Reportažai

„Sonisphere Festival“ Varšuvoje: didžiojo ketverto įsiveržimas be stabdžių

2010.07.06 00:00, Birutė

Balandžio 20 d., kurią pasirinkau pamatyti METALLICA vizitą Vilniuje, buvo savotiškas startas kur kas solidesniam renginiui, beveik po dviejų mėnesių numatytam vienų iš artimiausių kaimynų sostinėje. Tiesa, pasiruošimas jam (autobusų nuoma, kontingento rinkimas, finansų judėjimas) jau vyko gerą pusmetį. Maždaug tiek pat galvoje kirbėjo mintis: kaip gi atrodys vienoje scenoje „didysis ketvertas“, kurio atstovai, laikinai pamiršę daugelį metų buvusias peripetijas, pirmą kartą drauge parodys tikrąją thrash metalo jėgą…

„Sonisphere Festival“ Varšuvoje: didžiojo ketverto įsiveržimas be stabdžiųFestivalis vyksta daugelyje šalių, tačiau Varšuva pasirenkama kaip arčiausias punktas, nors vertinant „lydinčias“ grupes, ne pats įspūdingiausias. Atkritus MASTODON ir pasklidus kalboms, kad galbūt vakansinę vietą užims dar vieni thrash‘o grandai – TESTAMENT – tai galėjo būti galingas ūgis ir smūgis. Deja. Beliko n-kartų matyti BEHEMOTH. Bet ir tai duona, kaip pasakytų kiti kaimynai, iš Rytų…

Taigi birželio 16-osios naktį sunkiosios nemigos kankinami tautiečiai renkasi į tris autobusus. Vieni nusprendę pailsėti iki muzikinio maratono, kiti tai padaryti iš dalies, o treti – nerimti ir visą naktį. Atsiduriu pirmųjų tarpe ir turbūt pirmą kartą per daugelio panašių kelionių epopėją iš tiesų pailsiu autobuse. Tiesa, pakeliui vyksta sustojimai, bet nerūkantiems ir neplempiantiems alaus kai kuriuos iš jų galima praleisti. Na, sulenktos kojos jau gerokai užgrūdintos, tai problemų taip pat nekelia.

Varšuva pasiekiama žymiai anksčiau nei planuota. Laimei, čia nebėra potvynio, nors koncerto vieta yra atokiau nuo šiemet varšuviečiams daug problemų pridariusios Vyslos. Taigi autobusai statomi užtarnautam poilsiui, o jų turinys pasklinda po artimiausius kabokus ir prekybos centrus, kurių aplink netrūksta. Net ir prekyba marškinėliais jau prasideda prie vieno iš marketų.

Laikas leidžiamas atsipūtus, o aplink nuolat daugėja artėjančio trenksmo žiūrovų. Pica ir alus. Alus ir pica. Įvertinus padėtį, kad dar iki renginio zonos pristatyta bio-WC, dabar gerti putojantį pavojaus nėra. Kabokuose gali gerti kiek telpa, tačiau jų prieigose visu smarkumu „semiami“ gėrimų mėgėjai. Lenkų policija, žinia, kruopščiai vykdo pareigas neleisti gerti viešose vietose. Prekybos centras taip pat šurmuliuoja. Jame tenka patirti, kad maistas ir gaivieji gėrimai gerokai pigesni nei pas mus, nors stipresnieji kainuoja panašiai. Nusičiumpame tik sulčių paką, mat nusimato karšta popietė.

14:00 startuoja įleidimas į didžiulę renginio teritoriją. Verta bandyti į ją patekti iš karto, nes žmonių eilė tik didėja. Tada dar sunku įsivaizduoti, kiek jų susigundys ne kasdien pasitaikančiu reginiu. Taigi staigiai dorojamos tos sultys ir sėkmingai įveikiama net trijų patikros užkardų zona. Tada dar tenka gerokai pakeliauti pro visokius atrakcionus, maisto/gėrimų palapinių ir WC virtinę, kol pasiekiam scenos prieigas. Įvertinus grojimo laiką ir vis dėlto smarkokai kaitinančią saulę, geriausia išeitis atrodo apsistoti ties dešiniųjų tribūnų aptvaru, juolab kad ten yra medinė platforma. Pozicijos užimamos laiku, mat tos vietos populiarumas nuolat didėja.

