Šėlsmas pragaro ugnyje su BEHEMOTH

Šiais laikais garsios ir nelabai tokios metalo grupės iš užsienio ne itin dažnai aplanko “šventąją Marijos žemę”. Be žiemą vykusio “Ferrum Frosto”, MOONSPELL koncerto “Death Comes” agonijoje (na, jei labai pasistengsim šiuos pritempti iki metalo) ir dar vieno kito brolių latvių bei estų vizito neturime kuo džiaugtis. Tuo tarpu pavasarį net Rusijos, Gudijos bei Ukrainos geležinės galvos galėjo kratytis pagal pragariškųjų BEHEMOTH ritmą (turas Baltijos šalyse lyg tyčia buvo atšauktas).

Nusivylę esama padėtimi, lietuvaičiai patraukė į “Metalmania”, “With Full Force”, “Bang Your Head”, pagaliau į “WOA”. Į pastarąjį susiruošė ir du sunkiosios muzikos svetainės “Ferrum” komandos nariai. Ir ką gi – likus maždaug savaitei iki išvykimo atėjo džiugi žinia: yra galimybė rudenį organizuoti BEHEMOTH turą “Baltic Invasion 2003”! Tokios progos nesimėto, taigi važiuojant į Wackeną nuotaika jau buvo darbinė. Organizaciniai sunkumai lėmė, kad apie koncertą pranešta vėlai, tad rezultato teko laukti su tam tikru nerimu. Vos prieš porą savaičių iškabinami plakatai, dar gerai, kad šiais laikais reklama prieinama internete. Tiesa, prieš savaitę pasirodo anonsas “Lietuvos žiniose”, o dvi paras iki renginio spindi reklama “ACM” ekranuose. Koncertas Vilniuje sekmadienį. Tai reiškia, kad nepavyks gauti planuotos salės, šou reikia baigti anksti, kad žmonės iš kitų vietovių grįžtų namo, bet ne per anksti pradėti, nes tądien Europos krepšinis Lietuva-Vokietija. Dargi numatyti garsininkai/apšvietėjai dalyvauja kitame renginyje, tad tenka ieškoti kitų. Laimei, pavyksta rasti salę su baru. Belieka laukti rezultato.

Pirmasis rugsėjo, taigi ir rudens sekmadienis, 7-oji. Gražus oras, tikėtina, kad tai paskatins žmones susirinkti į koncertą. Veiksmas pirmą kartą vyksta rūmuose ant Tauro kalno, kelią į salę rodo rodyklės ir jau mieste matyti plakatai. Nors pačius rūmus surasti problemų nėra (nurodytas tikslus adresas), tokios priemonės turėtų užtikrinti, kad juodastriukiai ilgaplaukiai (šiais laikais toli gražu ne tik) ir pati “Vorų” apsauga nenuklystų prie centrinio įėjimo, kuris tądien skirtas išstypusioms manekenėms ir jų gerbėjams, bet ne kresniems “odiniams” vyrukams ir sunkaus kalibro muzikos mėgėjams. Kai kurie ankstyvieji nekantruoliai bando plakatus nusiplėšti sau, bet čia pat gauna naujus ir nusiramina. Iš Rygos atvyksta NEGLECTED FIELDS be savo frontmeno Sergejaus, bei lietuvių muzikantai. Kiek vėliau iš Tartu atvažiuoja ir jis su BEHEMOTH. Šie, kaip tikri profesionalai, atvyksta aštuoniese – su dviem technikais ir dviem vairuotojais. Į salę kito įėjimo nėra, taigi muzikantai įleidžiami pro ten pat, kur eis žiūrovai. Artėja 17 val., kuomet numatytas durų atidarymas. Ir aiškėja, kad jos tą valandą neatsidarys (argi čia kokia naujiena, kad ir kaip norėtųsi išvengti vėluojančių koncertų, atsiranda nenumatytos kliūtys). Tuo tarpu salėje vyksta soundcheckas, kabinama BEHEMOTH vėliava, svečiai maitinami vietiniame bare ir vežami nusiprausti į dušus, kurie lyg ir turėjo būti muzikantų kambarėlyje. Pagaliau gaunamas nelemtas grimas, kuriuo kažkodėl nepasirūpino Begemotai (gal neapskaičiavo kiekio?).

Tiek preliudijos. Apie koncertą pasakosiu kuo objektyviau, kaip paprasta žiūrovė, tik kai kur įterpiant organizatoriams žinomas detales – geresniam vaizdui susidaryti.

17 val. durys neatsidaro, 18 val. taip pat ne. Prie rūmų vis didėjanti minia rodo, kad baigėsi krepšinis ir galima švęsti įspūdingą pergalę prieš vokiečius daugiau negu 20 taškų skirtumu. Pagaliau apie 18:20 pradeda leisti į salę. Kadangi barmenas kreivai pažiūrėjo net į muzikantams skirtą alų, apsauga tikrina, ar nesinešama gėrimų. Todėl daugelis įėjusių iš karto užplūsta barą, jame alus nebrangus (3,5 lito), bet dirba vos du žmonės, kuriems suktis labai sunku. Šalia stovi staliukas, kur įsikūrė “Ledo tako” šefas Tadas, išsidėstęs savo platinamą produkciją, BEHEMOTH diskai – garbingose pirmutinėse pozicijose. Šalia – ir WC, kur vėliau neišvengiamai išpilamas bare įsigytas turinys, tik kitokiu pavidalu.

Koncertas prasideda apie 19 val. Vedėjas – ne kas kitas, o pats “Ferrumo” redaktorius Robas, prieš tai, matyt, “pasidrąsinęs” tam tikromis priemonėmis. Skelbiami koncerto rėmėjai, tai “ACM”, “Penki kontinentai”, news.lt, ore.lt. Ir pagaliau scenoje pasirodo pirmieji dalyviai – vilniečiai RUINATION. Ši grupė groja jau daugelį metų, tačiau paskutiniu metu senokai bebuvo scenoje. Žiūrovus ji turėjo suvilioti ne tik pasirodymu po ilgos pertraukos, bet ir nauju vokalistu bei vokaliste. Jau nuo pirmų akordų publika išgirsta, jog RUINATION muzika tapo sunkesnė ir ne tokia nuobodi (prisiminkime, kad vienu metu tai buvo Paradaisų kopija, vėliau – kažkas panašaus į pasunkintą roką). Nors publika susikausčiusi (kiti forume net skelbėsi neisią į pradžią), RUINATION stengiasi ją išjudinti, stengiasi apie 40 minučių, o kažkoks rezultatas pasimato tik pasirodymo pabaigoje. Ovacijos lyg ir yra, bet šėlsmo – ne. Vėliau tenka išgirsti komentarus, kad naujasis vokalas geresnis negu prieš tai buvusio Sigio, bet toli gražu neprilygsta dar ankstesniam Donato. Gal kiti galvoja kitaip. O man RUINATION niekada nekėlė didelio susižavėjimo, nors dabartinė jų muzika visai patiko. Galbūt teisiausi tie, kurie sako, kad šios grupės geriausi laikai jau praeityje.

Toliau – anykštėnų black metalo grupė DISSIMULATION. Dėl įvairių priežasčių taip pat padariusi nemažą pertrauką, šiemet ši trijulė pagaliau pralaužė ledus ir ėmė gana intensyviai koncertuoti. Čia jų muzika geriau įsipaišo į bendrą dvasią, galbūt todėl publika tampa kur kas energingesnė. Intensyvėja banginimas, į gerkles liejasi alus, bet girtų mažai, juk dvi pagrindinės grupės dar priešakyje. Seniai besilankiusius koncertuose pažįstamus nustebina gana techniškas DISSIMULATION grojimas, tuo tarpu atmosfera vis labiau kaista. Kai kam nepatinka lietuvių grupių įgarsinimas, bet daugelio nuomone garsas šiame koncerte geras. Matyt, salės akustika tinkama tokiems renginiams, o ir garsininkai pasistengė. Tuo tarpu antroji mūsų komanda, padovanojusi publikai 40 minučių piktos, dinamiškos ir įdomios muzikos, jau lipa nuo scenos. Auditorija patenkinta. Kitas susitikimas su DISSIMULATION – vėl Vilniuje, spalio 10 dieną.

Prieš vis dažniau Lietuvą aplankančių latvių NEGLECTED FIELDS pasirodymą susidaro kiek didesnė pertrauka, tad žmonės būriuojasi arba bare, arba lauke, į kurį pradėta leisti nuo 21 val. BEHEMOTH muzikantai sėdi kambarėlyje, jų troškuliui malšinti reikia vis daugiau gaiviųjų gėrimų, nes kitko prieš savo šou jie nevartoja. O nuo scenos pasigirsta pirmieji NF akordai, salė staiga papilnėja ir… prasideda. Ši grupė vargu ar gali nusibosti, nebent klausytum jos kasdien. Kiekvieną kartą broliai latviai stebina savo technišku, progresyviu ir sudėtingu grojimu. Nors kai kas sako, kad dėl nuolat besikeičiančio ritmo neįmanoma kratyti galvos, muzika yra tikrai “vežanti”. Iš dalies ji tuo ir žavi bei patraukli, kad reikia gerokai įtempti smegenis ir sukoncentruoti dėmesį, jei nori sekti skambesį ir ausimis sugaudyti sudėtingus rifus. Abejingų, atrodo, nėra, žmonės šėlsta, tai trunka apie 50 min. Vėliau išgirstu ir pačių muzikantų pasitenkinimą, kad pagaliau jie Lietuvoje buvo įgarsinti beveik be priekaištų. O kokia publikos nuomonė? Visada atsiras viskuo nepatenkintų skeptikų, tačiau pasak kitų, buvo net pradėta galvoti, ar vakaro žvaigždės “perspjaus” latvius pagal įgarsinimo kokybę. Būta ir kitokių nuomonių, tačiau aš manyčiau, kad skambesys labai priklausė nuo to, kurioje vietoje buvo klausoma. Kaip ten bebūtų, NF dar kartą įrodė savo profesionalumą, nesvarbu, ar patinka jų muzika, ar ne. Panašu, kad ją mėgstančių mūsų Lietuvėlėje vis dėlto daug.

Kaip ir priklauso, prieš pačią pagrindinę grupę pertrauka ilgiausia, “velniai” grimuojasi ir šiaip laukimo akimirkomis “kaitina” publiką. Dėl savo poreikių gerokai nuvarginę organizatorius, lenkai pagaliau viskuo patenkinti. Paskutinis reikalas – pinigai honorarams. Paaiškėja, kad keitykloje, kuri vienintelė dirba tokiu vėlyvu metu, “neužderėjo” eurai, taigi tenka tenkintis “žaliaisiais”. Pakeliui dar sutinkama keistuolė, kuri, kaip paaiškėja, važinėja viso BEHEMOTH turo keliu net iš Japonijos. Jai labai pasiseka, nes nuvežame iki rūmų, kur josios numylėtiniai kaip tik pradėję groti. Tuo tarpu apsauga ištempia į lauką sunkiai bepaeinantį vyruką, kuris čia pat apraminamas. “Vorams” tai ne naujiena. Pasirodo, šis veikėjas salėje laistėsi alumi ir įsivėlė į konfliktą.

Taigi BEHEMOTH, pragariškieji bliakeriai, kurie dabar “žaidžia” ir su death metalu. Populiarumu besivejantys tėvynainius VADER, šie “velniai’ grojo su daugeliu garsių ekstremalios muzikos komandų, vien šiemet koncertų jau apie 70, vos ne tiek dar laukia. Po “Zos Kia Cultus…” albumo grupė dar labiau išgarsėjo, ir štai tokiame pakilime aplankė Vilnių. Publika šėlsta kaip tikroje pekloje, ir yra dėl ko. Frontmenas Nergal, kuris yra grupės lyderis visais atžvilgiais (ne vien scenoje) ne tik šėtonišku balsu kriokia į mikrofoną, bet ir pastoviai bendrauja su publika. Labiausiai į velnią panašus juodaplaukis boso gitaristas Orion – jo dešinėje, dažnai sukantis ilgaplaukę galvą, nutaisęs piktdžiugišką veido išraišką ir retsykiais pritariantis “valdovui”. Kitame krašte – stambia povyza iš kitų narių išsiskiriantis gitaristas Havoc, kuris irgi negaili energijos, kad tik publika nenuobodžiautų. Pagaliau būgnininkas Inferno, kaip fakyras pučiantis liepsną, kuri laižo tiesiai virš jo kabančią BEHEMOTH vėliavą. Vienu momentu pasidaro baisoka – ar tik ugnis neįžiebs tikro gaisro?. Bet matyt pats šėtonas apsaugo piktosios dvasios atvaizdą, vėliava išlieka sveika. O salėje griaudėja įnirtinga, brutali, bet techniška ir aistringa muzika. Daugiau nei valanda juodosios ekstazės išsunkia paskutines žiūrovų jėgas, jie per bisą jau nebe tokie žvalūs, bet vis dar šėlioja. Tuo tarpu nuo prožektorių šviesų kaitros žliaugiantis prakaitas vis labiau plauna grimą, atidengdamas tikruosius muzikantų veidus. Šou pabaiga akivaizdžiai artėja.

