Šiauriečiai SENTENCED - apšviesti šaltos baltos šviesos

“Tūkstančio ežerų šalies” platumose, kuriose gimė tokia puiki grupė, kaip AMORPHIS, beveik tuo pačiu metu atsirado kita komanda – SENTENCED. Tai įvyko 1989-aisiais Oulu mieste. Šiandien šios komandos pristatinėti nereikia, nes ji dažnai minima bent jau dėl savo muzikinio stiliaus metamorfozių. Pradžioje ši grupė buvo įšventinta į šiauriausių kilerių gretas, nes grojo brutalų death metalą. Vėliau juos perkrikštijo šiauriausiais savižudžiais, ir tai dėl netikėto posūkio į gotikinį metalą. Pagaliau 2002 m. SENTENCED vėl pakeitė įvaizdį – dabar šią suomių grupę galima vadinti šiauriausiais rokeriais, kadangi jų paskutinis albumas “The Cold White Light”, kuris pasirodė š.m. gegužės 13 d., pasak pačių muzikantų, jau toli nuo metalo – tai daugiau melodingas rokas. Aišku, SENTENCED lieka atvira polėkiams, todėl nieko nežada – kitas albumas gali ir vėl būti death metalas. Pasekime šių šiauriečių kelią.

Grupę įkūrė trise: gitaristai Miika Tenkula ir Sami Lopakka bei būgnininkas Vesa Ranta. Pradžia buvo gana įprasta tiems laikams – vaikinai grojo tradicinį europinį death metalą. Įrašius pirmąją demo, atsirado ketvirtasis narys, vokalistas/bosistas Taneli Jarva. Pasirašę sutartį su nedidele prancūzų firma, vaikinai išleido debiutinį albumą “Shadows of the Past” (1991), kuris mažai kuo skyrėsi nuo daugelio kitų death metalo grupių. Antrasis diskas “North from Here” (1993) išėjo jau kitoje firmoje – suomių “Spinefarm records”. Grupės kūryboje įvyko aiškus posūkis – kiek nutolta nuo tradicinio death metalo skambesio ir pereita prie techniškesnio ir melodingesnio stiliaus, kuris šiandien dažnai vadinamas “Gioteburgiškuoju”.

Tais pačiais metais dar įrašytas MCD “The Trooper”, kuriame yra tikrai vykęs IRON MAIDEN 1983 m. to paties pavadinimo hito koveris. Po jo SENTENCED gavo gerą kontraktą su “Century Media”. Bendradarbiavimas su garsia firma prasidėjo trečiuoju albumu “Amok” (1994), be to, su “CM” ženklu perleisti ir pirmieji du. “Amok” daugelio laikomas geriausiu grupės darbu. Šiuo disku SENTENCED vaikinai pasiryžo ištirti visai kitą sferą – muzikos tempas sulėtėjo, o 9 melodingos kompozicijos jau alsavo tyra emocine neviltim. Tačiau grupės dar nebuvo galima apkaltinti užmiršus apie death metalo šaknis, kurios albume vis dar juntamos.

Panaši dvasia išliko ir MCD “Love & Death” (1995), kuriam pasirodžius grupė akivaizdžiai pasiekė populiarumo viršūnę, tačiau kitais metais iš grupės pasitraukė gilaus ir šiurkštaus balso vokalistas Taneli Jarva, kuriam grupės sėkmė kėlė daugiau rūpesčių negu pasitenkinimo. Pamaina atėjo netrukus, dargi dviejų asmenų – vokalisto Ville Laihiala bei bosisto Sami Kukkohovi. Bet grupei teko prisitaikyti prie naujojo vokalisto, nes Taneli vokalas buvo gilus, “šiurkštus” ir žemas, tuo tarpu Ville – “švarus” ir aukštas. Tai buvo rizikinga, nes SENTENCED stilius dar kartą turėjo neišvengiamai pasikeisti. Vis dėlto “Down” (1996) sulaukė labai gerų recenzijų ir buvo išrinktas “mėnesio albumu” garsiausiuose metalo muzikos žurnaluose. Sėkmę apvainikavo itin sėkmingas turas po Europą, Šiaurės Ameriką ir Japoniją.

