SOUND INJECTED: „Muzika yra geriausias narkotikas“

Foto: Crazyte

Mindaugas Paukštys, Giedrius „Napalmas“ Bilvinas, Saulius Rimas, Romanas Lykovas ir Aldas Danėlius – tai vardai pažįstami ne tik Kauno, bet ir daugeliui Lietuvos melomanų. Laikinosios sostinės metalo grupė SOUND INJECTED užima beveik tuščią lyriškos sunkiosios muzikos nišą. Šiame interviu grupės balsas Mindaugas intriguojančiai pasakoja, ko tikėtis iš jų naujojo albumo ir paneigia beveik visus SOUND INJECTED primetamus stereotipus.

„Ferrum“ rašoma, jog stilistiškai jūsų muzika yra artima KORN, MNEMIC ir KILLSWITCH ENGAGE. Ar sutinkate su tokiu teiginiu?

Neseniai su kolektyvu kaip tik diskutavome šia tema. Iš tiesų, tas laikas, kai mums kažkas darė stiprią įtaką, jau praėjo. Neprisimenu, kada įvyko tas lūžis, bet dabar grojame muziką, kuri mums visiems patinka. O jei kažkas ją priskiria tam tikroms srovėms ar asocijuoja su kitomis grupėmis, tai nėra blogai. Kaip teigė James LaBrie iš DREAM THEATRE, galima groti kaip LED ZEPPELIN arba taip, kaip tau atrodo geriausia.

Kalbėjote ir apie tai, jog norite groti ne pagal šablonus. Ar toks pareiškimas nėra veik kiekvieno muzikanto pakišama klišė?

Bet iš tiesų, kam tie šablonai? Dviratis jau yra išrastas. Galima tik ant jo uždėti kokį naujametinį žaisliuką, kad jis blizgėtų, atrodytų kitaip. Mūsų naujametinis žaisliukas yra melodijos buvimas ir jos esmė. Žaidžiame skambesiu, todėl mūsų muzika įpareigoja jos klausytis. Aplinkui visi rėkia, cypia, kriokia, o mes nenorime to daryti. Kreipiame dėmesį į vokalinę melodiją ir tai, jog aš negrowlinu, kompensuojame instrumentuote bei metaline ritmika. Šiuo atžvilgiu toks, kaip mūsų, produktas yra ne vienintelis, nors Lietuvos scenoje gal ir išskirtinis.

SOUND INJECTED skamba labai „skaniai“ ne tik metalo, bet ir lengvesnės muzikos mylėtojams. Ar toks skambesys yra jūsų siekiamybė?

Be jokios abejonės, mūsų muzika yra pakankamai lyriška. Kaip jau minėjau, kol turime idėjų, žaidžiame su melodijomis ir ritmais. Terminą „melodinis metalas“ gal ir galime sau pritaikyti, tačiau į rėmus nesispraudžiame. O tam tikras skambesys niekuomet nėra siekiamybė – muzika ateina savaime ir pačiais netikėčiausiais momentais.

Lietuvoje daug ar mažai tokio ne itin ekstremalaus metalo?

Bėda ta, kad iš metalistų kultūros Lietuvoje yra tikimasi ekstremalaus atlikimo. Mūsų atlikimas neretai įvardijamas kaip išskirtinis ir netgi su užsienietišku „prieskoniu“. Yra daug grupių, atliekančių kūrinius ekstremaliai, savo kūrybiniame plane mes taip pat to neišsižadame. Dabar niekas nesiginčija, jog mūsų muzika yra pakankamai sunki, bet galbūt ilgainiui ji nuskambės dar pikčiau. Aštresnį skambesį klausytojai galės įvertinti, pasiklausę mūsų debiutinio albumo, kurį tikimės užbaigti iki vasaros.

Kaip skirtingi muzikantai, kurie keitėsi grupėje, darė įtaką jūsų kūrybai?

