SCORPIONS – sėkmingiausia visų laikų vokiška roko-metalo grupė ar baladžių meistrai?

Daugiau nei 22 milijonai parduotų albumų (vien Amerikoje), ilgametis svečiavimasis ne tik gimtosios Vokietijos, bet ir Britanijos, Amerikos, Japonijos ir savaime suprantama Europos šalių geriausių albumų trisdešimtukuose leidžia grupei SCORPIONS priskirti superžvaigždžių statusą. Savitas hard rock stilius, eksperimentai, aukšti kokybės standartai, aštrios soluotės ir stiprus vokalas bei vokiškas užsispyrimas atnešė grupei iš Hanoverio ilgalaikę sėkmę ir aukso raidėm įrašė į šlovingą roko istoriją.

Ilgą grupės istoriją galima būtų suskirstyti į tris periodus. Pirmasis 70-ųjų hipiško hard roko su psichodelikos prieskoniu ir antrasis šlovingasis heavy metalo periodas gali maloniai nustebinti ne vieną sunkiosios muzikos gerbėją, žinantį apie SCORPIONS tik iš trečiojo mainstreaminio periodo.

Pradžia – hard roko periodas

Grupės užuomazga galima laikyti 1965 metus, kai jaunutis vakarų vokietis, turėjęs ypač tolerantiškus tėvus, gitaristas Rudolf Schenker, susižavėjęs Amerikietišku rock’n’roll bei britaniškuoju big beat, įkūrė savo pirmąją grupę. Į pirminę sudėtį be minėtojo Rudolfo, kuris iš pradžių dar ir bandė dainuoti, įėjo antrasis gitaristas Karl-Heinz Vollmer, būgnininkas Wolfgang Dziony bei bosistas Achim Kirchoff. Pirmosios dainos buvo gerai žinomų beat grupių koveriai, tačiau susižavėjimas tokiomis sunkiais rifais grojančiomis grupėmis, kaip THE YARDBIRDS ar SPOOKY TOOTH, ėmė lenkti grupę link hard rock.

Kai 1969 metų gale išėjo Vollmeris, iš kitos konkuruojančios Hanoverio kompanijos COPERNICUS buvo pervilioti jaunėlis Rudolfo brolis Michael Schenker (tuo metu vunderkindui buvo vos penkiolika) ir pilietis stipriu balsu Klaus Meine. Taip 1970 m. gruodžio mėnesį susiformavo SCORPIONS branduolys – pagrindinis dainų kūrimo duetas Rudolf – Klaus ir aštrių gitaros solo partijų pjovikas iš pradžių talentingojo Schenkerio jaunesniojo asmenyje. Reikia pastebėti, kad atėjus naujiems kolegoms grupė visam laikui pasuko sunkių hard roko akordų link. Čia aplanko ir pirmoji sėkmė – jaunieji rokeriai pakviesti įrašyti garso takelį vokiečių jaunimo filmui prieš narkotikus „Cold Paradise“ („Das Kalte Paradies“). Filmo prodiuseris Conny Plank pastebėjo jaunuolius ir pažadėjo padėti įrašyti pirmąjį albumą. Kaip tarė, taip ir padarė – 1971 m. spalį vaikinai jau sėdėjo studijoje, prieš tai dar pasikeitę bosistą į Lothar Heimberg.

1972 metų pradžioje pasirodo debiutinis albumas „Lonesome Crow“, kuris dar nepanašus į tą būsimą tikrą SCORPIONS skambesį. Iš esmės tai bliuzinis hard rokas su psichodelikos priemaišomis, ryškiai paveiktas ankstyvųjų BLACK SABBATH ir LED ZEPPELIN. Albume dar nėra tos dviejų gitarų galios, kuria garsėja vėlesni SCORPIONS. Jau pirmajame diske girdime ir angliškus tekstus, nors Klausas tuo metu rašydamas tekstus dažnokai naudojosi žodynu ir iki šiol dar kritikuojamas dėl vokiško akcento. Tačiau anglų kalba rodė vyrukų ambicijas išplaukti į tarptautinius vandenis.

Albumas nesulaukė didelės sėkmės, tačiau grupę pastebėjo britai ir apšildymui į savo gastroles po Vokietiją paima tuometinės hard rock žvaigždės Rory Gallagher, URIAH HEEP ir U.F.O. Pastarieji gastrolių metu 1973 metais neteko savo gitaristo Bernie Mardsten (būsimasis ilgalaikis WHITESNAKE narys) ir pastebėję jaunąjį talentą Michael Schenkerį persivilioja pas save. Šis iškart sutiko, nes tuo metu prasimušti vokiečių grupei į tarptautinę rinką buvo beveik taip pat sunku, kaip dabar lietuvaičiams, o U.F.O. jau tuo metu turėjo gerą vardą.

Čia prasidėjo grupės griūtis – paskui gitaristą pabėgo bosistas ir būgnininkas. Tačiau vadovaudamasis filosofija, kad nieko nėra neįmanoma ir pagrindinis gyvenimo tikslas yra tapti tarptautinio masto roko žvaigždėmis, Rudolfas, pagrindinis grupės variklis, nutaria veržtis toliau. Taip prasideda ilgalaikės derybos su kita vokiečių grupe iš Hamburgo DAWN ROSE, po kurių prie SCORPIONS prisijungia solo gitaristas Ulrich (Uli Jon) Roth, būsimasis ilgalaikis bosistas Francis Buchholdz ir būgnininkas Jürgen Rosenthal. Šia sudėtimi grupė lydi glam rock žvaigždes THE SWEET ture po Europą.