Lygiai 15:55 „garso sfera“ paleidžia BEHEMOTH. Greit primetu, kad šiuos matau penktą kartą, taigi po kelių gabalų sėdu ant tos platformos. Garsas lenkams, aišku, sumažintas ir nepakankamai kokybiškas, o įvertinus, kad tai death/black metalas, skambesys gaunasi kažkoks sujauktas. Tuomet pajunti, kad galbūt ir gerai, jog pirmoji grupė gros neilgai. Taip pat aišku, kad šiuo atveju daugiau laukiama kitų keturių komandų, taigi mitinės būtybės vardą nešiojantys juoduliai su Nergalu priešakyje (tenesupyksta uolūs jų gerbėjai) tąkart tiesiog įvertinami kaip pagrindinio patiekalo padažas.

Po nedidelės pertraukos, kurios metu tikrai be šansų suspėti ko nors nusipirkti ar kažką ištuštinti, scenoje pasirodo pirmieji „Big 4“ atstovai. ANTHRAX. „Juodligės“ skleidėjai, sakyčiau, savo laiku nepelnytai nustumti į žemesnį thrash‘o lygmenį, čia itin domino, nes esu iš tų, kurie Joey Belladonna erą grupės kūryboje vertina labiausiai. O čia gi reunion… Taigi mikliai strykteliu ant kojų sulig pirmaisiais akordais. Garsas pagerėja, nors jo vis tiek mažoka. Jau tada kyla įtarimas, kad net didžiajame ketverte yra didelių ir didesnių. Bet viską atperka puikus grupės draivas, geriausių beveik per trisdešimtmetį sukurtų gabalų pluoštas, pirmą kartą scenoje matomas Joey ir jau ne pirmą kartą – ilgametis nerimastingasis Scottas. Senoji komanda tikrai paskleidžia „mirtiną užkratą“ ir atrodo puikiai. Tai ir įspūdis puikus. Sako, kai kas iš bendražygių euforijos būsenoje sumanė net pulti prieš trešerius ant kelių. Įdomu, kuriam iš jų pasimelsti?..

Sulig antruoju trenksmu (ir pirmu esminiu) atsiradus „apetitui“, imu laukti kito ėjimo. Atsigręžus ir pamačius didžiulę minią, nekyla noras kažkur trauktis. O ir žvalgyba praneša, kad kur nors stovėti eilėje – reiškia praleisti pusę koncerto. Vėliau iš tiesų tenka girdėti, kad pvz. prie alaus žmonės praleido porą valandų. Taigi pats laikas vėl ramiai prisėsti ir prisiminti, kad ne valgyti (deja, šiuo atveju ir ne gerti) mes čia susirinkome…

Antrieji iš „Big 4“ žada pikantišką skonį. Arba „didžiąją mirtį“. Taip, tai aikštingojo garbaniaus Dave Mustaine MEGADETH. Ta proga net abu Deivai susitaiko ir vėl stoja vienon scenon. Stoju savo poste ir aš, nes šią komandą iki šiol teko matyti tik kartą. Saulė kepina veidą ir rankas, bet tai nė motais. Juk sklinda ne mažiau galinga thrash‘o dozė, dargi vienas iš mėgiamiausių (manau, ir geriausių) albumų „Rust in Peace“ sugrojamas beveik visas. Jau nekalbant apie „parduodamą taiką“, „griovimo simfoniją“ ir kitus žymiuosius šmotus. Tik štai frontmeno balsas kartais gerokai šlubuoja ir vos girdimas. Tai kompensuoja puikūs gitaros solo ir, be abejo, pritarianti žmonių jūra. Užskaitom, kaip sakoma. Deja, įgarsinimas ir čia ne idealus, taigi kaip ten su tais didžiaisiais?

