionalizmas, žodyno aiškinimu: 1. ideologija ir politika, grindžiama tautos didybės, galybės kėlimu, tėvynės ir pačios tautos šlovinimu.
2. judėjimas, kuriuo siekiama suvienyti žmones kalbos, kultūros, etninių ir kt. ryšių pamatu.
Niekuomet nesuprasiu, kodėl dabartyje šis žodis yra vartojamas neigiamai. Nebent čia Lietuvos nelietuviai bando įžvelgti kažką blogo, nes lietuvis šio žodžio neturėtų bijoti.
Reportažas tai iš esmės apie autorės pasišniakučiavimus ir alaus pagurkšnojimus. Ir Diktatūra išvadinta “patriotais”; tai taip suprask, poza?
Grabalganai, ot ir tu ne visai teisingai sakai. Nacionalizmas – meilė Tautai ir Tautoms, patriotizmas – meilė Tėvynei.
Geras pastebėjimas, speigai.
Nacionalizmas – meilė tėvynei, nacizmas – neapykanta kitoms tautoms.
ech Birute, manau ne TA grupė, o publika labiau demonstravo nacionalistinius jausmus, bet juk tai nėra blogai. Džiugu, kad dar yra žmonių kur Tėvynę myli ir kasmet jų daugiau. Mylėjau tą sovietinį daugiakultūrį Vilnių, bet lai tai lieka jau praeities atsiminimams. O beje, nacionalizmas nė kiek neblogiau už patriotizmą. Nacionalizmas yra teigiamas ir sveikintinas dalykas. Šiukštu nepainioti su nacizmu ar šovinizmu, o nelabai išmanančiam šiuos terminus geriau jau iš viso jais nežongliruoti.
„ir perdėm demonstruojamo patriotizmo, kuris vietomis panašesnis į nacionalizmą.“
Norėčiau paklaust autoriaus, o kas čia blogo? Ar tik ne nacionalistai atkūrė nepriklausomybę tiek 1918, tiek 1990 metais?