Išryškėjęs firminis SCORPIONS skambesys

Sekančiais 1974 metais grupė grįžta į studiją antram darbui. Albumas „Fly To The Rainbow“ – galingas hard rock užtaisas su jau išryškėjusiu būsimu firminiu SCORPIONS skambesiu. Galingi Schenkerio rifai kontrastuoja su įsimenančiomis melodijomis, įdomiomis solo gitaros partijomis (beje, jas beveik visas įrašė tas pats Rudolf). Maine vokalas taip pat pasikeičia į įprastą plataus diapazono galingą balso plėšymą. Albumas turtingas skirtingos stilistikos sąskambių ir dainų šokinėjimų nuo lyrikos/akustikos iki galingo tiems laikams labai sunkaus ir greito hardo, kuo dar kelis dešimtmečius vėliau pasižymės ši grupė. Neabejotini disko perliukai: galingas hard rokinis „Speedy‘s Coming“ ir ilga, daugiau nei devynias minutes trunkanti titulinė kompozicija su labai įdomiais gitarų pragrojimais, stilistikos mišraine bei šoliuojančiu gitarų ritmu, išpopuliarėjusiu vėliau su heavy metal stiliumi.

Trečias albumas „In Trance“ – tai ilgalaikio bendradarbiavimo su prodiuseriu Dieter Dierks pradžia, kuris tikrai nemaža dalimi prisidėjo prie būsimų žvaigždžių skambesio. Pasikeitė ir būgnininkas, juo tapo Rudy Leners. 1975 m. pradžioje pasirodęs albumas – tai dar vienas solidus žingsnis link tobulėjimo ir sunkėjimo. Šį kartą buvo leista atsiskleisti ir Rotho melodingoms soluojančios gitaros partijoms, kontrastuojančioms su sunkiais ir grubiais Schenkerio rifais, ilgainiui tapusiais firminiu grupės skambesiu. Neabejotinai visu grožiu atsiskleidė ir Meines unikalus stiprus vokalas, be klaidų ištraukiantis platų natų diapazoną. Albume kontrastuoja tokie sunkiojo hardo gabaliukai, kaip „Dark Lady“, „Top Of The Bill“ bei „greitukas“ „Robot Man“ su švelniomis bliuzinėmis baladėmis, na, o pagrindinis perliukas – kontrastingasis titulinis „In Trance“. Albumas skamba labai galingai ir, reikia pastebėti, sunkumu ir energija gali nustebinti ne vieną dabartinį sunkiosios muzikos gerbėją. Albumas pagaliau susilaukė ir gana solidžios komercinės sėkmės, ypač Japonijoje, kurioje visada vakarietiškos sunkiojo roko komandos turėjo didelį pasisekimą. Ten jis tapo net geriausiai parduodamu leidėjų kompanijos „RCA“ albumu. Taip pat tai – pirmasis SCORPIONS albumas, kuris sunervino dorovės sergėtojus ir atkreipė subtiliai paslėptos erotikos gerbėjų dėmesį (labai jau keistai atrodė ta mergina, apsižergusi gitarą albumo viršelyje).

Toliau grupė leidosi į didelį turą po Vakarų Europą, lydėdama grimuotuosius amerikiečius KISS, o lapkričio mėnesį sugroti ir pirmieji koncertai hard roko meistrų kalvėje ir lopšyje, Didžiojoje Britanijoje. Čia galima pasakyti, kad SCORPIONS buvo pirmoji vokiečių sunkiojo roko grupė, išsiveržusi į tarptautinius vandenis, nes prieš tai tarptautine sėkme galėjo pasigirti nebent jų tėvynainiai rokeriai LUCIFER‘S FRIEND.

1976 metais ilgaplaukiai hard rokeriai išleidžia dar vieną albumą „Virgin Killer“. Iš esmės tai – prieš tai buvusio albumo tąsa, tas pats galingas hardas su pretenzija į heavy metalą. Albume gausu eksperimentų, tokių kaip Uli gitaros „pjovimas“ gabale „Hell Cat“, bei nevisai sėkmingas jo bandymas dainuoti, toliau į roko hitus pretenduojantys draiviniai gabaliukai „Picture Life“ ar „Backstage Queen“ ir tai, kuo taip įžymūs dabartiniai SCORPIONS, – net trys tokios baladės, kaip „Yellow Raven“. Skandalingu tapo ir disko viršelis. Nuogos paauglės nuotrauka, kurios intymiausią vietelę pridengia sudužusio stiklo imitacija sukelia aršų dorovės sergėtojų protestą. Albumą Amerikos ir kai kurių kitų šalių rinkoms tenka perleisti kitu viršeliu, kuriame puikuojasi grupės narių nuotrauka. Darbas tampa auksiniu Japonijoje, o gimtojoje Vokietijoje pripažįstamas geriausiu metų albumu.

1976-aisiais Lenersui kyla sveikatos problemų ir grupė eilinį kartą lieka be būgnininko. Čia įvyksta reikšmingas pasikeitimas – prie būgnų beveik porai dešimtmečių sėda Hermann Rarebell, įnešęs daugiau jėgos ritmo sekcijai.

Seka galingas savarankiškas europinis turas ir dar vienas studijinis darbas „Taken By Force“, pasirodęs 1977 metų pradžioje. Darbas kiek lygesnis ir mažiau eksperimentinis, tačiau įgavęs kažkokio niūrumo. Kaip jau tapo įprasta Skorpionams, jis prasideda galingu „Steamrock Fever“ ir užsibaigia balade. Įdomiausias albumo gabaliukas – savotiškos nuotaikos pusiau baladė „We‘ll Burn The Sky“ bei hitu tapęs „He‘s A Woman, She‘s A Man“.

