SLAYER “God Hate Us All” - Šėtonas myli mus visus

Pirmąkart pamatęs šį albumą, aš niekaip negalėjau sulaikyti kažkokio idiotiško krizenimo. Gal viskas dėl to, kad šis albumas vėl sukėlė Amerikos davatkų pasipiktinimą, o gal ir dėl to, kad Slayer eilinį kartą įsipainiojo į skandalą, kurio jie, mano nuomone, visai neužsitarnavo.

Ne, šįkart leidybos firmai neužkliuvo tekstai, kurie, nors ir būdami pakankamai ekstremalūs, metalo pasaulyje tai jau seniai tapo norma (o ir palyginti su tokiais ekstremalais kaip Deicide, Impaled Nazarene ar Rotting Christ, seni geri Slayer iš viso atrodo balti ir pūkuoti. Ne, šįkart triukšmas kilo dėl albumo viršelio. Leidybos firmos cenzoriams užkliuvo apdeginta ir sušaudyta Biblija, ant kurios išraižytas grupės logotipas ir albumo pavadinimas, tad jie, nurodė jį pridengti figos lapeliu, idant į įrašų parduotuvę užsukusi kokia vienuolė nenugriūtų vietoje, pamačiusi tokią šventvagystę. Jei Kerry Kingas, sukandęs dantis dar iškentė tokį pasityčiojimą iš kūrybinės laisvės, tai kompanijai užsigeidus pridengti ir albumo pavadinimą, jis pagrasino iš viso susirinkti lagaminus ir pakeisti leidybinė firmą. Galutinis produktas dabar pardavinėjamas su tuo “figos” lapu, o norintys pamatyti originalų albumo viršelį, privalo pirma jį įsigyti ir išsipakuoti.

Albumo viduje mūsų laukia trylika pasiutusių kompozicijų, vis tokių pat jaunatviškai ekstremalių, greitų ir energingų. Tomo Arayos balsas skamba vis taip pat energingai, piktai, trykšta tulžimi ir panieka veidmainiškos krikščionybės atžvilgiu, o Kerry Kingo gitariniai solo verti didžiausio įvertinimo.

Na, Slayer meistriškumas, manau niekam nekelia abejonių, tik šis tandemas galėtų bent kiek paįvairinti savo muziką, nes toks ortodoksiškas žanro normų paisymas, galiausiai priveda prie autoplagiato. Neišvengė šitos ligos ir žymieji amerikiečiai. Visi muzikiniai ritmai jau girdėti, satanistiniai tekstai nuvalkioti iki banalybės, jei tai būtų kas kitas, o ne Slayer, rizikuotų likti iš viso nepastebėti. Nors gal ir ne. Visa albumo medžiaga sumeistrauta taip, kad parduoti kuo daugiau kopijų. Pajutę, koks albumas buvo populiariausias, Slayer įrašė albumą, begėdiškai panašų į “Season In The Abyss”, taigi, mano kuklia nuomone, albumas vertas to, kad jį nusipirkti. Šie vyrukai per seniai trinasi metalo scenoje, kad nežinotų, ko iš jų laukia fanai. Ypač verti dėmesio kūriniai: ”God Send Death”, “Threshold”, ”Exile” ir ypač “Bloodline”- linksma dainelė apie vampyrus, kažkas labai primenantis “Season…” ir tuo pat metu pretenduojantis į kažką nauja.

Šis albumas įrašytas jau su nauju būgnininku Polu Bostafu (Paul Bostaph), ir nors Slayer būgnininkus keičia dažniau nei kojines, pakeitimas muzikos kokybei neatsiliepė – naujasis “stukačius” būgnus lamdo ne blogiau nei Krisas Lombardo. Malonaus klausymo!

Track list:
1. Darkness Of Christ
2. Disciple
3. God Send Death
4. New Faith
5. Cast Down
6. Threshold
7. Exile
8. Seven Faces
9. Bloodline
10. Deviance
11. War Zone
12. Here Comes The Pain
13. Payback