Po dviejų metų išleistas “Frozen” pilna to žodžio prasme “užšaldė” grupę, nes jame juntama tokia pati dvasia, kaip ir praeitame albume. Nors šis albumas, kaip ir jo pirmtakas, susilaukė pavydėtinos sėkmės. Šiuose darbuose SENTENCED meistriškai suderino gitarų skambesio grubumą ir desperatišką lyriką. Dar po metų pasirodė “Crimson”, kuriame vėlgi išlaikytas gana lėtas, melodingas ir “švelnus” stilius. Jis nuskraidino pastoviai savo veidą bekeičiančią grupę tiesiai į Suomijos populiariausių albumų sąrašo viršūnę.
Naujo produkto teko laukti net tris metus, ko SENTENCED kūryboje iki šiol dar nebuvo. Pailgėjo ne tik pertrauka tarp albumų, bet ir naujojo disko pavadinimas. Juk akivaizdu, kad net keturių ankstesnių albumų pavadinimuose tebuvo tik po vieną žodį…

Taigi 2002-ieji, “The Cold White Light”. SENTENCED vaikinai sugrįžo, apšviesti šaltos baltos šviesos, kurios spindesyje skamba 11 nuostabaus melodingumo kūrinių. Tradicinio death metalo akordų čia jau mažai, vokalas labiau būdingas gotikinėms ar net roko grupėms. Ir vis dėlto albumas žavintis. Kuo? Tai galima pasakyti tik jo paklausius…

“Digital Metal” uždavė keletą klausimų “Sentenced” vokalistui Ville Laihala apie pastarąjį albumą. Ką jis atsakė? “The Cold White Light” pradėjo naują erą SENTENCED kūryboje. Šiame albume girdėti elementų iš visų ankstesniųjų albumų, tačiau jame jau mažiau savižudiškų temų. Net ir pavadinimas apeliuoja į “šviesą tunelio gale”, bet po galais ji taip toli!” “Mes po truputį atsiveriame ir nebeimame visko taip giliai į širdį. Šiame darbe pastebėsite ir nemažai juodo jumoro”. “Mes – suomiai, o suomių savigarba, kaip taisyklė, šlubuoja. Mūsų tauta minta savigrauža. Vis dėlto šį kartą mūsų dainos daugiau apie gyvenimą nei apie mirtį. Nevengiame ir juodo jumoro – kad ir dainoje “Excuse Me While I Kill Myself” (maždaug, “Netrukdykit kol žudausi”) arba “The Luxury Of A Grave” (“Kapo patogumai”)”. Štai taip.

Muzikiniu požiūriu naujasis albumas labai plataus pobūdžio – iš vienos pusės jis daug griežtesnis nei “Crimson”, tačiau jame ir daugiau lyrikos. Pasak muzikantų, kiekviena šio albumo daina skirtinga, ir tai tikriausiai buvo įtakota pasąmonės: “Norėjome viename albume sutalpinti energingesnes, greitesnio ritmo roko dainas, švelnų skambesį ir melancholišką atmosferą”. Todėl šios variacijos verčia klausytoją išklausyti albumą keletą kartų, kol jis pilnai atsiveria ir kol tikrai išgirsti visus jo atspalvius. Kaip tik tada ir išryškėja, kad “The Cold White Light” yra gilesnis ir brandesnis nei ankstesnioji SENTENCED kūryba.
Šiuo metu grupė intensyviai važinėja po turus, nes vaikinai dar nežada susėsti prie naujų dainų kūrimo. Vis dėlto norėtųsi, kad naujo albumo netektų laukti dar 3 metus. Tiesiog labai smalsu, kokios bus tolesnės jų muzikos stiliaus metamorfozės. Beje, sklando gandai, kad kitąmet SENTENCED pasirodys Wacken’e! Vadinasi, gerbėjai gali ruoštis kelionei…

Daugiau informacijos: http://www.sentenced.org/