Savaitgalio šėlsmas LEDINMETYJE

Atrodo, kad pastaruoju metu metaliniai renginiai ima vykti pagal tam tikrą grafiką – maždaug kas dvi savaites. Turbūt tai lemia tai, kad koncertus organizuoti imasi skirtingi žmonės. Apie “Ledynmetį”, kaip turbūt ir daugelis, atsitiktinai sužinojau per “Ferrum Frost” festivalį prieš dvi savaites. Maždaug tiek laiko jis ir buvo saikingai reklamuojamas. Keista, kad apie šį koncertą jokios informacijos nepateikė vienas populiariausių tinklapių Lietuvoje dangus.net. Ar tai tik renginio organizatorių viešųjų ryšių palaikymo aplaidumas, ar Lietuvoje pagaliau atsiranda tikroji konkurencija renginių organizavimo srityje?

Kai kuriuos potencialius žiūrovus atbaidė “Ledynmečio” programoje itrauktų grupių stilių mišrainė. Sunkioji LT scena skaidosi į frakcijas? Kažkodėl įtariu, kad ir griežtai pagal konkrečius stilius suskirsčius festivalius, dauguma žiūrovų visuose būtų tie patys, išskyrus vieną kitą kategoriškai prieš blacką, deathą ar dar ką nors nusistačiusį pilietį. Nors, savaime suprantama, “stilių mišrainė” tam tikras ribas turėti turi – kai kurių išankstine nuomone, paskaičius grosiančių grupių sarašą, ribos šį kartą buvo peržengtos. Ką gi – organizatorių sprendimo racionalumas turėjo paaiškėti penktadienį, vasario 7 d.

Asmeniškai aš labiausiai laukiau latvių SKYFORGER ir Aukštaitijos blackerių DISSIMULATION pasirodymų. Deja, dėl būgnininko traumos DISSIMULATION šį karta nepasirodė. Užtat paskutinę minutę į programą išoko jaunieji vilniečiai, blackeriai STONE’S LAMENT. Koncerto organizatoriai iš anksto buvo perspėję, kad alumi prekiaujama nebus – ko gero, taip ir geriau, nes galima pigiai apsirūpinti savo mėgstamo gėrimo rūšimi. Koncertas tradiciškai vėlavo kiek daugiau nei pusę valandos, ir pradėjus groti pirmiesiems dalyviams salė buvo apytuštė.

Dėl renginio pradžios vėlavimo pirmieji pasirodę STONE’S LAMENT turėjo iškęsti garso operatorių eksperimentus ir neapšilusios publikos ramų lingavimą. Po jų ant scenos užlipo dar negirdeti DIVISION BY ZERO, kuriems tai buvo debiutinis pasirodymas. Jau iš pavadinimo galima buvo spėti, kad tai nu-metal propaguotojai – tikriausiai vien dėl to dalis publikos sulindo į salės kampus arba išėjo alaus. Gal ir be reikalo, nes grupės muzika skambėjo tikrai neblogai – agresyvus užvedantis gitarų gergždesys, dviem būgnų komplektais (!) kalamas ritmas skambėjo tikrai užvedančiai.

OBTEST pasirodymo komentuoti nėra reikalo – daugelis šios grupės atžvilgiu turi gana kategoriškas nuomones. Vis dėlto paminėsiu, kad salė pareikalavo pakartojimo – buvo pakartota “Auka seniems dievams”.

Projektas ŽALVARINIS irgi pasirodė kaip tikėtąsi – nors folkloro ir metalo derinimas yra įdomu, bet viskas priklauso nuo to, kiek sekmingai tai pavyksta. Buvo įdomu įminti įgarsintojų mintis ir bandyti atspėti, kas iš scenoje esančių gausios grupės narių bus ne vietoje užtildytas.

UGNĖLAKĮ pamatyti įdomu buvo todėl, kad ši grupė jau senokai nekoncertavo. Kaip bebūtų, jie eilinį kartą patvirtino alternatyvų publikos suteiktą “Degtinlakio” titulą – grupės vokalisto Povilo teatrališko pasirodymo metu sulaužytas brangus mikrofonas. Buvo linksma stebėti, kaip scenos personalas atiminėja iš įsismaginusio vokalisto mikrofono stovą, kuriuo buvo pradėta šlaistytis, tuo keliant pavojų prie scenos susigrūdusiems fanams. Ką gi, atrodo, turime tikras scenos žvaigždes :).

MANDRAGOROS nekomentuosiu – nepaisant jų profesionalaus pasirodymo ir puikiai atlikto DEATH koverio desertui, kurio dėl iškilusių techninių problemų su elektra grupė nespėjo pabaigti, ši grupė po truputį pradeda pabosti – juos matome beveik kiekviename renginyje paskutiniu metu. Niekas garsiai nesipiktino, kad programoje irašytas projektas iTi, kurio daugelis nekantriai bijojo, nepasirodė.

SKYFORGER nenuvylė, parodydami tikrai uždegantį show. Pasirodymo metu daugiausiai skambėjo kūriniai iš naujo grupės albumo “Latviešu strielnieki”. Tiesa, publika buvo jau gerokai pavargusi, ir vos vos pajėgė iškviesti brolius latvius pakartoti. Pakartojimui sudainavę latvių liaudies dainą pritariant tik būgnams, bei atlikę dar vieną naują kūrinį, grupė pareiškė, jog “Lietuva per amžius liks antraisiais mūsų namais”. Šį kartą per pasirodymą grupė apsiėjo be mosikavimo kalavijais ir demonstratyvaus Biblijos plėšymo, kokį buvo galima matyti per “Death Comes 8″ 1998 metais.

Užbaigiant belieka pasakyti, kad “Ledynmetis” pavyko, nors auditorijos gausumu šiek tiek nusileido sausio pabaigoje vykusiam “Ferrum Frost” festivaliui. Buvęs “Pepsi Zet” klubas šiuo metu yra tapęs Vilniaus metaliniu epicentru. O įgarsinimo problemas, kurios lydi praktiškai visus koncertus, siūlau pamiršti iki kito karto.

P.S. Per kiekvieną koncertą “Pepsi Zet” klube labiausiai nustebina tualetų konfigūracija – šiuo metu, jei ten kas nors keičiasi, tai tiktai tualetai. Per pastarąjį koncertą buvo pasirinktas “unisex” variantas, del ko laukimo laikas proporcingai pailgėjo. Galbūt todėl, dar koncertui neįpusėjus, vienas klozetas jau buvo igavęs nestandartinį pavidalą – matyt kažkam eilėje ilgiau palaukti tekus, norėjosi išlieti savo pyktį, ir taip pridėti organizatoriams papildomų kaštų.