SUSPERIA “Unlimited” - neribotos klajonės po muzikinių eksperimentų tyrus

Taip jau sutapo, kad šiais metais du norvegų SUSPERIA produktai mano muzikinį centrą, namų sienas ir kaimynų ausis terorizavo dažniau negu kiti kompaktai iš nemenkos kolekcijos. Matyt, pasąmonė tyliai laukė pasirodant trečiojo „brolio“, bet prieš tai sulaukė žinios, kad ši grupė antrą kartą Lietuvoje apsireikš „natūroje“. Dabar šis įvykis jau visai priartėjo, o ir rankose pagaliau laikau tą trečiąjį. Iš tėvelių skaitytų pasakų trečiasis brolis (Jonas ar kitaip įvardintas) įsiminė kaip kvailutis, kuriam, vienok, pasisekdavo labiau negu dviems gudročiams. Taigi buvo labai smalsu, ar trečiasis norvegų „kūdikis“ bus pretenzingai įmantrus ir panašus į pirmtakus, ar nuoširdžiai paprastas, bet išskirtinis ir mielas? Dabar jau aišku, kad nėra nei taip, nei kitaip, bet…

Pirmiausia krenta į akis, kad vėlgi nėra taip vadinamo titulinio kūrinio. Tai kiek neįprasta, tačiau tik ne SUSPERIA, kadangi tokių nerasta ir ankstesniuose darbuose. Antra, balkšva viršelio spalva taip pat yra tarsi aliuzija į trilogiją, nes panašūs tonai buvo ir anksčiau. „Vindication“ (2002 m.) viršelį puošęs vaiko, žvėries ir ateivio hibridas dabar persikėlė į vidinę pusę. Bet tai ir viskas, ką galima pasakyti apie trijų diskų panašumą.

Kai tik kompaktas pasislepia grotuve ir erdvę užpildo cheminiais preparatais atsiduodanti muzika, iš karto aišku, kad šis albumas pateiks nemažai naujovių. „Chemistry“ yra visko: ir gręžiančio šaižaus gitarų skambesio, ir melodingumo, ir dviejų rūšių vokalo, ir gera greitos bei brutalios muzikos dozė. Su ankstesniais darbais beveik jokių paralelių, tačiau juntama, kad ir į Norvegiją įsiveržė melodingo metalo banga. Bet juk nepamaišys „praskiesti“ bleko scenos kitokiu skambesiu, ar ne? Juolab, kad gitariniai rifai išties įspūdingi.

„The Coming Past“ iškrečia piktesnį „pokštą“: čia susimaišo labai aršaus hardcore porcija, šiek tiek nu-metalizuota, brutali, net death metalui būdinga kakofonija ir dar velniai žino kas. Na niekaip nepasakytum, kad tai SUSPERIA kūryba, nors tu ką. Gerai tai ar blogai – čia jau skonio reikalas. Vis tik savotiškas sprendimas.

„Situational Awareness” (simboliškai – trečiojo sūnaus trečiasis sūnus), sakyčiau, vienas įdomesnių albume. Jis labai brutalus, tačiau tai nė kiek neslegia. Nenustebkit, jei pasakysiu, kad jame dvelkia senosios METALLICA dvasia. Vėlgi melodingumas dera su aršumu, dominuoja „aukštas“ vokalas, bet brutalumo daug, gal net kiek per daug, jei atminsim senąjį grupės skambesį.

