Straipsniai

STONED JESUS: „Grupės pavadinimas kilo tikrai ne iš religijos“

2013.09.23 00:00, Andrius

STONED JESUS: „Grupės pavadinimas kilo tikrai ne iš religijos“Kartais taip nutinka, kad per daug nereklamuotos, didelėmis raidėmis afišose neįrašytos grupės palieka kur kas gilesnius ir įspūdingesnius atsiminimus, nei nušlifuotos ir perdėtai į verslą linkusios didžiosios scenos žvaigždės. Šiemet festivalyje „Velnio akmuo“ tokiu maloniu atradimu tapo ukrainiečiai STONED JESUS, kurie, sprendžiant iš atsiliepimų, būtų mielai laukiami Lietuvoje ir dar kartą. Turbūt galima drąsiai sakyti, kad tokios grupės, kaip STONED JESUS, reabilituoja kokybišką rokenrolą šiandienos muzikinių srutų pasaulyje. Radijo stoties „Start FM“ sunkiosios laidos „Audronaša“ bendradarbis Andrius festivalyje susėdo šnektelti su STONED JESUS gitaristu ir vokalistu Igoriu.

Kokie pirmieji įspūdžiai festivalyje? Kaip sekėsi jūsų kelionė į Lietuvą?

Atskridome į Lietuvą tiesiai iš Kijevo būtent šiam koncertui. Paprastai kai išvykstame, turime daugiau suplanuotų koncertų, tačiau šį kartą grosime tik „Velnio akmenyje“, niekur kitur nei prieš, nei po jo. Tai mūsų pirmasis koncertas Baltijos šalyse ir mums čia labai patinka. Čia viskas atrodo labai kietai. Festivaliuose grojame jau ne pirmą kartą, bet kiekvienas kartas būna visai kitoks. „Velnio akmenyje“ mums labai patinka tai, jog yra ir metalo, ir roko scenos, nes dažniausiai festivaliai būna arba vien tik metalo, arba doom-stoner roko festivaliai, o „Velnio akmenyje“ žmonės gali vienu metu mėgautis skirtinga muzika.

Kiekvienais metais „Velnio akmenyje“ sulaukiame stoner roko grupių iš vis įvairesnių pasaulio kampelių. Ar sutiktum, jog šis žanras plinta kaip Biblija? Na, bent jau Rytų Europoje…

Na, stoner rokas tikrai labiau vykęs dalykas už Bibliją. Ir tikrai labiau prieinamas bei suprantamas. Bet taip, Rytų Europoje stoner roko populiarumas vis kyla, panašiai kaip dešimtajame dešimtmetyje buvo Vokietijoje ar JAV, kai grojo tokios grupės kaip KYUSS. Rytų Europoje šio stiliaus populiarumas dabar tikrai matomai auga – tai yra gerai. Ir ne tik todėl, kad atsiranda daugiau naujų grupių ir jos groja bei skleidžia muziką, bet ir todėl, kad dėl didėjančio gerbėjų skaičiaus į Rytų Europą pradeda atvykti koncertuoti senosios legendinės grupės, o jas pamatyti savo akimis visada yra labai smagu. Kas prieš penkerius metus galėjo pagalvoti, kad kada nors Kijeve išvysime tokias grupes kaip JUCIFER?

Ar pats klausaisi slaviško roko grupių, kaip kad ASIA ar GODS TOWER? Kaip jos jus veikia?

Grupės iš Rytų Europos, kurių klausome, dažniausiai yra mūsų artimi draugai, su kuriais dažnai dalinamės scena. Dažniausiai neieškome įkvėpimo specialiai, tačiau kartais net patys nepastebime, kaip viena ar kita grupė padaro mums įtaką. Viena grupė – FIVE OR SIX, kuri yra labai geri mūsų draugai, grojantys tokį alternatyvų grunge, maždaug ALICE IN CHAINS ir MASTODON mišinį su DEFTONES ir TOOL priemaišomis – labai linksmi vyrukai. Mes su jais turavome po Europą praeitą vasarą. Ir nesenai, kurdamas naujus kūrinius, pastebėjau, jog kai kurios mano naujos gitaros partijos skamba kaip kažkas, ką grotų jie.

Jūsų grupę sudaro tik trys nariai. Kaip manai, kodėl tokia sudėtis tapo populiari tarp stoner roko atlikėjų?

Tai klasikinis „galingasis trio“. Turime gitaristą, kuris ištaško minią, boso gitaristą, kuris disponuoja žemais dažniais, ir kietą būgnininką – ko daugiau reikia? Tai ateina iš senojo rokenrolo tradicijų. Daug pačių geriausių senųjų grupių buvo „galingieji trio“, kaip kad RUSH, Jimmi Hendrix. Žinoma, įrašuose naudojame dubliuotas gitaras, papildomus vokalus, netgi klavišinius instrumentus, bet kai grojame ant scenos, tai būname tik mes trys ir tai veikia tobulai.

Gyviems koncertams klavišinių įrašų nenaudojate?

Ne ne ne! O ir tie klavišiniai, kurie yra mūsų albumuose yra labiau fone, nėra jokių soluočių ar ko nors panašaus. Taigi gyviems pasirodymams nesiruošiame jokių klavišinių įrašų.

Savo albumus daugiausiai pardavinėjate vinilo pavidalu. Kaip klausytojai reaguoja į tokį pasirinkimą?

