SIGH „Imaginary Sonicscape“ - siaurom akim į metalą...

Grupė SIGH iš Japonijos savo muzikinę veiklą pradėjo po garsiosios „Deathlike Silence Productions“ kompanijos ženklu, kurios galva, kaip žinia, buvo Oysteinas Aarsetas (arba Euronymous) iš MAYHEM. Tačiau japonai ilgai neužsibuvo po „true and evil“ aureole ir nusprendė paeksperimentuoti. Kuo toliau, tuo labiau jų darbai įgaudavo ypatingą šarmą ir naujoviškumo atspalvį vienspalviu betampančiame metalo pasaulyje. 2002-aisiais metais pasirodęs vyrukų „Imaginary Sonicscape“ tik patvirtino tai, jog SIGH ne tik pramynė pėdas užpustytuose metalo pusnynuose ateinančioms kartoms, bet ir tai, jog šie eksperimentatoriai nesiruošia žygiuoti pusnynais viena kryptimi.

SIGH – viena iš šiuo metu gana greitai populiarėjančio post/avangarde black metalo sluoksnio grupių, tiesa, šių muzikantų kuriama muzika yra tiek įvairi, jog vargu ar jai apibūdinti tikslinga būtų vartoti black metalo terminą. Apskritai „Imaginary Sonicscape“ albume greičiausiai rimčiausias ir gal net vienintelis juodmetalio komponentas – vokalas (screamingas), gana kokybiškai ir tikslingai įtonuojantis į greitą ir kintančią muziką. O muzika albume girdima įvairiausia… Sunku tiksliai išvardyti, tačiau bent kiek muziką išmanantis klausytojas šiame albume aptiks progresyvaus roko/metalo, jazzo, acid jazzo, industrialo, triphopo, power metalo, black metalo, elektroninės ir net klasikinės muzikos pėdsakų. Įsivaizduokite: „sušiuolaikintas“ oldskulas staiga itin organiškai pereina į melancholiškus ir švelnius, vasara dvelkiančius acid jazzo garsus, taip pat sėkmingai „persigeria“ į power metalo rifų kupiną metalą ir paskutinį savo kvapą atiduoda klasikinės muzikos nostalgiškuose verpetuose… Sunku suvokti, bet taip yra; išties intriguoja. Tenka pastebėti, jog ne veltui albumo viršelis toks neįprastas ir žaismingas (neįprastos metalo albumui spalvos, piešimo grafika, galų gale pačių muzikantų fotosesijos nuotraukos albumo knygutėje) – šitoks vėjavaikiškumas geriausiai atspindi įvairiausių muzikos stilių šėlsmą albume. Jei „Imaginary Sonicscape“ būtų dažais nutapytas paveikslas, tai jį tapant dažai teptuku slystų itin lengvai ir organiškai, o spalvų paletė apimtų plačiausią spalvų, atspalvių bei šešėlių spektrą.

Kuo SIGH „Imaginary Sonicscape“ skiriasi nuo kitų post/avangarde metalo atstovų darbų? Greičiausiai, kaip jau sakiau, stilių gausa. Tačiau daugumas nereiškia gerumo. Bet šįsyk ši taisyklė negalioja. Taip, SIGH eksperimentuoja, smarkiai rizikuodami, it vaikščiodami plonu lynu. Tačiau rizika pasiteisina – taip šauniai ir organiškai muzikos stilius sintetinančios grupės dar neteko girdėti. Tai nėra „štai ką ir kiek mes mokam“, greičiau šių japonų kūryboje užkoduota žinutė būtų: „mes turime viziją, kaip gali skambėti metalas, – nusimeskite konservatyvumo kaukes“. Panašu, kad jei SIGH taip ir toliau tęs savo klajones po neištyrinėtus muzikos užkampius, gali tekti greitai muzikos ekspertams ieškoti naujų terminų, apibūdinančių naują išrastą metalo stilių… Manau, tai tik laiko klausimas, juolab, kad vyrukai jau žada naują eskperimentinį manifestą – šįsyk jiems po ranka pakliuvo… Klasikinis thrashas…

Grįžtant prie 2002-ųjų „kamikadzių“ leidinio, iš vieno autoritetingo žmogaus teko išgirsti, jog šis albumas – „nieko ypatingo, kažkoks rokenrolas…“. Buvau giliai sukrėstas. Taip, pedantiškas, rimtosios muzikos pralavintas ausis turintis gurmanas galėtų galbūt tai įvardyti kiču, „nonsensu“ ar dar kuo, na, bet tik jau ne rokenrolu… Tačiau atslūgus lengvam šokui, perklausius dar porą sykių minėtąjį diską, mane ištiko savotiškas Dzenas. Praregėjau. Supratau autoritetingojo žodžius. Intuityviai protas sutinka, jog „Imaginary Sonicscape“ albume juntama laisvamanybė, paslaptingas „draivas“, acid jazzo klišės tarsi tą susintetintą „pyragą“ įvelka į rokenrolo „įpakavimą“. Sunku paaiškinti, reikia pačiam pajusti.

Visgi yra gana sunku kalbėti apie tai, ką sudėtinga perteikti žodžiais. Kitaip sakant, nešablono šablonu nepateiksi – taip ir šįsyk. Atrodytų, taip nemažai pasakyta, tačiau kartu ir dar kažko trūksta, nors žodžiai jau nebesiriša ant liežuvio. Taigi, jeigu aukščiau minėtieji sakiniai ir frazės jus kažkiek įtikino ir perteikė prototipinį vaizdą, nedvejodami paklausykite SIGH „Imaginary Sonicscape“, juolab, kad, man rodos, šitokiems eksperimentams neretai abejingi nelieka daugumos metalo stilių mėgėjai (jei tik, žinoma, yra noro domėtis). Kol yra laiko iki naujojo japonų manifesto, pasižvalgykime po „įsivaizduojamąją garsų erdvę“…

Vertinimas: 8,(3)/10

SIGH „Imaginary Sonicscape“
© „Century Media“, 2001

1. Corpsecry – Angelfall
2. Scarlet Dream
3. Nietzchean Conspiracy
4. A Sunset Song
5. Impromptu (Allegro Maestoso)
6. Dreamsphere (Return To Chaos)
7. Ecstatic Transformation
8. Slaughtergarden Suite
9. Bring Back The Dead
10. Requiem – Nostalgia