SOULFLY Vilniuje – prisilietimas prie Cavalerų dinastijos

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Kai prieš septyniolika metų garsieji brazilai SEPULTURA pirmąsyk „prasinešė“ per Vilnių, dar nebuvo ženklų, kad Cavalerų klanas netrukus subraškės, o paskui ir iškriks. Ne paslaptis, kad vidiniai konfliktai iš grupės išvijo pirma vyresnėlį Maxą, o po to ir jaunėlį Igorį. Kaip susiklostė likusių Sepų karjera, turėjome progos patirti prieš porą metų ir dar kartą turėsime šiemet. Broliukai Cavaleros netikėtai susimetė po „konspiracijos“ vėliava ir su ja jau taip pat leidžiasi į turus. Na, o kol kas kovo 18 d. turėjome galimybę išvysti trečią šių peripetijų ašį – Maxo Cavaleros suburtą SOULFLY.

Taigi dar vienas prisilietimas prie visame pasaulyje pagarsėjusią pavardę nešiojančių brazilų dinastijos. Čia nė kiek neperdedama, mat į turą, tuo pačiu ir į Vilnių, tėvukas pasiėmė savo įpėdinio komandą INCITE. Taigi keliaujam tą vakarą į tą patį „Forum Palace“, kuris, buvo pagrasinta, gali virsti griuvėsiais po šių dviejų gaujų invazijos. Trečiosios grupės nė kvapo, renginys netikėtai vėluoja, tačiau vis gausėjančiai publikai tai kaip tik proga išlenkti bokalą kitą ir pasišnekučiuoti su rečiau matomais draugais.

Bet štai ir pagrindinis veiksmas pribręsta. INCITE labai stengiasi, Maxo atžala net užveda publiką, tačiau akivaizdu, kad šioji laukia „sielų skrydžio“. Man asmeniškai jaunikaičiai palieka visai smagų įspūdį. Geras šėlsmas, geras draivas, nors nieko naujo šiame „kas nešokinės“ sunkesniame atitikmenyje nerandu. Groja INCITE neilgai, taigi ir nusibosti nespėja.

Ilgesnioji pertrauka, per kurią sužinau, kad per spaudos susibėgimą su Cavalerų Maxu nebuvo išvengta šį jau baigiančių „užknisti“ klausimų apie SEPULTURA laikus ir jo ryšius su šia komanda. Laimei, Maxas yra gan ramus ir sukalbamas, tad ir nemestelėjo riebesnių replikų įkyruoliams…

O „balsas.lt“ jau kaista atmosfera. Ne nuo garinamo vis gausėjančio išgerto alaus kiekio. Dėl to, kad baigiasi pasiruošimai ir scenon vienas po kito sušoka lauktieji SOULFLY vyrukai. O tada, sakykit ką norit, brazilai tvoja taip, kad tuokart užmiršti ir Sepus, ir Cavalerų konspiraciją! Apačioje liula tegul ir ne kraštutinai gausios, užtat ištikimos publikos gretos. Kiek aukščiau irgi aktyviai kratosi plaukuotos ir plikos makaulės, virpa net turėklai. Smagumėlis.

Maxas su Co. drebina sceną, sienas, lubas, nes čia skamba „Blood Fire War Hate“, „Prophecy“, „Doom“, „Eye For An Eye“, daugelis kitų patrakusio ar ramesnio ritmo SOULFLY gabalų. Čia, žiūrėk, folko motyvai, o ten jau trata krūvelė būgnų. Vaizdas ir jausmas palieka gilų įspūdį, tai jau tikrai. Bet kaip bekeiksnotų vyrukas sąsajas su SEPULTURA ir piktu prisimintų išsiskyrimo priežastis (dabar žmonelė vadelioja SOULFLY), neapsieinama be „Roots Bloody Roots“, „Refuse/Resist“. Šie žmones visada veda iš proto…

Viršvalandinis šou Forumo nesugriauna, bet ir abejingų reginiu nepalieka. Įspūdžiais dalinamasi ir stovint ilgoje eilėje prie rūbinės, ir paskui lauke – daugelis dar nespėję atsipeikėti. Na, ne tūkstantis galvų, kaip kalbama, bet vis tiek neblogai.

Neabejoju, kad Maxas prisimena 1992 m. ir tebesižavi Lietuvos publika. Ir atsinaujinusiu miestu. Be jokio patoso. Nebuvo jis arogantiškas ir tada, mat turėjau laimės pasišnekučiuoti tiek čia, tiek po koncerto Rygoje. Na, o dėvimi mūsų futbolo rinktinės marškinėliai brazilo, kurio šalyje tai ir sportas, ir religija, nestebina. Nors vienas kitas lietuviškas žodis nuteikia maloniai. Tuo tarpu bandau palyginti šį koncertą su poros metų amžiaus įvykiais „Metalmanijoje“ ir mūsiškis pasirodo šiltesnis, nuoširdesnis, artimesnis.

Turiu slaptą svajonę (kaip tas drambliukas, gal bus lemta išsipildyti). Pamatyti vienoje scenoje S., S. ir C.C. Būtų tiesiog kone šeimyninis susitikimas (C.C. vadyba užsiima Igorio žmona), kurio asmeniškai nė už ką nepraleisčiau. O ką gali žinoti, juk nuoskaudos ir nesutarimai taip pat kažkada baigiasi…