SCORPIONS įgauna superžvaigždžių statusą

Albumas vėl tampa auksiniu Japonijoje ir atrodo, kad ten SCORPIONS įgauna superžvaigždžių statusą, o tai juk antra pagal dydį roko muzikos rinka. Pirmą kartą nuskridę į tekančios saulės šalį 78-ųjų pavasarį, vaikinai buvo tiesiog priblokšti. Aerouoste juos pasitiko didžiulė klykiančių fanų minia ir dideli limuzinai. Sužavėta vietinės publikos, grupė Tokijuje įrašo dvigubą koncertinį albumą „Tokyo Tapes“, kuris vainikuoja pirmąjį grupės gyvavimo etapą. Beje, tai ir pirmas albumas kitoje įrašų kompanijoje – grupė RCA iškeičia į EMI. Puikus koncertinis albumas, atskleidžiantis visą nepaprastą galią ir draivą bei puikią atlikimo kokybę, kurią turėjo grupė jau septyniasdešimtaisiais. Be geriausių gabalų albume dar yra pora klasikinių rock‘n‘rollų ir japonų širdis glostanti folk daina „Kojo No Tsuki“ japonų kalba. Albumas ypač rekomenduojamas norintiems susipažinti su ankstyvąja SCORPIONS kūryba.

Tuo metu grupės akcijos kyla ir Europoje, pirmą susidomėjimą parodė ir Amerika, deja, kyla nedidelė problemėlė po Japonijos turo – grupę dėl skirtingo požiūrio į muziką palieka tikrai geras ir individualus gitaristas Uli Roth. Pastarasis vėliau įkūrė savo grupę ELECTRIC SUN.

Su Rotho išėjimu, galima sakyti, baigiasi pirmoji SCORPIONS era. Čia reikia pastebėti, kad šios grupės septyniasdešimtųjų metų albumai tikrai gali tapti maloniu siurprizu ne vienam sunkiosios muzikos gerbėjui, kuris žino šią grupę tik kaip devinto – dešimto dešimtmečių verksmingų baladžių ir pop rock dainų atlikėją. Be jokios abejonės, šiuo laikotarpiu grupė buvo viena sunkiausiai grojančių kolektyvų pasaulyje ir kartu su JUDAS PRIEST neabejotinai pretenduoja į vienų iš heavy metal pradininkų titulą. Tekstuose tuo metu be pagrindinės meilės ir „tegyvuoja rokas“ temos jau galima įžvelgti ir politinių ir tamsesnių temų (ypač Rotho tekstuose). Sceninis įvaizdis taip pat keitėsi nuo nerūpestingo hipiško iki odinių drabužių 78-ųjų gale (gal JUDAS PRIEST įtaka?), tačiau pagrindinė šilto ir draugiško bendravimo su gerbėjais atmosfera susiformavo ilgam.

Antrasis – heavy metalo periodas

1978 m., likę be vieno pagrindinių grupės narių, Skorpai ėmė intensyviai ieškoti naujo jauno talento. Žurnale „Melody Maker“ buvo paskelbtas konkursas ir jį, nurungęs 140 konkurentų, laimėjo Matthias Jabs iš grupės FARGO. Matyt, padėjo tai, kad pastarasis kilęs iš Hanoverio, kaip ir pagrindiniai grupės nariai ir dar iš tos pačios grupės, kaip ir būgnininkas Rarebell.

Laukti nebuvo ko, jau rugpjūtį grupė puolė įrašinėti naują, be abejonės vieną geriausių savo albumų „Lovedrive“, to paties prodiuserio Dieter Dierks studijoje Vokietijoje. Čia įvyksta įdomus dalykas – Michael Schenker laikinai „išmetamas“ iš legendinių U.F.O. ir grįžta dirbti pas vyresnįjį brolį. Studijoje Michaelis dar spėja perrašyti titulinio gabalo, instrumentinio šedevro „Coast To Coast“ bei galingo „greituko“ „Another Piece Of Meat“ soluotes. Reikia pastebėti, jog naujajame albume SCORPIONS skambesys gerokai pasunkėjo, tapo žymiai „tankesnis“ ir intensyvesnis. Pasikeitė solo gitaros pozicija, ji nustojo ištisai dominuoti ir labiau integravosi į bendrą skambesį, išeidama į pirmą planą tik soluočių metu. Trumpai apibūdinant, tai – tikras sunkaus klasikinio heavy metalo albumas, kupinas įdomių netikėtumų. Albumas klasikinio SCORPIONS komponavimo: pirma daina – skorpioniškasis HM hitas „Loving You Sunday Morning“, toliau labai sunkūs ir greiti gabalai kaitaliojami su baladėmis ir tokiais įdomiais nestandartiniais gabalais, kaip „Is There Anybody There?“ su ryškiu Jamaikos regae ritmu, bei pabaigai viena geriausių rock baladžių „Holiday“ su švelnia akustine pradžia, galingu kontrastiniu „metaliniu“ viduriu (viena mėgstamiausių mano vietų, – aut.) ir vėl švelnia akustine pabaiga su puikia soluote.

1979 m. pradžioje išleistas albumas nelauktai sukelia sprogusios bombos efektą. Anglijoje, atsigavusioje po punk revoliucijos, ir Amerikoje jis ilgam užkopia į geriausių albumų šimtukus ir tampa auksiniu. Šoką sukelia ir viršelis – žurnalas „Playboy“ jį įvardina geriausiu, labai jau matyt erotiškai atrodo nuo apnuogintos moters krūties iki vyruko rankos nusitempusi kramtomoji guma.

