SATYRICON: "Mes ir toliau skambame ekstremaliai, brutaliai ir šiurkščiai..."

Norvegijos black metalo grupės SATYRICON atstovus Frostą ir Satyrą kalbino Arto Lehtinen praeitų metų pabaigoje. Žinoma, pagrindinė interviu tema buvo praeitais metais išleistas albumas “Volcano”, nominuotas geriausiu metaliniu albumu Norvegijos apdovanojimuose Grammy Awards 2002. Šiame interviu blackeriai iš Norvegijos taip pat pasidalino nuomone apie situaciją black metalo scenoje Norvegijoje apskritai.

Pradžioje apie neseniai pasirodžiusį albumą. Vėliausiąjį SATYRICON darbą “Volcano” nuo ankstesnių grupės darbų skiria 3 metų pertrauka. Beje, “Nemesis Divina” ir “Rebel Extravaganza” taip pat išleisti kas tris metus…

Satyr: Na, maždaug šitiek laiko užtrunka paruošti gerą albumą.

Ar grupė įdėjo daug pastangų, kurdama “Volcano”, o gal kūryba jums – paprastas dalykas?

Satyr: Skirtumas tik toks, kad muzikos naujokams, kurie dar tik pradeda kūrybą, galva būna pilna rifų ir idėjų, tačiau mums taip jau nėra. Reikia sunkiai dirbti, jei nori sukurti kažką vertingo, bet mes turime daug patirties, taigi galime panaudoti ją kurdami dainas.

Kas yra sudėtingiausia, kuriant muziką?

Satyr: Man atrodo, sunkiausia yra sukurti griežtus ir minimalistinius gabalus, bet kartu išlaikyti klausytojo dėmesį per visą dainą ir visą albumą.

Kai kuriate naują medžiagą, ar jaučiate, kad turite tam tikrų vertingų pasiekimų, kuriuos turite viršyti, kad pralenktumėte savo ankstesnę kūrybą? Ar laikote save perfekcionistais?

Satyr: Aš – perfekcionistas visame, kuo tik užsiimu, ir tai nėra susiję tik su dainų kūryba.

Frost: Satyras sako teisybę. Jis kuria dainas, o su būgnais aš dirbu šiek tiek kitaip, nei anksčiau. Satyras pradėjo įrašinėti gitarų temas, kurios paprastai sudaro visų gabalų pagrindą, atiduoda man įrašus ir tada aš pradedu dirbti su būgnų ritmais pagal tai, ką girdžiu. Po to kartu sprendžiame, ar nenukrypau nuo jo idėjos. Jei jam patinka, dirbame toliau, o jei ne, bandau sugalvoti ką nors kitaip. Jis paaiškina, ko norėtų ir taip mūsų darbas tampa daugiau kūrybinis procesas, o ne to paties gabalo šlifavimas … Darbo gal ir daugiau, tačiau sprendimai visada būna geresni. Be to, dirbant atskirai galima padaryti daug daugiau – tokiu būdu yra lengviau paruošti temas ir dainas.

Satyr: Toks darbo būdas vis dėlto neverčia nieko aukoti – mes ir toliau skambame ekstremaliai, brutaliai ir šiurkščiai. Tai pagrindiniai mūsų muzikos bruožai ir reikalavimai jai nuo pat pirmos dienos. Stengsimės išlaikyti šiuos elementus savo muzikoje ir toliau.

Frost: Na, tai dar nereiškia stovėjimo vietoje. Mes vertiname naujoves, kalbant apie black metalą, ir manome, kad taip pat labai svarbu yra perteikti savo muzikinį skonį.

Gal pakomentuotumėte savo albumo “Volcano” viršelį? Ką reiškia ta kobra ant viršelio?

Satyr: Kobra?! Tai pitonas! (juokiasi) O kas su juo negerai?

Na, kaip kilo idėja šio albumo viršeliui?

Satyr: Pitonas – tai tradicinis tamsos simbolis. Gyvatė atspindi emocijas, arba, tiksliau pasakius, jų nebuvimą …tą šaltą…tamsų jausmą. Man pačiam visada patiko gyvatės, o šita pitono nuotrauka albumo viršeliui – ne iš kokios nors knygos. Pitoną nufotografavo albumo viršelio dizaineris – atrinkome keletą neblogų nuotraukų, tačiau šita ypač vykusi – gyvatė kaip tik puolė link fotografo ir žiūrėjo tiesiai į linzę – labai gera poza.

Frost: Be to, dar su pitonu susijęs ir organinis elementas. Kaip ir pavadinimas “Volcano”, perteikiantis labai organišką jausmą, taigi abi šios detalės gražiai siejasi.