Štai paminimas blogis, kuris kažkodėl asocijuojasi ne su velniu, o su ta neaiškia būtybe vidiniame lape. Tačiau šis kūrinys jau primena ankstesnę SUSPERIA, tiesa, neilgai. Atsiranda moteriško, tiksliau – mergaitiško balso intarpai. O vokalas, tiesiog kaip nulietas kokio nors power metalo grupės frontmeno. Gal tai ir nelabai kas, tačiau šioje vietoje jis tinka. Kas šiame kūrinyje labiausiai patraukia – tai gitarinės partijos, jų solo iki sielos gelmių persmelkia savo įtaigumu ir technika. Šia puikia atmosfera galima žavėtis kone 6 min., tai ilgiausias albumo kūrinys. „Devil May Care“…

„Off The Grid“ labai primena dabartines madas švedų metalo scenoje, a la SOILWORK, DARKANE ir pan. Tačiau gitarų skambesys vėl sukelia neišdildomą įspūdį. Ko gero tai būtų viskas, kuo išsiskiria pastarasis gabalas, nes asociacijų su kitomis komandomis prieskonis toks stiprus, kad užgožia natūralų šio patiekalo skonį.
Na štai, diskas persirito į antrą pusę, ir turim, ko gero, beveik geriausią „Unlimited“ vietą. Čia girdima skambesio pilnatvė, net sunku žodžiais nusakyti, kas tai. Tiesiog tai naujoji SUSPERIA. Įsiminkit šį kūrinį – „Years Of Infinity”.

O toliau – vienas melodingiausių kūrinių. Namai – pragarai, kažkodėl taip norisi iššifruoti jo pavadinimą. Įspūdingiausia, ką čia galima išgirsti, tai sudvejintas vokalas, o atskirai vietomis jis skamba pragariškai aršiai, vietomis – dangiškai švelniai, gotiškai. Ir vėl tas žavus gitarų skambesys. Pagarba Cyrusui.

Toliau pasigirsta lyg ir rytietiški motyvai, ir „lengvas“ Atheros balselis, netrukus pavirstantis brutalesniu kriokimu. O gitaros „grąžtas“ vietomis, rodos, tikrai įsismelkia į smegenis. Vėl iš kojų verčianti brutalumo dozė, kurioje kažkodėl labiausiai išryškėja frazė: „So tell me where you wanna go and what the hell you wanna do…“. Įdomu, kam ji adresuota?

Ką gi, priešpaskutinis gabaliukas, „Beast By Design”. Vėl kapitališkai brutalus ir piktas. Ir labai įdomu, kad visą šią peklą užkuria visai ne „growlingas“, o gana „švarus“ vokalas. O kaip pati muzika? Primenanti daugelio kitų grupių skambesio mišinį. Kokių? Iš karto net sunku pasakyti. Vienok, atskiri motyvai jau girdėti, o štai panaši jų samplaika nuskamba tik SUSPERIA kūryboje.

Na ir paskutinis šmotas. Ne taip pasakiau, tai šio albumo „šedevras“. Atrodo, kad visi instrumentai daro visa, ką geriausiai jie gali padaryti. O Athera, kuris jau senokai turėjo prikimti, kriokia kaip ką tik pradėjęs. Taip ir norisi kartu su juo šaukti: „Hey, what are you looking for, who do you think you are…“ pabrėžiant būtent tuos „hey“ ir „who“. Super finalas, neabejotinai. Kai po paskutinio žodelio „run“ viskas netikėtai nutrūksta, susidaro įspūdis, kad apskritai išsijungė grotuvas. Gerai, kad tiesiog nesprogo…

Tai va kokia ta naujoji SUSPERIA. Rekomenduojama tavo kolekcijai, nesvarbu, kokios pakraipos metalas arčiau prie širdies. O tie, kurie dar dvejoja dėl spalio 18 d. vakaro, padėkit visas dvejones į stalčių, iš kito išsiimkite entuziazmo, iškratykite taupyklę ir pasportuokite, lipdami į Tauro kalną. Dabar šie norvegai nuskambės žymiai įspūdingiau, negu prieš keletą metų, nemeluoju!

Vertinimas: 10/10.

„Unlimited“
2004 m. „Tabu Rec.“
Trukmė 45:41

1. Chemistry
2. The Coming Past
3. Situational Awareness
4. Devil May Care
5. Off The Grid
6. Years Of Infinity
7. Home Sweet Hell
8. Mind Apart
9. Beast By Design
10. Untouched