Didelį įspūdį palieka pertraukų metu danguje „mirties kilpas“ darantis ir kitokius triukus krečiantis malūnsparnis. Visi spokso į dangų, daugelis bando įamžinti neregėtus viražus. Pati esu ekstremalių pojūčių šalininkė, bet iki atrakcionų nusibrauti jau be šansų, taigi įsivaizduoju, kaip jausčiausi tame malūnsparnyje. Šiuo neteko net „normaliai“ skristi, o čia taip, „mirtinai“…

Pasvajojus laikinai užsimiršta kylantis alkis, troškulys, na, ir išgerto sulčių pako pasekmės. O toliau ir svajoti nebereikia, nes scenoje rodosi SLAYER. Šie matomi jau irgi berods penktą sykį, ale gi „veža“, velniai, kiek bematytum. Žinom žinom, kad „mūsų nekenčia dievas“, bet „laukia pragaras“, „dangaus pietūs“, ir apskritai, „pasaulis kruvinas“… Pavydėtinai pastovios sudėties internacionalinis ketvertas, kaip visada, kerta negailestingu, aršiu pulsuojančios dinamikos ritmu ir užkuria begalinį šėlsmą ryškėjančių šviesų fone. Nedidele išimtimi, sugrojamas svarbiausias grupės repertuaras ir tai turėjo patenkinti visus. Bet štai garsas vėl krečia šunybes, o esant tokiam grojimo tempui ir instrumentų deriniui, kartais skambesys panašus į jovalą. Bet užtat pašėlta kaip reikalas. Ir kiek gi tų žmonių susirinkę? Tada dar sunku buvo įsivaizduoti, kad gal ir 100 000.

Saulė jau spėjo daugelį paversti kone „mulatais“, tačiau dabar jos vaidmuo atitenka galingiems prožektoriams. Pasiruošimas paskutiniam vakaro šou užtrunka, bet prisiminus METALLICA efektus ir derinimosi įpročius, nekeista. Taigi laukiam. Ir štai, jau sutemusį dangų nušviečia šviesų šleifas, skamba gerai žinomas intro, JKLR pasiruošę, varom!

Net nesitikint išgirsti kažką naujo (nors repertuaras kaskart skiriasi, kaip paaiškės vėliau, net ir lyginant kitus „Sonisphere“), ši komanda išsiskiria scenine įranga. Ir skambesiu. Čia galima ir papriekaištauti tiems „didžiausiems“ iš didžiųjų, kad akivaizdžiai užsakė sau ir galingesnį, ir „švaresnį“ garsą. Bet tiek jau to. O setlistas, kaip ir ugnies bei apšvietimo efektai, tą vakarą išties palieka teigiamas emocijas. Ypač „One“ komplektas. Manau šią kompoziciją besant vieną iš sėkmingiausių žymiųjų kaliforniečių kūryboje, taigi kiekvieną kartą mėgaujuosi juo. Žinoma, puikūs ir „For Whom The Bell Tolls“, „Fade To Black“, „Sad But True“, „Master Of Puppets“, „Creeping Death“, „Enter Sandman“… Net ir „popsovas“ „Nothing Else Matters“ gali būti patrauklus. Ir neabejotinai tradiciškai šou užbaigiantis „Seek and Destroy“.

Smagu matyti jaunikaičius ir mergeles, kurie dar nebuvo gimę, kai METALLICA pradėjo karjerą, traukiančius daugelį grupės kūrinių. Darau tą eilinį kartą ir pati. Ir grupei pritarsi, ir atmintį palavinsi. O žiūrovų pritarimo labai reikia, mat Hetfieldas laikas nuo laiko „chaltūrina“ ir pats nedainuoja. Kai kam atrodo, kad tausoja kimstantį balsą. Aš linkusi manyti, kad tai paprasčiausiai publikos užvedimo būdas.

Kaip bebūtų, paskutinius METALLICA akordus girdime iš būdelių ir prie maisto palapinių. Apsidraudžiant nuo to, kad vėl liksime be nieko, kai pasibaigus šou visi plūstels prie tų išganingų vietelių. Iš toli scena atrodo dar efektingiau, galima žvalgytis ir į tolimuosius ekranus. O pasistiprinti reikia, nes laukia eiliniai „sunkūs“ keli šimtai kilometrų…

Susirinkus į autobusus paaiškėja, kad vieną mūsų ekipažo jaunikaitį, matyt, atleidusį vadeles pajutus laisvę nuo tėvų globos, uždarė areštinėn. Taigi laikas gaištamas aiškinantis situaciją. Galiausiai gimdytojai apsiima ryte atžalą pasiimti patys (ir tikriausiai gerai duoti pylos), taigi galima judėti. Beveik be sustojimų iki Lietuvos. Naktis – taisyklių laužymo metas, ar ne?

