SEPTIC FLESH – mistikai, susintetinę įvairius metalo stilius

Kilusi iš Graikijos ir dėl to dažnai minima šalia ROTTING CHRIST grupė SEPTIC FLESH, gyvavusi beveik 14 metų ir suirusi 2003-iasiais, į metalinį pasaulį įnešė daug naujovių. Jie sugebėjo susintezuoti daugelį stilių į vieną ir per visus savo gyvavimo metus išlaikyti kryptingą stilių, sudarytą iš death-metal, gotikos ir industrial elementų, kurį fanai ir kritikai pakrikštijo dark-atmospheric-metal.

SEPTIC FLESH susikūrė 1990-ųjų kovą. Pirminė grupės sudėtis buvo: vokalistas-bosistas Spiros Antoniou, vokalistas-gitaristas Sotiris Voeynas, gitaristas Chris Antoniou ir būgnininkas Kostas. Jų pirmas mini-LP „Temple Of The Lost Race“ išleistas 1991-ųjų gruodį. Išpirktos visos albumo kopijos, taigi iki šiol jis laikomas kultiniu įrašu. Dvi šio LP dainos ir daina „Morpheus (the Dreamlord)“ buvo įtrauktos į „Morpheus Awakes“ promo, kuris uždirbo grupei sutartį su „Holy Recs“.

„Mystic Places of Dawn“, pirmasis SEPTIC FLESH pilnas albumas, klausytojams pasiūlė kelionę po senovę ir mitologines-fantastines erdves. Jis buvo įrašytas „Storm“ studijoje, talkinant prodiuseriui Magus Wampyr Daoloth, ir išleistas 1994-ųjų blandį. Tai – vienas pirmųjų undergroundo albumų, kuris suderino greitį ir brutalumą su melodingais-atmosferiniais perėjimais ir nustatė skambesį, kurį vėliau pradėta vadinti „dreamy death metal“. Viena geriausių albumo dainų „Return To Carthage“ buvo pasirinkta įžymiajai „Nuclear Blast“ kompiliacijai „Death Is Only The Beginning III“.

Po metų, 1995-aisiais, grupė sugrįžo su „Esoptron“ albumu („ΕΣΟΠΤΡΟΝ“). Jis vėl buvo įrašytas „Storm“ studijoje, padedant tam pačiam prodiuseriui. Rezultatas – unikalios laidotuvių giesmės, parašytos tamsiu, romantišku stiliumi. Tempas tapo lėtesnis, bet pasitaikydavo ir greitų intarpų, grupė įterpė daugiau doomo elementų, melodijos tapo svajingos. Visos dainos parašytos laikantis to paties stiliaus, tačiau kiekviena jų lieka originali ir išsiskiria iš kitų. Albumo tematiką įtakojo helenistinė kultūra, tekstai tapo labiau pritaikyti melancholiškai muzikai. Apie šį albumą grupė pasakė: „Tai – paslaptingos substancijos iškodavimas, tuo pačiu pagerbiant chaotišką žmonijos ego“.

Sekantis albumas „Ophidian Wheel“ pasirodė 1997-ųjų gegužę ir viršijo visus lūkesčius, tuo pačiu pakeldamas grupės populiarumą iki debesų. Šį kartą grupė naudojosi „Praxis“ studijos ir Lambros Sfyris paslaugomis. Moteriškas Natalie Rassoulis vokalas ir neoklasikinė įtaka, kurios idėjos buvo įgyvendintos dėl Chris A. studijų Anglijos muzikos universitete, suteikė dainoms teatrališkumo ir techniškumo. Skamba mistinės dainos, kuriose kalbama apie paslaptingą variklį, kuris generuoja pokyčius ir judesius realybėje ir kasdieniame gyvenime, apie gyvenimą ir mirtį.

„Mūsų muzika dažnai peržengia ribą tarp sapno ir košmaro, ji priverčia klausytoją jaustis keistai ir tuo pačiu gerai vienu metu. Šis albumas – unikali patirtis.“ Šie žodžiai buvo pasakyti vokalisto-bosisto Spiros Antoniou po ketvirto pilno albumo „Fallen Temple“ išleidimo, kurio skambesys tapo agresyvesnis. Albume įrašytos keturios dainos iš pirmojo mini-LP, kurios buvo labai retos, ir penki nauji gabalai. Po šio albumo grupė atsisveikino su operiniu Natalie Rassoulis vokalu. Albumo tekstuose studijuojama žmogaus siela, kalbama apie tokias teorijas, kaip reinkarnacija ir atgimimas. Pavyzdžiui, „The Eldest Cosmonaut“ dainuojama, jog po mirties žmogus atgimsta kaip nemirštantis kosmonautas. Šio albumo išleidimo proga grupė nufilmavo pirmą savo vaizdo klipą populiariausiai jų dainai iš „Fallen Temple“ – „The Eldest Cosmonaut“. Vėliau klipas išleistas kartu su mini-CD, kuriame patalpinti 4 „bonusai“. Jis pavadintas „DNA“ – „Dark New Age“ ir pranašavo tai, kas tuojau ateis…

