SOLEFALD "In Harmonia Universali" - paribiais

Kas susipažinęs su muzikos teorija, nesunkiai supras, kodėl būtent black atstovai dažniausiai iš visų metalistų staiga ima ir pasuka “avant-garde” pusėn, t.y. ima groti arba gluminantį šios muzikos gerbėjus black, arba išvis neaišku ką. Tačiau nereikia nė teorijos – faktas akivaizdus. Netradicinio black lyderiai Arcturus išbandė abu kelius; antruoju pasuko ir (kaip visada) norvegų duetas, pasivadinęs Solefald – “saulėlydis”.

Solefald – tai kito “daugmaž-black” kolektyvo “Borknagar” narys ir vietinis poetas. Viso labo du asmenys. Būtent faktas, kad grupė apskritai neturi sudėties, leidžia kūrėjams laisvai rinktis išraiškos formas (galima palyginti su one-man-army “Hollenthon”). Klasikinė gitara, saksofonas, vyrų choras ir net “Deep Purple” išgarsinti Hammondo vargonėliai – dar ne viskas, ką galima išgirsti naujausiame dueto albume “In Harmonia Universali”. Šie instrumentai it karoliukai įsiterpia į patamsinto metalo audinį ir priverčia jį tviskėti visai ne juodai.

Puristai labiausiai pasiges draskomų balso stygų – vyrauja skausmo iškreiptas melodeklamavimas ir švarus, chorinis (paprastai dvibalsis) vokalas. Tenka pastebėti, kad balso galimybės, palyginus su instrumentuote, vis dar lieka neišnaudotos ir vokalinės partijos po kiek laiko ima skambėti vienodokai. Čia gelbsti dainų tekstai… žinoma, jei juos supranti, mat Solefald pasižymi unikaliu daugiakalbiškumu: tame pačiame albume dainuojama norvegų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, o paklausius vieną ar kitą kūrinį galima išgirsti Muncho paveikslų aprašymą arba kandų pasišaipymą iš pasaulio, kuriame viskas – ir meilė – tampa preke.

Tokia muzika turi vieną esminį trūkumą komercijai: ji nesuvirškinama iškart. Atrodo, kad visko sudėta per daug, kad ją sudaro vien triukų kratinys. Tačiau ausyse vis tiek kažkas lieka, neapleidžia mintis: “Ten juk buvo ir įdomių vietų, ar?” Pagaliau nusprendi išklausyti dar kartą. Kad išgirstum daugiau.

Pirmasis kūrinys, “Nutrisco et Extingo”, išsivysto iš klasikinės gitaros motyvo ir iš pradžių primena vargoninį choralą (be jokių vargonų), o vėliau pavirsta fonu ilgesingam saksofono solo. “Mont Blanc Providence Crow” – improvizacija pagyvenusio ir širdžiai mielo skambesio pagrindu. Vietomis nebeaišku, ko labiau norisi, Solefald naujovių ar tų gitarų… o naujovėms vaizduotės užtenka, čia telpa ir elektronizuotas vokalas, ir fleitos etiudai. “Christiania” (su paantrašte “E. Muncho įamžinimas”) labiausiai koncentruojamas į klavišinius – Hammondo vargonėlius ir fortepijoną, bet kartu su pavadinimu įsikrausto ir bažnytinis choras. Kompozicija “Epictetus and Irreversibility” – bene vienintelė albume, kurią daug nesiginčijant galima apibūdinti kaip “black metal”, kad ir netradicinį, su klasikiniais intarpais. “Dionysify this Night of Spring” – minispektaklis, kurio erotinis turinys pateikiamas naudojantis graikų mitu apie dievo Dioniso pavasarines šėliones. Instrumentiniame “Red Music Diabolos” priartėjama prie atonalumo, bet visai harmonijos neatsisakoma – išeina toks “vienos natos kūrinys”. “Buy my Sperm” – jau minėtas satyrinis pareiškimas. “Gausi geriausia… intelektualus, gerai sudėtas, rašantis eilėraščius…” – “parsiduoda” kūrinio balsas. “Liberation of Destiny” prasideda gana ilgu gitariniu preliudu, bet pamažu įsibėgėja iki didžiausio albume tempo. Šią kompoziciją supa du kūriniai prancūzų ir vokiečių kalbomis; be šio fakto, nuo bendros nuotaikos jie nelabai skiriasi. Galima paminėti, kad “dėl tvarkos” “Sonnenuntergang in Weltraum” baigiasi klasikinės gitaros motyvu, kaip albumas ir prasidėjo.

“Harmonia in Universali” reklamuojantis straipsnis teisus: kiek klausau, vis randu čia šio to naujo. Ir tuo pat metu kiekvieną kartą lieku kažkaip nuvargęs. Gal tai kaina, kurią turiu mokėti, šlaistydamasis black metal paribiais. Keistenybių kolekcionieriams rekomenduoju, visiems kitiems – skonio reikalas. Et, paleisiu dar kartą “Mont Blanc”…:)

Vertinimas: 7/10

SOLEFALD – IN HARMONIA UNIVERSALI
Century Media, 2003

1. Nutrisco et Extingo
2. Mont Blanc Providence Crow
3. Christiania (E. Munch Commemoration)
4. Epictetus & Irreversibility
5. Dionysify This Night of Spring
6. Red Music Diabolos (instrumental)
7. Buy My Sperm
8. Fraternite de la grande Lumiere
9. The Liberation of Destiny
10. Sonnenuntergang im Weltraum

Trukmė – 60:17