Iškart pradedamas turas Europoje ir… vėl nenuorama broliukas Michaelis palieka grupę. Ar tik ne stiklelis čia prisidėjo? Jaunasis gitaros genijus trumpam grįžta į U.F.O., o vėliau sukuria tikrai pasisekusį savo projektą MICHAEL SHENKER GROUP (MSG).

Tenka vėl išsikviesti Matthias Jabs, pastarasis nepasididžiuoja grįžti į laivą, trečiu kosminiu greičiu lekiantį į superžvaigždes. Pirmasis turas Amerikoje lydint AEROSMITH, Ted Nugent ir AC/DC ypač sėkmingas, neblogą dirvą jam paruošia ir vietiniai hardo dievukai VAN HALEN, sugroję keletą SCORPIONS koverių. Čikagoje taip sekasi, kad Nugentui tenka susikeisti vietomis, taip SCORPIONS pirmąkart didžiausioje muzikos rinkoje pradeda groti kaip vedanti grupė.

Viena vedančiųjų NWOBHM grupių

1980 metus SCORPIONS pasitinka kaip vieną vedančių New Wave Of British Heavy Metal grupių, nepaisant vokiškos kilmės ir vis to paties akcento. Dar vienas albumas „Animal Magnetism“, pasirodęs gegužės mėnesį, užkopia į dar aukštesnes chartų pozicijas. Albumas Amerikoje tampa auksiniu, o kiek vėliau pasiekia ir platininį statusą, t.y. pasiekia milijoninį tiražą. Jame vėl galime rasti klasikinį intensyvų heavy metalą, matyt tuo metu metalizavęsi SCORPIONS tikrai nenorėjo užleisti vienos sunkiausiai grojančių grupių titulo. Reikia pastebėti, kad albumas kiek vienodesnis nei pirmtakas. Geriausiu albumo gabalu įvardinčiau „The Zoo“ (mėgstamiausias šios grupės gabalas, – aut.) apie liūdnos reputacijos 42-ąją Niujorko gatvę. Tai galingo, grėsmingo ritmo kūrinys su įdomiu tvaksinčios-džergiančios soluotės efektu bei labai savotiška draivine nuotaika. Reikia paminėti nebūdingą šiai grupei doominį titulinį gabalą, keistoką baladę „Lady Starlight“ – vienintelį kūrinį, įrašytą ne Vokietijoje, o Kanadoje su ragelio gausmu ir be galo ilga soluote, bei tokius puikius HM hitus, kaip „Only A Man“.

Toliau – vėl pergalingas turas. Tarp kitko, Europoje juos lydi kylančios metalo žvaigždės IRON MAIDEN, DEF LEPPARD. Taip pat įvyksta ir pirmasis SCORPIONS, kaip vedančios grupės, turas Amerikoje. Grupė tame tarpe sudalyvauja pirmame legendiniame Doningtono metalo festivalyje „Monsters Of Rock“ kartu su tokiomis žvaigždėmis, kaip JUDAS PRIEST ir RAINBOW. Tačiau begaliniai koncertai atsiliepia sveikatai ir 1981 metais vokalistas praranda balsą. Pirminė gydytojų išvada liūdna – Klaus daugiau nebegalės dainuoti. Netgi pasklinda gandai, kad nauju grupės vokalistu bus amerikietis Don Dokken. Pats Meine taip pat pareiškia norą pasitraukti, tačiau draugai įkalba pasilikti. Tuo tarpu įrašomas naujas albumas, o vokalo partijų įrašas atidedamas iki tol, kol draugas pasveiks. Toliau po dviejų sudėtingų balso stygų operacijų ir ilgo gydymo lyg feniksas iš pelenų atgimsta Meine. Nuostabu, tačiau jo vokalas skamba kaip niekad gerai, tvirtai ir netgi įgauna kažkokio metališkumo.

Naujasis albumas „Blackout“, pasirodęs 1982 metais, iš tikrųjų apakino. Iki šiol jis fanų pelnytai laikomas ne tik sunkiausiu, bet ir geriausiu grupės darbu. Tokios galingos energijos ir galios grupė dar neturėjo. Albumas prikausto nuo pat pirmo galingo titulinio gabalo iki paskutinės tradicinės grupei baladės „When The Smoke Is Going Down“. Reikia pastebėti, kad lyrikos albume mažiau, tačiau galios, energijos ir greičio pavydėtinai daug. Vien ko verti hitais tapę „Dynamite“, kiek ramesnis „No One Like You“, absoliutus SCORPIONS greičio ir sunkumo rekordininkas „Now!“ (čia jau iš speed metalo kategorijos), draivinis „Arizona“ ir kiek grėsmingesnės doom nuotaikos antikarinis „China White“. Reikia pastebėti, kad albume dera sunkumas su ryškiomis melodijomis, be to ypatingai geras gitarų darbas: žaibiškos solo partijos ir galingas ritmas tiesiog puikūs. Pliusą reikia parašyti ir vokalui, gal operacija išplėtė balso diapazoną?

Albumą įvertino ir klausytojai, prabilta apie „skorpionomaniją“, tuo tarpu albumas sėkmingai pasiekia 11-tą vietą Britanijoje ir 10-tą Amerikoje, kur greitai tampa platininiu, o po kelių metų ir dvigubu platininiu.

Tuo metu prasideda dar vienas galingas pasaulinis turas. Šį kartą visiškai nukariaujama Amerika. 1983 metais grupė kartu su OZZY OSBOURNE, VAN HALEN, JUDAS PRIEST, MÖTLEY CRÜE sudalyvauja viename didžiausių pasaulio festivalių Kalifornijoje San Bernardino slėnyje priešais 325 000 žmonių minią.

Neįtikėtina komercinė sėkmė

Darbas tiesiog verda ir 1984-tųjų pradžioje SCORPIONS į rinką „išmeta“ komerciškai sėkmingiausią ir vieną geriausių savo darbų – albumą „Love At First Sting“. Reikia pastebėti, kad SCORPIONS skambesys palengvėjo ir pakrypo į mainstreamą, tačiau visgi šį grupės darbą dar galime drąsiai priskirti prie heavy metalo klasikos. Juk jame yra galingas uraganas „Rock You Like A Hurricane“, tapęs ne tik tos pačios MTV hitu bet ir SCORPIONS himnu. Toliau – energija pulsuojantys „Bad Boys Running Wild“, „Big City Nights“, „greitukas“ su apgaulinga baladine pradžia „Coming Home“. Neapseita ir be įdomybių „Crossfire“ su kareiviško maršo ritmu ir, žinoma, albumo gale skamba rimta kandidatė į visų laikų geriausią roko baladę – jausmingoji „Still Loving You“. Rašydamas šią baladę Klausas, ko gero, tikrai turėjo rimtą meilės dilemą, o jausmingos gitaros soluotės tiesiog žudo.

Vos pasirodęs prekyboje albumas buvo parduodamas po 150 000 kopijų per dieną ir vos per kelias savaites Amerikoje tapo platininiu, o greitai ir dvigubu platininiu, tuo pačiu pakildamas į 6-tą chartų poziciją. Dar vienas fenomenas – tuo pačiu metu Amerikos šimtuke atsiduria net trys grupės albumai: naujasis ir du prieš tai jau senokai išleisti albumai. Singlas „Still Loving You“ vien Prancūzijoje buvo parduotas 1,7 milijono tiražu. Grupė visiems laikams įrašoma į geriausių visų laikų roko grupių trisdešimtuką.

Ką gali daryti grupė, išleidusi sėkmingiausią savo albumą? Aišku, surengti grandiozinį turą. O šį kartą turas tikrai milžiniškas. Jis prasidėjo 84-ųjų sausį ir tęsėsi net trylika mėnesių iki 85-ųjų vasario. Surengta 200 koncertų abiejuose Amerikos žemynuose, Europoje ir Azijoje. Grupę lydi jaunesnės, būsimos superžvaigždės: IRON MAIDEN, DEF LEPPARD, BON JOVI, METALLICA. Grupė sudalyvauja ir pirmajame grandioziniame „Rock In Rio“ festivalyje priešais 350 000 žiūrovų minią ir pasiekia savotišką kontinentinės Europos grupės rekordą, visiškai išpardavusi 60 tūkstančių bilietų į tris iš eilės koncertus Niujorko „Madison Square Garden“ salėje.

1985-ųjų pavasarį išleidžiamas antrasis dvigubas koncertinis albumas „World Wide Live“, įamžinęs nepaprastą šio laikotarpio SCORPIONS koncertinę galią. Jame be savotiškai interpretuotų pagrindinių grupės hitų iš paskutinių keturių metalinių albumų patalpinta įdomi „Coast To Coast“ versija, kurioje, soluojant Shenker ir Jabs gitaroms, ritmą palaiko trečioji Klaus Meine valdoma gitara. Įdomus ir ilgas Matthias Jabs solo gitaros „pjovimas“ pavadintas „Six String Sting“. Kultiniame koncerte, įrašytame skirtingose vietose, yra vos dvi baladės: trumpinta „Holiday“, kuri albume atlieka savotišką intro į „Still Loving You“. Reikia pastebėti, kad būtent šio koncerto didžioji dalis medžiagos iki šiol sudaro SCORPIONS koncertų pagrindą. Puikus ir komerciškai sėkmingas gyvas albumas vainikavo ir šios grupės metalinės eros pabaigą.

1986-aisiais grupė dar sudalyvauja „Monsters Of Rock“ festivalyje ir pirmą kartą koncertuoja tuometinėje dar komunistinėje Rytų Europoje – Budapešte, Vengrijoje.

Be jokios abejonės, heavy metalo aukso amžius sutapo su SCORPIONS Olimpo šlovės amžiumi. Reikia pripažinti, kad kartu su tokiais grandais, kaip JUDAS PRIEST, OZZY OSBOURNE, IRON MAIDEN ar DEF LEPPARD, SCORPIONS buvo viena iš vedančiųjų didžiosios heavy metalo bangos grupių, padariusi milžinišką įtaką šio stiliaus formavimuisi ir vystymuisi. Galingas ritminės gitaros gausmas, rėksmingas vokalas, puiki ritmo sekcija, soluotės, įsimenantys priedainiai ir melodingumas vienu metu – taip galima apibūdinti to meto SCORPIONS skambesį. Reikia pripažinti, kad, nepaisant daugybės mainstreaminių gaidelių, kaip bebūtų keista, grupė tuo metu minėtuosius kolegas sunkumu netgi lenkė. Didžiausias grupės privalumas – išskirtinis, puikus gitarų dueto darbas.