Aš visada norėjau leisti albumus tokia forma. Vinilai yra labai populiarūs tarp stoner ir psichodelinio roko fanų. Jie turi tą analoginį skambesį, aukštą kokybę, nors kai kuriems tai galbūt ir yra tik fetišizmas. Vis dėlto surasti įrašų kompaniją, kuri sutiktų mūsų antrąjį albumą išleisti vinilo pavidalu, užtruko tris mėnesius desperatiško ieškojimo. Bet kai nepavyko nieko rasti, aš tiesiog atsipalaidavau, ir netikėtai viena įrašų kompanija pati pateikė mums tokį pasiūlymą. Tai buvo „Nasoni Records“, apie kurią prieš tai nebuvome girdėję. Pasidomėjęs sužinojau, jog jie leido tokias grupes kaip KAUZASUI, KALAHAZE, LOS NATOS, tuomet nusprendžiau, kad tai puiki įrašų kompanija ir mums būtinai derėtų su jais dirbti. Ir štai dabar jie leidžia mūsų albumus vinilo pavidalu.

Ar manai, kad tokie aukštos kokybės skaitmeniniai formatai kaip FLAC kada nors galės garso kokybe lygintis su vinilais?

Manau, kad vinilas visada išliks, bent jau dėl fetišizmo, ir čia jau jo niekuo nepakeisi. Bet žinoma, vinilo nepasiklausysi vairuodamas automobilį ar viešajame transporte. Dar neturime vinilų iPod’ų :).

STONED JESUS: „Grupės pavadinimas kilo tikrai ne iš religijos“Ar tiki Jėzumi? Jei taip, tai kuriuo?

(Juokiasi). Šio klausimo reikėtų klausti mūsų boso gitaristo, kuris yra gilus ateistas. O jei klausiate, iš kur kilo grupės pavadinimas, tai tikrai ne iš religijos. Kai tik pradėjau kurti, tai tebuvo vieno žmogaus projektas ir aš norėjau kuo šabloniškesnio stoner rokui pavadinimo. Taigi pirmasis projekto pavadinimas buvo „Apsirūkęs Jėzus iš atviro kosmoso“. Tai buvo tarsi visų stoner roko klišių junginys: žolė, religija ir kosminės nesąmonės. Vis tik, kai muzika ėmiau užsiiminėti rimčiau, nusprendžiau atsisakyti paskutiniosios dalies, nes tai buvo per daug juokinga ir nerimta. Mes esame visiškai nereligingi iš abiejų pusių. Esame susilaukę komentarų Facebook ir YouTube tinklalapiuose, kad esame satanistinė grupė, kad valgome kūdikius, žudome nekaltas mergeles ir panašiai, bet taip nėra. Atsiprašau visų, mes nesame įnikę į jokius okultinius dalykus! Kaip vienintelis grupėje dainų tekstų kūrėjas, panaudoju tokius vaizdinius tik kaip metaforas. Pavyzdžiui, šiandien grosime dainą „Rituals of the Sun“ – tai labai sena daina, sukūrėme ją gal prieš trejus metus, bet dar neprisiruošėme įrašyti. Daina yra apie kryžiaus žygius, apie tai kaip krikščionių kariai prievarta vertė kitus į savo religiją. Bet už šio teksto slepiasi paprasta metafora – nelįsk prie manęs, neprikišinėk man savo tikėjimo, leisk man gyventi taip, kaip aš noriu.

Bet kaip pats sakei, STONED JESUS prasidėjo nuo visiško stoner roko klišių rinkinio, o dabar kryžiaus žygius pavertėte metafora. Kaip nukeliavote nuo pradžios iki šio taško?

Pradinis tikslas buvo rimčiau žiūrėti į muziką. Škotijoje yra tokia grupė kaip MOGWAI, jų filosofija yra ta, jog vienintelis rimtas dalykas grupėje yra muzika, o visa kita nesvarbu, iš viso kito galima šaipytis. Pradinis grupės pavadinimas buvo klišės, bet pati muzikinė idėja buvo gana rimta. Pirmoji daina, kurią parašiau buvo „Black Woods“, kuri yra apie juodąjį magą, pasinėrusį į magiją pernelyg giliai. Bet tai vėlgi buvo metafora – nežaisk su dalykais, kurių iki galo nesupranti.

Jėzus galėjo vandenį versti vynu, o kokių magiškų galių turi STONED JESUS?
(Juokiasi). Nemanau, jog čia didelė magija, nes kiekvienas žmogus gali paversti vyną į kitokį skystį. Pats nesu didelis girtuoklis, daugiau mėgstu sidrą ir kitokį hipsterišką mėšlą. Kiti grupės vaikinai mėgsta alų, bet aš nelabai. Vis tik turiu rūpintis savo balsu. Tai nėra jokie Pavarotti lygio susilaikymai, kaip kad „Aš tris dienas prieš pasirodymą nekalbu“, bet būdamas vaikas dažnai peršaldavau ir turiu šiokių tokių problemų su gerkle. Prieš pasirodymus geriu karštą pieną ar vandenį su citrina ir medumi, kad palaikyčiau sveiką balsą. Bet po pasirodymo tinka ir sidras, ir alus, ir vynas.

Paskutiniai tavo žodžiai fanams Lietuvoje…

Mums labai smagu čia groti, nes dar nesame groję Baltijos šalyse. Viskas atrodo labai šauniai, mums labai patinka festivalio organizavimas. Aš labai įtemptai stebiu, kaip viskas organizuojama, nes Kijeve esu vienas iš doom metalo ir psichodelinio roko festivalio „Robus Fest“ organizatorių. Šį rudenį festivalis vyks jau trečią kartą, turėsime GRAND ASTORIA, kurie grojo „Velnio akmenyje“ pernai – jie geri mūsų draugai. Taip pat gros LOINEN ir BELZEBONG. Taigi atvykite rugsėjį į Kijevą ir pažiūrėsime, kieno festivalis geresnis! :)juokiasi)

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
rebonas
2013.09.24 18:35

ruros krapštukai.

diovim
2013.09.24 16:31

Šaunus interviu, Andriau.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus