SPEIGAS klube "Intro" - šešių litų gaila nebuvo...

Ateina laikas, kai žmonėms pasidaro koktu stebėti grandiozinius koncertus, kai kurie persisotina dalyvavimu juose. Manau, sutiksite, kad pastaruoju metu jų prilijo (ne, tai nėra blogai, tiesiog norisi kažko kito). Grandiozinius koncertus lydi super maži vykstantys kabakuose, bet kartais būna ir kitaip.

INTRO klubas priėmė lietuviškų grupių būrį. Organizatoriai nepasikuklino ir surinko pastaruoju metu dažnai koncertuojančias, seniai koncertavusias ir niekur nekviečiamas koncertuoti grupes. Miksas žadėjo daugybę staigmenų. Susirinkęs didelis būrys jaunimo bei nemaža senimo gvardija laukė kažko. Kažką ir gavo.

Teko biškį truputį pavėluoti – kaip visada, nieko nepraleidau. Įdomu, ar kada nors sulauksime nevėluojančio renginio? Užėjęs pamačiau ant scenos bestoviniuojančią MIGRENĄ. Grupę papildė naujas gitaristas. Kaip ir tikėjausi, jis pakeitė buvusį skambesį. Gaila, kad ne į trokštamą pusę. Tą vakarą lėtesnis/groovesnis buvo tik pirmas kūrinys. Grupė ieško savo skambesio ir, rodos, slenka rock’n'rollinio metalo link. Scenoje vėl atsiranda įvairovė(?). Ypatingai kliuvo vokalas ir bandymai dainuoti „švariai“ (žemiau dainuoti sekėsi žymiai geriau), kažkam reikės įdėti daug darbo arba mesti jam netinkantį užsiėmimą. Stebėsim šiuos jaunuolius. Kyla klausimas – kodėl jie apibūdinami „new metal“ ?

VĖLINĖS. Grupė egzistuoja jau gana ilgą laiką, kai kurie žmonės juos matė 2003 metų „Naujame Kraujyje“. Grupės sudėtis atsinaujino. Nemažas jaunuolių būrys varvino seilę scenoje stebėdami skardžiabalsę vokalistę. Pažiūrėti gražu, o kaip paklausyt ? Moteriškė apdovanota stipriu balsu, nemanau, kad kas nors ginčysis dėl to, tik kodėl tai nelabai dera su grojama muzika? Rodos, receptas geras – rock/metal mišiniui toks vokalas pats tas, bet praktika rodo kitką. Vakaras įsibėgėjo, apšildančios grupės atliko savo darbą.

Scenoje pasirodė Pyzius, linksmasis fekalas eilinį sykį užiminėjo publiką, kol jo kolegos jungė ir derino instrumentus. Dažnai koncertuojant nepasimiršta, ką pasakoji? ;-) Kai kam intro galbūt ir prailgo, bet vėliau sekęs balius atpirko visas nuoskaudas. GROLiai vieninteliai tą vakarą skambėjo gerai (tiesa, būgnininkas neišvengė keletos klaidų ir į galą pradėjo fonuoti gitara). Pasirodymas nenuvylė, įgauta sceninė patirtis švytėjo rudai. Pasirodymas INTRO klube perspjovė CC apšildymą. Matyt, ta proga ir nuskambėjo CC koveris „Perverse Suffering“. Taip pat išgirdome DEATH „The Philosopher“, MORTICIAN „Zombie Apocalypse“ ir DEICIDE „Once Upon The Cross“. Jų pačių gabalai veža labiau už koverius ir tai džiugina mano širdelę. Tributas Skabardui taip pat kicked ass. Gitaristas įsijungė į vokalines partijas. Drąsiau!