Ryte buvę bendraminčiai tradiciškai pasuka savais keliais. Kai kam dar ir darbai laukia. O jau patys „pasiučiausi“ sulaukia 22 d. ir, pakloję „basanavičių“, iki išnaktų stebi „Sonisphere“ transliaciją iš Sofijos. Taip taip, tose minkštose kino teatro kėdėse, be eilių prie alaus ir užkandžių. Pažiūrėję spaudos konferenciją, nepastebim priešiškumo tarp trijų komandų atstovų, bet Kerry Kingas kalba atskirai. O Dave Mustaine atrodo prastai ir, rodos, kokiu dešimtmečiu vyresnis už Larsą bei Scottą. Dar paaiškėja, kad „didžiojo ketverto“ repertuaras iš dalies kitoks nei Varšuvoje. Ir kas labiausiai nustebina – visų (išskyrus tris Slayerius) sugrotas „Am I Evil?“ Įspūdis nepakartojamas. Tai kompensuoja balkone vaikštinėjančių personažų keliamą erzelį ir pačios nejudrumo būsenos nepatogumus. O jau po vidurnakčio grįžtant namo, galvoju ne apie laukiantį sunkų trečiadienį, o apie dvigubą „Big 4“ dozę. Tam kartui užteks…

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
m0rc|us
2010.07.15 16:33

buvo gerai:)

Vic_Rattlehead
2010.07.13 21:13

Beveik visiskai ne y tema :)

Kalba apie metielikos vaidmeniskuma deklaruojant big4 vienibe ligibe ir pan shudus, o realybej savo “mes populiariausi” ego tenkinima pigiais triukais masems.

Seniukas
2010.07.11 16:57

Aha, o antraksai, megadefai ir slejeriai tai grynai iš idėjos grojo. Visai nekomerciniu pagrindu atsidūrė tame sonisfere. Tik metalika viską gadina…

Vic_Rattlehead
2010.07.11 15:34

“Cia galima ir papriekaištauti tiems „didžiausiems“ iš didžiuju, kad akivaizdžiai užsake sau ir galingesni, ir „švaresni“ garsa. Bet tiek jau to.”

Ne tiek to. Tegul springsta shudu ir $ misiniu.

sator
2010.07.10 17:51

HMR :: 2010-07-08 11:52:59
Nu ka, dabar beliko savo svajoniu ketvertuka vienam koncerte pamatyt – Pugaciova, Kirkorovas, Ivanushki International ir Laskovyj Maj. Va cia tai butu bomba !!!

P.S. O jeigu dar Aria apsildyu, isvis nurautu stoga m/

pritariu HMR, nors mano svajonių ketvertkas būtų Pugačiova, Kirkorovas, Orbakaitė , Galkinas, o daina – “vsio mogut karaly”:))

p.s. mano komentaras neturi nieko bendra su sonisphere reportažu..

Jos Vardas Arturas
2010.07.10 11:23

na as sioje vietoje irgi ne genijus, bet vis dar gyva :D rasyk i metalisto dienorasti :) labiau nesklandesnio teksto nei pas mus su crazyte ir shatune apie kelione i Bialystoka rast neimanoma :D tad …

BiesaZ
2010.07.10 11:13

Neturiu sugebėjimų rašyt sklandžius koncertų reportažus. Dar po to nulinčiuos ferrumo chebra. ;)

Jos Vardas Arturas
2010.07.09 01:44

o tu Biesai kodel neparasei?

BiesaZ
2010.07.09 01:40

Apie AC/DC nieks ir neparašė..

HMR
2010.07.08 11:52

Nu ka, dabar beliko savo svajoniu ketvertuka vienam koncerte pamatyt – Pugaciova, Kirkorovas, Ivanushki International ir Laskovyj Maj. Va cia tai butu bomba !!!

P.S. O jeigu dar Aria apsildyu, isvis nurautu stoga m/

Avarinis_
2010.07.07 09:10

buvo gerai :)

Gremlin
2010.07.07 08:21

“Metallica skiriasi scenine iranga” – nejuokauk… Pozeriai tie metalika. Pasikinejo kitiems kad jie atrodytu zjb.

Miuleris
2010.07.06 20:48

viskas buvo super, bet tos žmonių masės žiauriai užkniso:) žiauriai

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus