Sigis Vėlyvis: Lietuvos publiką sunku nustebinti

Prisipažinsiu – nesu girdėjęs „Kielwater“ muzikos, tačiau žinau, jog už šio dar pakankamai naujo Lietuvos undergroundo pasaulyje vardo slepiasi anaiptol ne naujokai. „Kielwater“ ištakos siekia gana gerai sunkiosios muzikos mėgėjams žinomą progresyvinio metalo grupę „Spellbound“.

Niekur nepavyko rasti išsamesnės informacijos apie „kielwaterius“, tad jūsų ir mūsų dėmesiui interviu su vokalistu Sigiu Vėlyviu, dainavusiu grupėje „Spellbound“, o vėliau – „Ruination“. Sigį turbūt drąsiai galima laikyti vienu iš „Kielwater“ idėjinių lyderių bei nepaskutiniu undergroundo vokalistu Lietuvoje.

Trumpai – kada susikūrėt ir kur siekia „Kielwater” šaknys?

Susikūrėme 2002 m. antroje pusėje. Tuo metu abu gitaristai Tomas (ex„Necropsy“, ex„Spellbound“) ir Marius (iki šiol groja grupėje „Žalvarinis“) laikas nuo laiko savo malonumui pagrodavo kartu namų sąlygomis. Prie jų prisijungė senas Mariaus pažįstamas bosistas Aurimas, kuris tuo metu talkino grupei „Meressin“.

O čia pasimaišiau ir aš. Man jau senokai norėjosi daryti kažkokį rimtesnį „muzoną“ nei „Ruination“, tad nusprendėme pabandyti kažką sukurti kartu. Liko tik surasti būgnininką. Mes jau nuo senų laikų buvome pažįstami su Domu (ex“Undertaker“, ex“Misopsychia“), kuris tuo metu niekur iš esmės negrojo, tad jam pasiūlėme prisijungti. Jis sutiko, o be to leido nemokamai repetuoti gyvūnėlių bandymų laboratorijoje, kurioje dirba sargu. Gerai, kad ta repeticijų patalpa yra kiek atokiau nuo kabinetų, kuriuose vyksta bandymai ir visokie žvėrių mėsinėjimai, nes kvapai juose ne patys maloniausi….

Kodėl nebėra „Spellbound”?

„Spellbound“ iširo, nes bendravimas tarp kai kurių muzikantų tapo nenormalus, tiek muzikine, tiek žmogiškąja prasme. „Spellbound“ sudarė žmonės, kurie norėjo groti daugiau mažiau skirtingą muziką. Muzikantų stygius Lietuvoje buvo vienintelė priežastis, kodėl grupė taip ilgai gyvavo. Kita priežastis gal būtų ta, kad po mano brolio Roko (kuris grojo gitara ir buvo vienas grupės įkūrėjų) mirties mes nesugebėjome atgaivinti to entuziazmo ir dvasios, kuri tvyrojo grupėje iki tol.

Kas tave paskatino išeiti iš „Ruination”?

Dar prieš man pradedant dainuoti „Ruination“, grupėje vyko diskusijos ar aš būsiu pastovus ar laikina vokalistas, kol jie suras kitą kandidatą.

„Ruination“ visada norėjo turėti tokį vokalistą, kuris dainuotų ir melodingai, ir agresyviai, t.y galėtų „pakriokti“ kur reikia. Mano „kriokimo“ gabumai yra labai prasti. Todėl atsiradus žmogui, kuris galėjo išpildyti „Ruination“ norus, man teko pasitraukti.

Kaip apibūdintum „Kielwater“ muziką?

Iš esmės tai yra panašu į tai, ką darė „Spellbound“, vien jau dėl to, kad dainuoja tas pats vokalistas. Dabar mes gal tik rečiau naudojame komplikuotus ritmus, be to dainų struktūra tapo paprastesnė.

Apibūdinimas „progressive/psychodelic metal“ tikriausiai tinka ir „Kielwater“.

Kokios grupės daro įtaką kūrybai?

Visų ir neišvardinsi. Aišku, kad beveik visus mus kažkada ypač stipriai paveikė roko klasika – „Led Zeppelin“, „Black Sabbath“, AC/DC, „Jethro Tull“ ir pan.

Tą patį galima pasakyti apie „heavy“ bei „speed/thrash metal“ grandus, tokius kaip ankstyvąją „Metallica“, „Slayer“, „Iron Maiden“ ar „Judas Priest“.

Iš naujesnių grupių kai kam iš mūsų patinka „Machine Head“, „Dewin Townsend“, „Nevermore“, „Psychotic Waltz“.

Mano paskutinių metų favoritai yra VAST, „The Tea Party“, „Anathema“, Jeff Buckley ir „Tool“.

Kiek „Kielwater“ jau sugrojo koncertų ir kuris pasirodymas buvo labiausiai vykęs?

Rimtesnių pasirodymų turbūt buvo apie keturis. Man kažkuo labiausiai patiko „Impaled Nazarene“ turo koncertas Vilniuje, nors daug kas sakė, jog mes jame iškritome iš bendro konteksto dėl savo lengvesnio stiliaus, cha cha.

Dėl salėje tvyrančios kažkokios negatyvios įtampos jis man priminė senus laikus, kai metalas dar sutraukdavo po 800-1‘000 žmonių į koncertus.

Yra planų įrašyti gabalus (o gal jau turite įrašę)?

Pradžiai pasidarysime įrašus namų sąlygomis, tik reikės būgnus studijoje įrašyti. Šiais laikais atsirado labai gerų kompiuterinių programų, jos tarsi namų studijos. Nebeliko prasmės investuoti didelius pinigus į įprastą studiją, kai žinai, kad panašų rezultatą gali pasiekti beveik nemokamai.

Aišku, mes pasiruošę mokėti ir didesnius pinigus, bet tam reikalingas protingas žmogus prie pulto, kuris neeikvotų tuščiai brangaus studijos laiko ir galėtų greitai padaryti kokybišką įrašą + suvedimą + masteringą. Aš tokių žmonių Lietuvoje kol kas nesu sutikęs.

Tavo mintys apie dabartinę Lietuvos alternatyvinės muzikos padėtį. Ar matai kažkokių teigiamų poslinkių, ar vis dar nėra jokios šviesos tunelio gale?

Teigiamų poslinkių gal ir yra, po truputį atsiranda vis daugiau jaunesnių
veidų, gaila tik, kad didžioji dauguma jų groja arba „black“, arba „death, arba „numetal“.

Iš kitos pusės mūsų publika jau yra pakankamai prisisotinusi alternatyvine muzika iš Vakarų, tad jos kažkuo labai ir nenustebinsi. Vienintelis šansas yra įnirtingai veržtis į užsienį, juolab, kad ir galimybes dabar yra žymiai geresnės nei prieš kelis metus. Albumus galima leisti savo lėšomis ir platinti užsienyje per „mailorderius“, arba tiesiai iš Lietuvos. Galima susiorganizuoti nedidelius turus kitose šalyse per daug neuždirbant, tačiau ir nesėdant į minusą Taip pat labai pasistūmėjo ir reklama internetu.

Kur eitum – į “Vader” ar į “Mayhem”?:)

Atvirai pasakius manęs nedomina nei vieni, nei kiti, bet „Vader“ vis gi kažkuo truputėli įdomesni.