Papasakokite apie Universal leidybos kompaniją – susilaukėte daug viešumo. Ar nustebino dėmesys, kurį parodė black metalo fanai, nes juk iš pradžių jie į didelės leidybinės kompanijos etiketę žiūrėjo gana kritiškai.

Satyr: Negirdėjau, kad kažkas iš to būtų daręs problemą.

Na, kai kurie žmonės teigė, kad jūs parsidavėte.

Frost: Jie turėtų džiaugtis už mus.

Satyr: Teisybę pasakius, labai įdomu, kodėl mūsų sutarčiai su šia leidybine kompanija tiek daug dėmesio skyrė spauda. Panašu kad black metalo scenoje dėl to kyla labai stiprios emocijos. Bet aš nieko tokio negirdėjau! Nešnekėjau nė su vienu žmogumi, kuriam tokia sutartis atrodytų problema. Taigi manau, kad mes jau pažengėme šiek tiek toliau nuo tos stadijos, kai žmonėms labiau rūpi politika, o ne muzika.

Kalbant apie black metalą apskritai – ar manote, kad didžiausias šios muzikos pakilimas jau baigėsi ir kad dabar išliks tik stipriausios grupės, tokios kaip jūs?

Satyr: Manau, kad tai jau įvyko prieš daugelį metų – na, gal prieš penketą, nes tada jau supratome, kad didžioji banga baigėsi. Kai “Moonfog” išleido mūsų albumą “Hostmorke”, reklamavome jį su geriausiais ketinimais, tačiau pažiūrėjus atgal, dabar galiu pasakyti, kad jis tikrai nebuvo labai vykęs. Mes jo neišbaigėme iki galo ir vis dėl to pardavėme apie 10 000 kopijų. Vėliau, kai įrašėme “Admirion Black” albumą (“Gehenna”), buvo akivaizdu, kad jis daug geresnis ir be to geriausias “Gehenna” albumas. Šio albumo reklamai išleidome labai daug pinigų. Dar niekad tiek nereklamavome jokio albumo. Be to, gavome labai gerus apžvalgininkų įvertinimus – 5 iš 5, 6 iš 6, 9 iš 9, 10 iš 10, visgi pardavėme tik 11 000 ar 12 000 įrašų kopijų. Palyginimui – įrašius “Malice” albumą pardavėme 15 000 jo kopijų, nors leidybinė kompanija ir dirbo labai prastai. Taigi dabar jei garsi grupė sugeba parduoti 10 000 įrašų – tai jau tikrai didelis pasiekimas.

Ką manote apie tai, kad pastaruoju metu death, black ir net thrash metalo grupės pradeda kooperuotis? Skirtingos grupės vyksta kartu į gastroles, pvz. centrinėje Europoje.

Satyr: Nemanau, kad tokia tendencija yra gera. Kooperavimasis nieko gero neatneša. Mano galva, grupės turi vis mažiau galimybių. Kooperavimasis reiškia desperaciją. Tokiu būdu grupės, negalėdamos surinkti pakankamo klausytojų rato, bando jungtis, t.y. koncertuoja 15 grupių ir tikisi surinkti bent 300 žmonių. Liūdna.

Pažiūrėkite kad ir į MORBID ANGEL. Paskutinis jų įrašas tikrai labai geras – man jis labai patiko. Ši grupė keliaudavo po visą pasaulį, veždavosi savo valdymo pultą, savo miksavimo techniką, jie tikrai puikiai skambėdavo ir visada atrodydavo be galo įspūdingai. Tuo tarpu dabar, norėdami pritraukti publikos į savo šou, turi pasikviesti dar bent porą garsių black metalo grupių – vieniems surengti sėkmingo koncerto jiems jau nebepavyktų.

Frost: Taip, ir dar vienas blogas dalykas yra tai, kad daugelis agentų ir reklamos vadybininkų dirba tik su tais turais, kuriuose koncertuoja daug grupių. Paprastai jie nori parodyti bent jau 6 grupes vieno turo metu.

Kaip No Mercy ture pavyzdžiui?

Frost: Taip, kad ir šiame. Tačiau tada grupėms pasidaro labai sunku gerai atlikti savo darbą, o klausytojų minia taip pat negali duoti vienodo atsako visoms grupėms. Man atrodo, už šios tendencijos ir vėl slypi desperacija…metalo grupių gyvenimas nebėra toks intensyvus kaip anksčiau.

Baigiant interviu dar norėčiau paklausi apie jūsų šalutinį projektą. Girdėjau, kuriate naują albumą?

Satyr: Žadame baigti šį albumą kaip galima greičiau. Pusė jo jau paruošta, o likusiai daliai muzika taip pat sukurta – reikia tik įrašyti.