Gaila, bet tai įvyksta. Muzikantai išnyksta už scenos, publika ne itin nori skirstytis. Jiems apsispręsti padeda apsaugos raginimai, ir salė netrukus ištuštėja. Baigiami paskutiniai organizatorių reikalai, vyksta tvarkymasis. Paaiškėja, kad bare ištuštintos šešios statinės alaus, tačiau aiškiai daugiau (suprantama, savininkai komerciniais sumetimais nesako tikslaus skaičiaus).

Pagaliau galima ramiai prisėsti ir pasikalbėti su Begemotais. Be grimo jie visai neagresyvios išvaizdos ir šiaip išties šilti, malonūs, neišpuikę vaikinai (prieš tai taip neatrodė). Paaiškėja jų pozicijos Dievo ir krikščionybės atžvilgiu, kurios turėtų apsunkinti padėtį itin katalikiškoje gimtinėje. Iš tiesų, Nergal pajuokauja, kad tokiems darbdaviai parodytų duris, todėl jie dirba scenoje. Kadangi Lenkijoje sunkiosios muzikos scena žymi ir užima stiprias pozicijas, Begemotai iš to nesunkiai pragyvena.

Kas toliau? Kai daugelis jau suteikė poilsį savo pavargusiems kūnams, organizatoriams dar “nesimiega”. Išlydime latvius, su kuriais, nepaisant jų krepšininkų pralaimėjimo mūsiškiams, išsiskiriame labai draugiškai. Po to ilgokai nerandamas vieno iš lenkų pasas, dar į Jaunimo nakvynės namus palydima ištikimoji japonų gerbėja (toliau jos kelias veda į Olandiją), dėl ko susivėlina Begemotų naktipiečiai “Čili” picerijoje. Čia nuskamba pagyrimas jos virtuvei, nes tokių skanių picų muzikantai teigia gal net iš viso nevalgę. Posėdis negali tęstis be galo, nes jiems reikia namo (pasirodo, Orion ir Inferno groja dar ir kitoje grupėje, kurios koncertas – pirmadienio vakare). Taigi atsisveikinimui “pasiskoliname” vieną vairuotoją, kuris mus išvežioja po namus, likęs ekipažas seka iš paskos, tuo pačiu dar apžiūrėdamas naktinį Vilnių. Atsisveikinimas, ir BEHEMOTH jau kelyje į Lenkiją.

Epilogas. BEHEMOTH pasirodymas pranoko visus lūkesčius, turbūt ne tik man. Nenorėčiau čia girtis, kaip viskas gerai, ar teisintis dėl to, kas negerai. Palankūs daugelio žmonių atsiliepimai rodo, kad pastangos buvo ne veltui. Ir jau įsivaizduoju, kaip tįsta visai pagarbos nenusipelnanti Armino Višinskio fizionomija, išgirdusi, kad Vilniuje į BEHEMOTH koncertą susirinko virš 500 žmonių, t.y. daugiausia iš trijų Baltijos šalių. Taigi pagal metalistų auditoriją Lietuvoje metalas lyg ir gyvesnis negu artimiausiose kaimynėse? Tas bus įrodyta ateityje. O kad koncertų artimiausiu metu netruks, įsitikinsime netrukus.