Trečiasis periodas – SCORPIONS suka lengvesniu keliu

Žinia, dideli turai vargina, gal todėl grupė, rizikuodama prarasti klausytojų dalį, leidžia sau pailsėti net porą metų ir tik 1988 m. į rinką išmeta naują dešimtą jubiliejinį studijinį albumą „Savage Amusement“. Ir kas gi čia dabar? Ogi grupė, seniai perpratusi Amerikos rinkos taisykles, šį kartą, gerokai pasikeitus muzikos rinkai, pasidalinusiai į dvi dalis: komercinę hairy arba soft metal ir sunkiąją alternatyviąją, tokią kaip thrash metal, pasirenka pirmąjį, lengvesnį kelią. Albumas nuo pradžios, įskaitant MTV hitą „Rhythm Of Love“ iki galo sudarytas iš gana švelnių komercinių soft metalo gabalų. Metalgalviai be reikalo ieškos šiame albume senų sunkių, energingų SCORPIONS – čia jų nebėra, prasidėjo nauja komercinė grupės era. Ne, nebijokite, su kokybe viskas gerai, įsivaizduokite gerą vokišką „Mersedesą“ su po kapotu paslėptu galingu, laikrodžio tikslumu veikiančiu varikliu, tačiau perdarytu išorės dizainu plačiam amerikietiškam skoniui. Vienintelis dalykas, galintis išgelbėti albumą tikro metalisto akyse – nepriekaištingas gitarų darbas ir atlikimo kokybė.

Žinoma, užtat komercine sėkme albumas beveik nenusileidžia legendiniam „Love At First Sting“, pasiekdamas 3-čią vietą Amerikos chartuose ir 1-ąją Europoje.

Toliau – vėl grandioziniai 88-ųjų koncertai: „Monsters Of Rock“ su VAN HALEN, METALLICA, DOKKEN, KINGDOM COME priešais 50-90 tūkstančių žiūrovų, pirmieji 10 koncertų už geležinės uždangos Leningrade, surinkę 350 000 Rusijos žiūrovų. Vėliau 1989 m. SCORPIONS pakartojo žygį į Sovietų Sąjungą, sudalyvavę grandioziniame Maskvos „taikos“ festivalyje kartu su OZZY OSBOURNE, BON JOVI, MÖTLEY CRÜE, CINDERELLA ir rusais GORKY PARK priešais 260 000 žiūrovų. Reikia pastebėti, kad vokiečių rokeriai kažkaip puikiai jautė politinių pasaulio įvykių ritmą ir tų pačių 89-ųjų rugsėjį Klaus Meine sukurta baladė su legendiniu pasišvilpavimu „Wind Of Change“ („Permainų vėjas“) pataikė tiesiai į dešimtuką. Ji, galima sakyti, tapo Rusijos „Perestroikos“ ir Vokietijos suvienijimo himnu bei atliko puikų vaidmenį Berlyno sienos griovimo procese (1989-ųjų lapkritį prie sienos buvo surengtas grandiozinis koncertas, kuriame dalyvavo ir thrasheriai KREATOR).

1990 metais išleidžiamas dar vienas albumas. Pirmasis darbas be ilgamečio SCORPIONS sėkmės kalvio prodiuserio Dieter Dierks įrašomas Los Andžele, padedant prodiuseriui Keith Olsen. Naujasis darbas „Crazy World“, išlaikęs komercinę pirmtako dvasią, visgi kažkiek įvairesnis, sunkesnis ir geriau klausosi, nei prieš tai buvęs. Jame be jau minėtos baladės „Wind Of Change“ yra dar viena žymi verksminga dainelė „Send Me An Angel“. Plačiosioms masėms diskas patiko, tačiau metalheadų tarpe grupė įgavo kiek neigiamą atspalvį ir komercijos sinonimą. Tai –paskutinis grupės albumas, patekęs į Amerikos trisdešimtuką ir pirmasis, patekęs į gimtosios Vokietijos chartų pirmąją vietą. Matyt, padėjo „Permainų vėjas“. Būtent šis darbas turėjo milžinišką pasisekimą Europoje. 1991 metais singlu išleista „Wind Of Change“ net 11-koje šalių tampa Nr. 1. Tais pačiais metais Sovietų Sąjungos prezidentas Gorbačiovas pasikviečia grupę į priėmimą Kremliuje, SCORPIONS suvaidina svarbų vaidmenį geležinės uždangos ir sienos tarp Rytų ir Vakarų Europos griovime.

1992 metais įvyksta keli svarbūs įvykiai. SCORPIONS gauna prestižinį muzikinį apdovanojimą „World Music Award“ už nuopelnus kaip geriausia Vokietijos roko grupė. Ir nelabai malonus įvykis – iškyla problemų su mokesčių inspekcija ir paaukojamas beveik dvidešimt metų atitarnavęs grupės finansininkas ir bosistas Francis Buchholz.

1993 metų albume jau girdime naują bosistą Ralph Rieckermann. Albumas pavadintas „Face The Heat“ prasideda puikiu gabalu „Alien Nation“, kurio svoris ir tamsoka nuotaika sugrąžina į šaunius metalinių SCORPIONS laikus, tačiau toliau – vėl kiek lengvesni gabalai ir baladės. Visgi po dviejų komercinių šis albumas atrodo gerokai sunkesnis ir rimtesnis, turėtų patikti gero melodingo metalo ir hard rock fanams. Tačiau tvarinys išleistas tada, kai iš esmės gerokai pasikeitė pasaulinis muzikos skonis. Atsiradus naujoms alternatyvioms roko ir metalo kryptims, gerokai krito susidomėjimas ne tik komerciniu hairy metalu, bet ir kitomis tradicinėmis metalo kryptimis, tokiomis kaip heavy, speed, thrash metal. Albumas Amerikoje vos ne vos pasiekė auksinį statusą ir pasitenkino tik kiek didesne sėkme Europoje ir Japonijoje.

1994 metais SCORPIONS susižeria dar vieną „World Music Award“ apdovanojimą. Sekančiais metais dar viena politinė akcija – kartu su Jungtinių Tautų organizacija grupė išleidžia singlą „White Dove“, kurio pelnas skirtas pilietinio karo Ruandoje aukoms.