Iš tiesų, grupės sąstatas keitėsi ne vieną kartą. Dabartinis branduolys yra tai, ko mes su Napalmu siekėme nuo pat SOUND INJECTED sukūrimo. Grupės progresas buvo labai tikslingas: iš pradžių atsirado muzika, vėliau – pavadinimas, dar vėliau – logotipas ir apipavidalinimai. Iš esmės muzikantų kaita mūsų pakraipos niekuomet nekeitė, nebent skambesį. Pavyzdžiui, atėjęs antras gitaristas, Saulius, savotiškai atrišo rankas Napalmui – jie pasidalino partijas ir dabar gali sugroti bei išgauti daugiau efektų.

Grupėje daugiau kūrybinio ar techninio darbo (turiu omenyje šlifavimą)?

Žinoma, grojant atsiranda įvairių niuansų, ypač darant aranžuotes. Tačiau, kuris procesas užima daugiau laiko, sunku pasakyti. Turbūt tiek kūrybinis, tiek techninis darbai yra vienodai svarbūs, nes, kai atsiranda nauja daina, dar nereiškia, kad ji atsidurs repertuare. Gitarų rifai, ritmika, ypač vokalas, daug ką keičia, o pati dainos struktūra įvairiais kūrybos etapais taip pat nestovi vietoje. Kai kurie dabar mūsų koncertuose skambantys kūriniai buvo pradėti kurti dar 2006-aisiais, bet per tą laiką pasikeitė neatpažįstamai.

Esate profesionalūs muzikantai. Papasakokite apie savo sceninę patirtį ir progresą joje.

(Juokiasi) Iš penkių SOUND INJECTED narių trys yra ragavę muzikos konservatorijose ir vis dar užsiima akademiniais dalykais. Grojame nuo 1992 metų: Aldas su Romanu anksčiau grojo EXTREME EXIT, vėliau populiarioje roko grupėje FAKS. Napalmas taip pat yra prisilietęs prie metalo, aš dešimt metų išgrojau roko grupėje VOODOO, o Saulius tebegroja su OSSASTORIUM. Sakydamas, jog savęs nelaikome profesionaliais muzikantais, įžeisčiau kolegas, tačiau klijuoti profesionalumo etiketę – pavojinga. Profesionalumas yra tarsi tobulumo sinonimas, todėl dažniausiai tokiais save laikantys muzikantai paprasčiausiai nebegali judėti į priekį.

Taip pat neretai giriama jūsų muzikos kokybė. Kaip nežinančiam žmogui atskirti kokybišką grojimą nuo, tarkime, mėgėjiško?

Visuomet muziką reikia išgirsti pačiam. Tai, kas rašoma spaudoje ir kokiomis spalvomis piešiama, yra dar ne viskas. Bet kuriuo atveju kokybės plika ausimi neatskirsi – reikia patirties muzikos klausyme. Pavyzdžiui, gyvame koncerte yra labai svarbus garsas ir tai, kiek muzikantai sugeba patys įgarsinti savo instrumentus, nepaisant prie pulto sėdinčio operatoriaus.

Neseniai „Midi Audio“ forume skaičiau apie tai, kaip Lietuvoje yra daromas garsas, – visi atlikėjai taip „užsispaudžia“, kad pačioje scenoje plyšta galva. To daryti nereikėtų – švara ir sterilumas kokybei yra itin reikšmingi.

Kaip vertinate „Wacken Metal Battle“ konkursą, kuriame jums neseniai teko dalyvauti, ir jo nugalėtojus PARALYTIC?

Savo pasirodymu, garsu ir „Wacken“ scena buvome išties patenkinti. Labai džiaugiamės, jog PARALYTIC turės galimybę ir tokią nuostabią patirtį koncertuoti prieš 80 tūkst. žmonių minią. Pats konkursas rodo, kad pagaliau Lietuvoje atsidarė sienos ir yra daugiau laisvės išvažiuoti, nei buvo ankščiau.

Žinoma, norėtume dar kartą pakartoti mūsų pasirodymą, kuris pro akis pralėkė nepastebimai. Kartais koncerto metu atiduodame visą save ir kai grojame, regis, pakylame nuo scenos. Muzika yra nuostabiausias narkotikas pasaulyje.