SATYRICON "Volcano" - black metal kvapas ar pinigų kvapas?

SATYRICON – viena iš tų nedaugelio grupių, kurių albumų aš laukiu su nuoširdžiu nekantrumu. Kaip supratot, esu didelis šios grupės gerbėjas, tačiau šioje recenzijoje jūs nerasite nei perdėtų liaupsinimų, nei aklo grupės garbinimo. Stengsiuos būti kiek galima objektyvesnis. Visa Satyro veikla man asocijavosi su originalumu ir techniškumu, ir paskutinis to patvirtinimas – THORNS: šalto industrinio black metal šedevras.

Ne kartą, išklausius albumą “Rebel Extravaganza”, man kildavo mintis : o kas toliau? Ir štai mes turime naujausią SATYRICON “šedevrą” – “Volcano” (daug gražių liaupsių galima paskaityti oficialioje SATYRICON svetainėje). O jei atvirai – greitai toks vaizdelis, kaip Satyras ( Satyricon frontmentas) su nuosavu Porche, nesukels nusistebėjimo :) Black metal?

O dabar apie muziką. Bet kuris, perklausęs albumą daugiau nei vieną kartą, pajus, kad SATYRICON “nuslydo paviršiumi”. “Volcano” trūksta nuoširdumo ir tyros black metal energijos. Geras palyginimas būtų METALLICA’os albumai “Load” ir „Relaod” – manau, niekam nekyla klausimų, kodėl? Dažniausiai “Volcano” jaučiami pop muzikos elementai – priedainiai, kurie neturi didesnės reikšmės, nebent tik kaip tik geras sąskambis. Aš neturėjau galimybes išstudijuoti „Volcano” dainų tekstų, tačiau manau būčiau tik nusivylęs… Satyro kūryboje nebeliko to gilumo ir prasmės, kurią galėjome įžvelgti ankstesniuose albumuose (išskyrus “Rebel Extravaganza”).

Dabar keliais žodžiais apie dainas. Pirmoji daina – “With Ravenous Hunger” – prasideda šalta industrine intro, ir šiaip kūrinio muzika labai primena THORNS (ir nėra ko stebėtis). Antrajame albumo kūrinyje pirmąkart SATYRICON istorijoje išgirstame moterišką vokalą, ir dar tokia forma, kokia panaudota greičiausiai pirmą kartą black metal istorijoje. Tačiau perklausius mano veide atsirado šypsena – kažkaip pagalvojau : kaip skambėtų BRITNEY SPEARS, akompanuojama DARKTHRONE’ų ? :) O gabalas “Fuel For Hatred” yra grynas “popsas” visais atžvilgiais, jau nekalbant apie tai, kad muziką sunku apibūdinti kaip black metal, o beklausant kyla nevalingos mintys apie Motorhead. Beveik visuose aštuoniuose kūriniuose jaučiamas keistas dirbtinumas, praktiškai viskas girdėta jau ankščiau. Švarūs vokalai naudojami pernelyg dažnai. Aišku vienam kitam gabale vis dar jaučiama “norsk black metal” jėga, tačiau tokių vietų jau yra itin mažai. Tamsios industrinės dalys atliktos pagirtinai gerai, tačiau dėl originalumo vėlgi galima ginčytis. Štai paskutinio gabalo – „Black Lava” – priedainis (jeigu teisingai išgirdau):

“Black lava
Drifting down on mountain side
Black lava you can fight”

Kaip jūs tai pakomentuotumėte? :)

Viską susumavus, galiu pasakyt, kad technine puse šis albumas yra tikrai stiprus, tačiau šedevru jo niekaip nepavadinsi. SATYRICON nereikėjo taip skubėti ir prie “Volcano” – geriau reikėjo padirbėti dar metelius(galbūt tada būtume išvydę tikrą šedevrą :). O dabar – belieka džiaugtis tuo, ką turime: industriniu pop black metal. Nežinantiems SATYRICON – albumas turėtų patikti, na o seni grupės gerbėjai ir black metal žinovai paaukos Satyrą šėtonui :)

SATYRICON – “Volcano”
Capitol, 2002

Tracks:
1.With Ravenous Hunger
2.Angstridden
3.Fuel For Hatred
4.Suffering The Tyrants
5.Possessed
6.Repined Bastard Nation
7.Mental Mercury
8.Black Lava