1995-aisiais į rinką „išmetamas“ trečiasis koncertinis albumas „Live Bites“, kurio pagrindą sudaro paskutinių trijų albumų dainų koncertinės versijos. Tų pačių 1995-ųjų pabaigoje iš grupės pasitraukia dar vienas senbuvis ir SCORPIONS šlovės kalvis Herman „The German“ Rarebell. Įrašant naująjį albumą 96-ųjų pradžioje, jį laikinai keičia Curt Cress, o kiek vėliau turui prie būgnų sėda pašėlęs amerikietis James Kottak, dirbęs su DIO ir BLACK SHEEP. Bet grįžkim prie naujojo albumo, pavadinto „Pure Instinct“ ir išleisto 96-ųjų pradžioje. Pirmasis gabalas gal kiek komercinis, tačiau tikrai smagus hard rokinis „Wild Child“. Vis dėlto visą likusią albumo dalį grupė intensyviai įrodinėja, kad moka kurti balades ir pop roką 80-ųjų dvasia, nors nieko naujo ir gero iš to neišeina. Vienintelis geras dalykas, likęs šiame albume – grupės profesionalumas.

Naujas įvaizdis

Dar vienas esminis pakitimas – 1996 metais grupė iš esmės pakeičia įvaizdį. Nuolat trumpėję plaukai sutrumpėja iki „normalaus“ ilgio, o Shenkeris dar ir tampa visišku baltaplaukiu, juodi lieka tik legendiniai jo ūsai.

Grupė nepailsdama koncertuoja ir lanko tokias egzotines šalis, kaip Libanas ar… Lietuva. Taip, 1998 m. birželio 25 dieną vokiečiai surengė pirmąjį pasirodymą Lietuvoje perpildytuose Vilniaus sporto rūmuose. Dėl senojo repertuaro iš šlovingųjų HM laikų ir draivo, koncertą galima vertinti kaip puikų.

1999 metais SCORPIONS nustebino nevieną gerbėją ir negerbėją. Tais metais pasirodęs albumas „Eye II Eye“ – vienas didžiausių grupės eksperimentų. Ilgai laikęsi gyvos muzikos ir natūralaus garso principų, vyrukai surizikavo kiek nukrypti į techno-pop pievas. Tai, ko gero, vienintelis jų albumas, kuriame galima girdėti elektroninius būgnus, be to, pirmą kartą buvo įrašyta daina gimtąja vokiečių kalba. Albumas vėl pilnas baladžių ir tikrai nerekomenduojamas sunkumų fanams.

Į pagalbą pasitelkiami simfoniniai orkestrai

Ar tik grupę nebus apėmęs nuovargis? Gelbėti reputaciją pulta įprastu veteranams būdu. Sekdami grandų DEEP PURPLE ar METALLICA keliu, SCORPIONS griebiasi simfoninių orkestrų pagalbos. Preliudija tampa grandiozinis tų pačių 99-ųjų lapkričio 11 d. Vokietijos vyriausybės surengtas koncertas prie Brandenburgo vartų, pažymint Rytų ir Vakarų Vokietijų suvienijimo dešimtmetį. Ten grupė sugroja „Wind Of Change“ kartu su 166 violončelininkų orkestru, diriguojamu paties Mstislavo Rastropovičiaus.

Sekantis žingsnis – 2000-ųjų albumas „Moment Of Glory”, kuriame SCORPIONS groja kartu su „Berlin Philharmonic“, prestižiniu Vokietijos simfoniniu orkestru, kuriam diriguoja Christian Kolonovits. Albumas išleistas birželio 19 dieną, specialiai skirtas tarptautinei Hanoverio parodai „EXPO 2000“, pasirodė likus vos vienai dienai iki parodos atidarymo. Albume be puikios naujos baladės „Moment Of Glory“, kuri oficialiai tapo parodos himnu, puikuojasi klasikinių grupės gabalų su simfoniniu orkestru versijos. Puikiai ir iškilmingai skamba nauja „Hurricane 2000“, himnu tapusio seno SCORPIONS gabalo versija, „Crossfire“ prasidedanti ir „Dynamite“ besibaigianti ilga siuita bei kiti žinomi gabalai iš įvairių laikotarpių. Be orkestro projekte sudalyvavo eilė kviestinių vokalistų, t.y., amerikiečių vokalistė Lyn Liechty, grupės GENESIS vokalistas Ray Wilson, įžymusis Zucchero bei vaikų choras. Disko viršelis – dinozauras, pasipuošęs auksu ir briliantais – gal čia kokia ironiška užuomina? Albumas studijinis, gal todėl kiek vėliau išleidžiama ir jo gyva versija DVD formate „Scorpions Moment Of Glory Bearliner Philharmoniker Live“. Koncertas įrašytas gyvai tame pačiame Hanoveryje birželio 22 dieną ir, kaip jau tapo įprasta šiais komercijos laikais, savo repertuaru šiek tiek skiriasi nuo studijinio. DVD variante kažkur dingsta bosistas Ralph Rieckermann ir jį šiame projekte pakeičia Ken Taylor.

Vėl rengiami koncertai, tame tarpe – vienas geriausių ir įspūdingiausių koncertų Lietuvoje 2001 m. balandžio 2 dieną Vilniaus sporto rūmuose kartu su Rinkevičiaus simfoniniu orkestru. Be šio, ko gero, reikia pažymėti tokius įdomius koncertus, kaip 2003 metų koncertas Peterburge, kurį stebėjo įvairių šalių vadovai, ir grandiozinis šou Maskvos Raudonojoje aikštėje kartu su Rusijos prezidento orkestru.

2001-aisiais į rinkoje pristatomas dar vienas DVD koncertas „Acoustica“, kiek vėliau ir jo CD variantas. Jame klasikiniai ir keli nauji gabalai, kurių didžiąją dalį sudaro baladės, įgroti tik akustiniais instrumentais. Albumas skirtas grupės fanams, norintiems ramiai su antra puse romantiškai pasėdėti vakare prie žvakių ir vyno taurės.

Toliau koncertinis turas trečią kartą užkabina Lietuvą. 2003-čiųjų lapkričio 5 d. tuose pačiuose Vilniaus sporto rūmuose galima buvo įsitikinti, kad SCORPIONS turi dar daug energijos, ko gero, senų gabalų dėka. Įdomi grįžusi Shenkerio kaukė su šakutėmis, grojant „Blackout“ gabaliuką. Tiesa, atsiranda ir naujas lenkų kilmės bosistas Pawel Maciwoda, visai neblogai palaikantis ritmo sekciją.

2004-ųjų pavasarį pagaliau grupė pateikia kažką naujo, gero ir taip seniai laukto. Atrodo, SCORPIONS pabudo po ilgo letargo miego ir mestelėjo į rinką tikrą „bombikę“ – 20-ąjį albumą „Unbreakable“. Tai tikrai geras, solidus, „rupus“ ir modernus hard rokas, tinkantis ir seno, bet modernizuoto heavy metalo fanams. Grįžta senokai negirdėta agresija, sunkūs rifai, vėl sublizga soluotės. Tai puikus kokybiškas darbas be taip šiais laikais madingos sintetikos prieskonio. Nuo pat pirmųjų „sunkiukų“ „New Generation“ ir „Love ‘Em Or Leave ‘Em“ iki pat albumo galo, kaip bebūtų keista, neatslūgsta galingo metalizuoto hard roko banga. Žinoma, neapseita be baladžių, bet jų čia gerokai mažiau, o hitu tapusi „Maybe I Maybe You“ visai nebloga ir kiek pasunkinta.

Reikėtų apibendrinti trečią ilgaamžių roko dinozaurų gyvavimo laikotarpį. Tai tas laikotarpis, kai grupė įgauna gerokai komercinį atspalvį, kiek supykdo senus sunkenybių mėgėjus ir užsidirba baladžių meistrų vardą. SCORPIONS šio laikotarpio pradžioje patenkina plačiąją Amerikos publiką ir ten 88-aisiais pasiekia populiarumo viršūnę. Tačiau ta publika, dėl kurios taip buvo stengtasi, pamažu užmiršta vokiečių rokerius ir jau geras dešimtmetis, kaip jų albumai nebepatenka į JAV pirmąjį šimtuką. Vis dėlto Europos, o ypač germaniškai kalbančių šalių hituose šios grupės albumai, nepaisant visų banguotų klystkelių, ir toliau atakuoja pirmuosius dešimtukus. Tradiciškai ištikimi jiems liko ir Japonijos roko fanai. Tekstai – matyt, čia kaltas senas hipių kraujas – vis apie meilę arba su politine antikarine potekste. Nors ir gerokai palengvėjusi, grupė liko ištikima aukštiems kokybės standartams, o puikus gitarų duetas dar kiek gelbėjo suktuose klystkelių posūkiuose. Tiesa, paskutinis albumas nuteikia labai optimistiškai. Gal grupė pradėjo dar vieną erą? Ką gi, pamatysime, ką vokiečių legenda pademonstruos naujame albume „Humanity Hour I“, kuris pasirodys 2007-ųjų gegužę.

Reziumė

SCORPIONS niekada negrojo sudėtingų vingriuotų progressive stiliaus kompozicijų, jų muzika, kaip ir viso seno hard roko ar heavy metalo, visada buvo paremta individualiu profesionalumu ir meistriškumu. O meistrų jie turi. Grupės įkūrėjo Rudolf Shenker ir šlovingųjų metų kalvio ir virtuozo Matthias Jabs stulbinantis gitarų duetas bei Meine, kurio balsas gali patikti arba ne, tačiau, reikia pripažinti, jog yra unikalaus savito tembro, plataus diapazono, ypač gerai traukia aukštas natas, iki šiol nepasiduoda laiko įtakai. Pagirtinas ir vokalisto profesionalumas, neužsiduodant sau to, ko negalima įgyvendinti. Be jokios abejonės grupė padarė milžinišką indėlį kuriant devintojo dešimtmečio heavy metalo stilių ir turėjo įtakos viso metalo, taip pat ir vokiško power metalo vystymuisi.

Šiuo metu legendiniai vokiečių dinozaurai dar turi parako, jų koncertai vis dar fantastiški. Tuo bus galima įsitikinti Vilniuje, „Siemens“ arenoje, balandžio 7 d.

Rekomenduotini albumai HM fanams prioriteto tvarka: „Blackout“, „Lovedrive“, „Love At First Sting“, „Animal Magnetism“, „Tokyo Tapes“, „World Wide Live“, „Unbreakable“

Diskografija

Lonesome Crow – 1972
Fly To The Rainbow – 1974
In Trance – 1975
Virgin Killer – 1976
Taken By Force – 1977
Tokyo Tapes – 1978 Live
Lovedrive – 1979
Animal Magnetism – 1980
Blackout – 1982
Love At First Sting – 1984
World Wide Live – 1985 Live
Savage Amusement – 1988
Crazy World – 1990
Face The Heat – 1993
Live Bites – 1995 Live
Pure Instinct – 1996
Eye To Eye – 1999
Moment Of Glory: The Scorpions With Berlin Philharmonic – 2000
Moment Of Glory Bearliner Philharmoniker Live – 2000 DVD Live
Acoustica -2001 DVD
Acoustica -2001
Unbreakable – 2004
Humanity Hour I – 2007