„Sakau jums, tai – ne muzika. Tai beprotiškas beprotiškas triukšmas…“

Doom ir grind stiliai atrodo nesuderinami, ekstremaliojo metalo sankryžoje pasukę visiškai skirtingomis kryptimis. Tačiau aš visuomet vienodai mėgau juos abu. Doom dėl jo šaltumo, lėtumo, depresyvumo, o grind – dėl purvo, šleikštulio, dėl jo beprotybės. Ilgus metus klausiau šių stilių atskirai, vis ieškodamas kažko, sujungiančio abu į vieną.

Viskas ką rasdavau tebuvo down-tempo grind, deja šis stilius neperteikė nei grind, nei doom sukeliamų emocijų, todėl nesužavėjo. Jau buvau praradęs viltį atrasti būtent tai, ko ieškau, kai vieną dieną į mano grotuvą pateko GRIEF ir jų albumas „…And Man Will Become The Hunted“. Sunkūs lėti purvini rifai, pakvaišęs žviegiantis vokalas, beprotiški niekur prieš tai negirdėti blastbeatai.

Tai buvo tarsi iš naujo atrastas doom be jokios romantikos, verkšlenimo ir gotiškumo, tačiau su kur kas didesne doze skausmo. Nors galbūt daugelis man ir paprieštaraus (nes iš tiesų įtaką stiliui padarė ne grind, o hardcore), bet būtent minėtame GRIEF albume atradau tą ribą, kurioje grind ir doom susiliejo į vieną. Mano paieškas užbaigė naujai atrastas stilius sludge.

Sludge gimimo dieną vienareikšmiškai sunku nusakyti. Kaip doom pradininkais kai kas laiko BLACK SABBATH, taip sludge – THE MELVINS. Dėl to galima ilgai ginčytis ir niekada neprieiti vieningos išvados, visgi nemanau, kad kada nors galėtume paneigti viena – THE MELVINS įtakos šio žanro atsiradimui.

Kaip favoritus THE MELVINS įvardija ir vieni šio stiliaus grandų bei pradininkų, 1989 metais susibūrę – CROWBAR. Beje, THE MELVINS turėjo įtakos ne tik sludge, bet ir grunge atsiradimui, o NIRVANA vokalistas Kurt Cobain yra net ir grojęs kartu su THE MELVINS, taigi sludge turėtų sudominti ir mėgusius grunge, bet pasukusius sunkesnio skambesnio paieškos keliais.

Negalima pamiršti dar dviejų grupių – agresyviųjų hardcore pankų BLACK FLAG bei metalistams puikiai pažįstamų BLACK SABBATH. Ne tik todėl, kad jie paskatino atsirasti patiems THE MELVINS, šių grupių tiesioginė įtaka smarkiai jaučiama „tikrųjų“ sludgerių muzikoje – tiek pionierių EYEHATEGOD, ACID BATH, BUZZOV*EN, GRIEF, tiek ir vėlesnių IRON MONKEY, NOOTHGRUSH, FISTULA, BONGZILLA.

Sludge, sujungęs du tokius skirtingus stilius kaip hardcore ir doom, pateikia klausytojui labai neįprastą skambesį. Jau pats pavadinimas sako, kad ši muzika nebus skirta romantiškam vakarui, atlikėjai pasistengė sukurti itin šiurkštų ir sunkų šių stilių derinį, puikiai apibūdinamą vienu žodžiu – purvas. Dažniausiai vyrauja žlugdantis lėtas tempas, kombinuojami BLACK SABBATH, legendinio Wino ir kitų tradicinio doom magų įtakos paliesti rifai ir užtempiamos žviegiančios gitaros, primenančios drone doom.

Skirtingai negu grindcore didžiausias muzikos sunkumas pasiekiamas ne blastbeatuose, o kaip tik atvirkščiai – lėtosiose dalyse. Dažnai nėra jokių melodijų, grojama ypač nužemintomis gitaromis, būgnai traiško savo lėtumu bei sunkumu, kažkur tolumoje užspaudžiama atsitiktinė styga, pridedanti dar daugiau chaoso.

Blastbeatai, ties kuriais pasijaučia didžiausia hardcore įtaka, nors būna švariau išgroti (t. y. ne taip jau retai galima išgirsti melodiją), neša ne ką mažesnę bjaurasties dozę ir kerta visa jėga, sunaikindami paskutinius optimizmo likučius. Kadangi dažnai nėra jokio perėjimo tarp greitosios ir lėtosios dalies, milžiniškas kontrastas ir nuotaikų pasikeitimas sukuria nesaugumo, absurdo ir grotesko jausmą. Gitarų solo itin reti, tačiau vien tų kelių solo užtenka pajusti šaižumą, pjaunantį skaudžiau už peilį, o kankinamas lėtumas užtikrina skausmą, kuris tęsis.

Visa tai lydi visa gerkle staugiantis iškrypęs vokalas, vienu metu puikiai perteikiantis tiek pyktį, tiek skausmą ir nusivylimą. Dainavimo stilių geriausiai apibūdintų paprasčiausias žviegimas, kartais derinamas su švariu apsipūtusiu stonerišku iki death metalui būdingu growlu. Vyraujančios tekstų tematikos – alkoholis, narkotikai, skausmas, negatyvūs jausmai.

Dažnai sludge yra sugretinamas su doom metalu ir laikomas vienu iš jo stilių, tačiau tai nėra tiesa, Sludge yra toks pats atskiras metalo žanras, kaip ir bet kuris kitas. Žinoma, tenka pripažinti, kad dauguma grupių groja sludge doom, o mano aprašytas skambesys taip pat artimesnis sludge doom, negu bendrajam sludge. O ir ribą nustatyti gan sunku, taigi į šį klausimą siūlau nesigilinti.

Užgimęs Naujajame Orleane, aplietas alkoholiu, persisunkęs narkotikais ir purvu sludge kaip virusas plinta po pasaulį, o bėgant metams, kai kiti stiliai pradėjo išsikvėpti, sludge vis dar sėkmingai skleidžia tą nepakeliamą pūliuojantį skausmą.

Pabaigai visai su stiliumi nesusipažinusiems – šiek tiek grupių, nuo ko pradėti:

EYEHATEGOD – kultinė grupė, vieni mano favoritų, grojantys skausmingą ir stipriai hardcore paveiktą sludge.

13 – merginų (beveik) grupė su neįtikėtino balso savininke. Kur kas doomiškesnio skambesio, nei EYEHATEGOD, būtina paklausyti visiems sludge fanams!

NOOTGRUSH – dar vieni kultiniai veikėjai, labai „nesveiko“ skambesio. Vieni sunkiausių ir brutaliausių šio žanro atstovų.

FISTULA – sunkus, lėtas ir bjaurus sludge, galbūt ne per daug išsiskiriantis iš kitų, tačiau turintis savo žavesio.

CORRUPTED – kaip minėjo vienas Ferrumo veikėjas Crest, tai grupė, kuri turėtų ypač nepatikti lietuviams. Labai lėta, bjauri ir visom kitom sludge ypatybėm pasižyminti grupė, visame albume dažniausiai išleidžianti vieną valandos trukmės dainą, įdainuotą ispaniškai. Visgi rekomenduoju bent kartą pasiklausyti.

IRON MONKEY – grupė, susikūrusi su idėja kuo labiau erzinti visus savo skambesiu. Gana modernus sludge ir didelis autoritetas naujoms grupėms.