SRAIGĖS EFEKTAS „Monotonijos Anatomija“ – apie labai rimtą žmogaus dvasinę kančią

Kiekvienais metais skurdžią Lietuvos metalo rinką papildo ~ 10 leidinių. Leistų savarankiškai, leistų leibluose, kasetėse, kompaktuose, išskirtiniu atveju plokštelėje. Vis dėlto matai tendenciją – didžioji dalis jų vis dar „trypia“ Sporto rūmų koncertus bei tą neišpasakytą meilę babytės sodžiui ir lietuviškiems arimams. Kitu atveju – tai niekuo neypatingas garsas, skęstantis tūkstantyje tokių pačių pasaulio grupių, kur standartiškai gitaros varijuoja tarp bam-bam, džž-džž  ir ­tirli-pirli ­soliakų.

Bet vieną dieną užauga naujoji karta ir atneša tau nepriekaištingai atspausdintą, savomis lėšomis išleistą kompaktinį diską su keistu atlikėjo vardu ir ne ką mažiau painiu albumo pavadinimu.

„Monotonijos Anatomija“ – žiauriausias troškulys, kokį, žmogau, gali patirti. Čia ne vandenėlis po krepšinio treniruotės, ne spraitas ir net ne Vytautas po vakaro, kurį praleidai prie šašlykiuko. Tai tikro tyro dykumos troškulio anatomija, kuomet tavo suplyšę batai velkasi lėčiau už norą nukristi, Las Vegaso dykumoje dar nestovint mirksintiems lošimų namams. Gerklę graužia visų įmanomų svaigalų džiovanis, tavo LUCTUS maikonas prarado visą vertę, nes paskendo pažastų rūgštyje, o išsišukavęs volasus į keptuvę galėtum pasigaminti neprastą bešamelį savo makaronams.

Šis albumas skamba būtent taip, kaip tuo metu galėtų skambėti tavo mąstymo erdvė. Paskendęs tarp palmių ir ežerų miražo, suvokiantis situacijos beprasmybę žemais gitarų dūriais ir jau beveik pasiekęs Žiegždrių gyventojų lygį žaviais polka-polka ritmais.

Mėlynu ir melancholišku bliuzu „Ideo“ prasidedantis albumas, kuris tėra dar tik lengvas viskio pachmieliukas, nepaleidžia, kyla ir pakyla iki stichinį emocinį lūžį menančios „Piramidės“. Įtampą keliančios į vieną tašką sueinančios tiesės vėliau žymi šios vilniečių trijulės aistrą tiksliesiems mokslams. Ir nors „C (const.)“ ir panaši į tą pabaigą dykumos troškulio gale, čia jus apgavo. Viltis nyksta su kiekviena daina sąraše, o trijų dalių „Sectio Aurea“ nardina dar giliau į deprivacinį transą.

„Bangos“ ir daina ilgu pavadinimu apie mamutą tėra tik tyra dvasinė emancipacija nuo skausmo nebepakeliančio kūno. Emocinis palengvėjimas, pakylėjimas ir kelionė į visko pradžią. Tai pabaiga su nuostabia kančios bei potyrių retrospektyva – „e“, tobulai užbaigiant šio troškulio salves.

Jeigu jums šis albumas asocijuojasi su greitais automobiliais, meskalino kelionėmis, skalsia tekila bei karštomis rudaplaukėmis – mąstykite dar kartą. Šis albumas apie labai rimtą žmogaus dvasinę kančią. Dar vienas puikus indėlis į bręstančią Lietuvos metalo sceną.

Minusai už albumo dizaine naudotus šriftus ir galinį koverį.

SRAIGĖS EFEKTAS „Monotonijos Anatomija“

Leista grupės, 2015