Po „neilgos“ pertraukėlės užlipo vieni iš koncerto organizatorių – TERRA CREMATA. Pradėsime nuo gero. Baigėm. Paaiškėja, kodėl jųjų Viršuliškių mokyklos pasirodymą užtušavo smegenys (savitaiga – tada jų ten nebuvo). Pozeriai ant scenos. Nei moka grot, nei susiderint, nei dainuot, nei turi ką pagrot. Kas girdėjo moterišką jų pasirodymo dalį, dabar jau negirdi nieko. Išsitepliojo vaikigaliai snukius, užlipo ant scenos ir kiekvienas grojo sau. Taip būna, kai vienu metu groja penkios grupės. Labiausiai vežė autonominis būgnininkas, nepamirštama bosinė solo ir nepakartojamas gitaristės balsas. TERRA CREMATA kūrinys „Terra Cremata“ jau tapo kultiniu, jis toks šventvagiškas ir šėtoniškas, kad jiems užsimanius (niekam neprašant) pakartoti pasirodymo pabaigoje, prasivėrė dangus ir išlindusi dievo ranka išsiurbė kažkurio iš muzikantų bateriją. Pasirodymas buvo baigtas. PAGALIAU! (tai buvo baisiau negu galiu aprašyti, ne veltui didžiausias Pabaltijo metalistas tūsinosi jų pasirodymo metu). Žiauru? Teisinga.

Atėjo ir INQUISITOR eilė. Jie bent jau žino, ką daro, todėl nebuvo taip blogai, kaip prieš pusvalandį. Pabūsiu pabaigos pranašu, bet jei grupė ko nors nepakeis, tai bus jų liepto galas. Tokiai muzikai daryti (būtent daryti) reikia kokybės, daug patirties, geros aparatūros, o ne vien sintezatoriaus plakato ant sienos. Laikas slinko lėtai lėtai.

ANDAJA kiek prasklaidė susidariusį šleikštulį, visgi po kaifo dvigubą šoką ištverti nėra lengva. Liaudies ansamblio muziką kiek neigiamai įtakojo antro gitaristo nedalyvavimas. Truputį ausį paraižė „švarus“ dainavimas, bet jis netrukus liovėsi. Po pirmojo kūrinio, kuris, beje, dabar labai iškrenta iš konteksto, buvo galima ir palinksėti galva. ANDAJOS adaptuotas dark metal skambesys kalė į klyną (gal jiems tai gaunasi ir netyčia, bet dėl to verkti neketinu); prie skambesio labiausiai derinosi „graudus“ scream’as. Deja, tai nebuvo geriausias šios grupės pasirodymas. Negarbė groti po dviejų antifryzo čiurkšlių, ką padarysi…

Aukštaūgiai „dvyniai“ okupavo podiumą. Derinosi jie gan ilgai, deja, negavo, ko norėjo; kiek padvėsusi publika taip pat nekėlė ūpo. Pagaliau tą vakarą išgirdome black metal. STONE’S LAMENT scenoje! Pastaruosius metus dėl įvairių priežasčių grupė koncertavo retokai. Neilgai gėrėjausi mayhemiškuoju juodmetaliu, vairuotojas kvietė į limuziną, balius baigtas.

Renginys buvo gan vykęs, tik trūko „organizacijos“. Neatrodo, kad buvo kažkoks soundcheck’as prieš įleidžiant žiūrovus, vaidenosi, kad koncertas vyko tiesiog savaime. Pagyrimų nenusipelno ir garsistas: labai dažnai bosas permušinėdavo likusiuosius instrumentus, blerbėjo kolonėlės (o gal čia TERRA CREMATA firminis skambesys?). Tiesa, būdavo tokių momentų, kai salės vidury galėjai girdėti kiekvieną instrumentą atskirai, deja, tai neskambėjo taip, kaip turi skambėti metalas. Akivaizdu, kad muzikantai vienas kito nelabai ir girdėjo. Nieko geresnio nesitikėjau, visgi įėjimas kainavo 6lt. Kaina prieinama absoliučiai daugumai, tuo pačiu, tai gera proga išlįsti į paviršių naujoms grupėms. Tokių renginių reikia, tik ne per dažnai (tai liečia ir kitus renginius, niekas nelaimės jei publika persisotins).