1999 m. birželio 12-ąją Švedijoje, „Fredman“ studijoje (ARCH ENEMY, IN FLAMES, HAMMERFALL) su prodiuserio Fredrik Fredan pagalba prasidėjo „Revolution DNA“ įrašų sesija. Įrašytas tikrai novatoriškas albumas. Dainoms „Nephilim Sons“, „Last Stop To Nowhere“, „Age of New Messiahs“, „Chaostar“ tiesiog nulemta užburti „Revolution DNA“ klausytojų sapnus ir paversti juos košmarais. Kiekviena albumo detalė – intensyvios gitarų melodijos, griežta ritmo sekcija ir galybė eksperimentinio samplerio garsų, kurie papildė SEPTIC FLESH stilistiką, sukels susižavėjimą kiekvienam. Spiros vokalai tapo labiau teatrališki ir dvasingi, o Sotiris parodė savo aukščiausio lygio gabumus. Su šiuo albumu grupė paliko nuošalėje mitus ir pradėjo analizuoti mokslinius faktus, prieštaraujančius religijai ir įvairioms tikėjimo formoms, kurios buvo laikomos teisingomis per amžius. Po šio albumo išleidimo Christos, Sotiris, Spiros kilo mintis formuoti naują projektą, pavadintą SEPTIC FLESH dainos pavadinimu – CHAOSTAR. Grupė ketino groti labiau klasikinę muziką, ko nebuvo įmanoma padaryti SEPTIC FLESH. Taip pat prie naujos grupės prisijungė minėtoji Natalie Rassoulis.

Po „Revolution DNA“ pasirodymo praėjo du metai, CHAOSTAR išleido du albumus ir SEPTIC FLESH nusprendė vėl kibti į darbą. „Holy Records“ daromos reklamos nebepakako grupės ambicijoms ir poreikiams, taigi jie sukirto rankomis su „Harvest Music“ vadybos bendrove ir pradėjo ieškoti tinkamesnio „leiblo“. Paieška tęsėsi mėnesius, surengta keliolika derybų su didelėmis tarptautinėmis ir nepriklausomomis kompanijomis. Galiausiai 2001-ųjų pabaigoje grupė rado savo naujus namus: Europos death-metalo gamyklą „Hammerheart Records“. 2002-ųjų vasarą SEPTIC FLESH vėl šturmavo „Fredman“ studiją naujo šedevro įrašams. Po šešių savaičių įrašinėjimo Švedijoje paruoštas naujas opusas „Sumerian Daemons“. Sprendžiant iš pavadinimo, tai – pikčiausias albumas SEPTIC FLESH diskografijoje. Absoliutus ir neatskiestas brutalumas, suderintas su klasikinėmis grupės melodijomis, juodąja magija ir aukščiausio lygio simfoninėmis-operinėmis dalimis. Dainuojama apie ateitį, Šumerų dievų įtaką visai civilizacijai. Viską sumetus į vieną krūvą, gautas nepaprastas derinys: agresija, greitis, melodijos, šventvagystės ir velniškai tamsi atmosfera, apgaubianti viską. Fotosesijai ir bukleto apipavidalinimui buvo pakviesti broliai Alahouzos. Brolių patirtis siaubo filmuose padėjo grupei perteikti košmarišką muziką ir grėsmingą jos atmosferą piešiniuose ir nuotraukose. Tai tikrai ekstremaliausias ir labiausiai avangardinis SEPTIC FLESH įrašas…

…Deja, paskutinis. Gitaristas-vokalistas Sotiris nebesugebėjo įgyvendinti išaugusių įsipareigojimų grupei, nes daug dėmesio ir laiko skyrė mistikos ir metafizikos studijoms. Dėl to buvo atšaukta daugelis koncertų ir keli festivaliai ir, galiausiai, atėjo SEPTIC FLESH galas. Visgi Sotiris grupei buvo daugiau nei muzikantas ir, kadangi jis negalėjo atiduoti viso savęs SEPTIC FLESH, likusieji grupės nariai neturėjo kito varianto. Oficialiai pareikšta, kad grupė pasiekė viską, ką norėjo pasiekti, ir nebemato reikalo tęsti savo veiklos kaip SEPTIC FLESH.

Palikusi galingą ir universalią diskografiją ir įtakojusi daug undergroundo grupių, SEPTIC FLESH ilgai liks įvarius metalo stilius mėgstančių metalheadų ausyse ir galvose. Na, jie vis dar beveik ta pačia sudėtimi groja CHAOSTAR, bet, kadangi autorius jų nėra girdėjęs, negali pareikšti savo nuomonės, ar jie – verti dėmesio.