SKYFIRE "Spectral" - metalo stilių prizmė

Įminkite mįslę: kažkiek power, kažkiek progressive, pretenzijos į black/ death, stiprios klavišinių partijos ir sintezuojama orkestruotė. Ir tai ne CHILDREN OF BODOM. Kas? “Tik ne dar vienas Bodom’ų klonas, tik ne dar vienas…” Jūsų maldos išklausytos. Šiandien pristatysiu kolektyvą, kuris gali būti vadinamas lygiaverčiu COB konkurentu, o ne atspindžiu – SKYFIRE iš Švedijos.

Tiesą pasakius, SKYFIRE nesiveržia užimti tą pačią nišą kaip ir COB. Grupės skambesį galėtų paaiškinti jos sudėtis: abu lyderiai, Andreas Edlund ir Martin Hanner, groja gitaromis ir klavišiniais. Platus akiratis leidžia eksperimentuoti studijoje ir gauti triaukštes melodines linijas, kurias palydi kokybiška ritminė grupė. Tačiau dėl tos pačios priežasties kolektyvas retai groja gyvai – juk kiekvienam koncertui tenka ieškoti kviestinių klavišininkų. Kitas faktas, rodantis, kad SKYFIRE lyderiai tiksliai žino, ką jie nori groti, yra vokalisto paieška. Hennrik Wenngren, kuris įsijungė į grupę nuo antrojo demo įrašo, gyvena per tūkstantį kilometrų nuo likusio kolektyvo – tačiau būtent jis tapo nuolatiniu SKYFIRE nariu. H.Wenngren’o balsas, atitinkantis vidurį tarp black ir death, yra atsvara orkestriniam klavišinių skambesiui.

2004-aisiais grupė pakeitė įrašų kompaniją ir išleido trečiajį albumą “Spectral”. Pirmieji albumai buvo daug žadantis, bet vis dėlto pradedančios grupės produktas (palyginkite “Finntroll – Midnatters Widunder” ir jų “Nattfödd”). Be to, “Abyss” (ang. bedugnė) studijos skambesys taip pat ne visai atitiko kolektyvo grojamą muziką. Dabar tai pasikeitė, kliūčių tarp muzikantų ir klausytojų sumažėjo, todėl galima geriau įvertinti, ką mums siūlo SKYFIRE.

Kolektyvas nesimaivo. Net išklausius visą albumą, geriausiu jo kūriniu man liko pirmoji kompozicija “Conjuring the Thoughts”. Tai keli kūriniai viename, kiekvienas su savo tema ir melodijomis, plius stilizuoti death atšakų motyvai, plius nuostabūs perėjimai, plius dvibalsiai gitarų himnai vidurinėje dalyje (nepamirškime bosisto)… galima vardyti ir vardyti. Nors kompozicijos trukmė – šešios su puse minutės, už ją galima atleisti daug ką. Laimei, “Spectral” ir toliau nesiprašydina atleidimo. “Effusion of Strength” atitinka melodiškąją SKYFIRE pusę, turi mažorinių intarpų ir apskritai yra gana žaisminga. “Shivering Shade” prasideda trijų dalių metru tačiau pagrindinė tema – dviejų dalių. Mistiškumo suteikia atmosferinė pauzė viduryje. “Cursed by Belief” – dar viena daugiasluoksnė kompozicija. Atrodo, kad grupei tiesiog nuobodu groti tą patį ilgiau nei pusę minutės. Tačiau muzikinė mintis nešokinėja, perėjimai nepriekaištingi. “Awake” ir “Hoid of Hope” gana panašūs (skamba kaip vieno kūrinio dalys) ir savo stuktūra primena progressive metal – užsukta ritminė mašina ir palikta vietos visiems solistams. Soluotės metu klavišiniai šiek tiek primena “Dimmu Borgir” skambesį. “A Dead Man’s Race” ir “Shadow Creator” pasižymi greitomis, sąlyginai brutaliomis (IMO galėtų būti dar brutalesnės) dalimis, kurias keičia įsimenanti melodija (“Dead Man’s Race”) arba ritmo kaita (“Shadow Creator”). Beje, atlikdami “Void of Hope” bei “A Dead Man’s Race” muzikantai sau leidžia ir gryno power metal gabaliukus, o “Shadow Creator” yra vienintelis kūrinys, kuriame pasistengus galima išgirsti “švarų” balsą (po vieną natą dviejose vietose, taigi pasistengti reikia). Albumas baigiamas “Tranquillity’s Maze” – kompozicija, kuri skambi ne dėl solinių partijų, o dėl bendrų kolektyvo pastangų.

Keista – nors dar pirmo kūrinio pradžioje buvai įspėtas, kad “This is not a dream”, tik nutilus muzikai pasuki galvą į laikrodį įsitikinti, kad kažkur pametei 43 minutes. Ak, jei viską taip naudingai pamestum…

Vertinimas: 9/10

SKYFIRE – SPECTRAL
Karmageddon Media, 2004

1. Conjuring The Thoughts
2. Effusion Of Strength
3. Shivering Shade
4. Cursed By Belief
5. Awake
6. Void Of Hope
7. A Dead Man’s Race
8. Shadow Creator
9. Tranquillity’s Maze

Trukmė: 43.17