SADIST: „Žinome, kad mūsų muzika patiks nors ir nedideliam, bet labai protingų žmonių skaičiui“

Lietuvoje metalistams nebegalima skųstis blogu gyvenimu. Tai patvirtina ir toks faktas, kad viena legendinių death metalo grupių – italai SADIST – spalio 13 d. Vilniuje koncertavo nedidukame „Metro“ klube. Koncertas gal ir nesukėlė tokios euforijos, kokią galbūt būtų sukėlęs 199n-taisiais, tačiau neabejotinai šis renginys kiekvienam tikram death metalo gerbėjui – tikra atgaiva.

Radijo stoties „Start FM“ (94,2 FM Vilniuje ir www.startfm.lt internetu) sunkiosios muzikos laida „Audronaša“ nepraleido šio įsimintino įvykio ir po koncerto SADIST lyderis, gitaristas ir klavišininkas Tommy sutiko duoti interviu „Audronašos“ vedėjui Gedui.

Sveikas, Tommy. Malonu jus matyti čia, Lietuvoje. Kokie tavo įspūdžiai?

Gaila, kad visuomet mes tik skubame ir neturėjome laiko aplankyti miesto. Mums malonu čia lankytis, publika buvo labai šilta, viskas puiku.

Prieš atvykdami į Lietuvą, darėte turą po Lenkiją ir paskui turėjote tris laisvas dienas. Ką per jas gero nuveikėte?

Mes tiesiog norėjome apsistoti vienoje vietoje, išsimiegoti kiek įmanoma ir pailsėti.

Tai grįžote namo į Italiją?

Ne, grįžti į namo į Italiją būtų užėmę per daug laiko. Tas porą dienų praleidome Krokuvoje, kurioje pasitąsėme aplink kaip turistai. Bet kaip ten bebūtų, svarbiausias tikslas buvo pailsėti.

Jau beveik septyni mėnesiai praėjo nuo tada, kai išleidote „Season In Silence“. Ar jau apsipratote su šio albumo dainomis, būdami scenoje?

Manau, kad taip. Juk būtent šį albumą siekėme padaryti kiek artimesnį koncertiniam skambesiui. Dainos buvo kuriamos taip, kad gerai skambėti gyvai. Net studijoje nepraleidome labai daug laiko, nes norėjome išlaikyti tą jausmą. Albume dainos skamba praktiškai taip pat kaip ir koncertuose, nes SADIST vis tik yra koncertinė grupė.

Kaip atsirinkote, kurias dainas įtraukti į albumą, kurias – ne?

Mes neprikuriame labai daug dainų. Mes sutelkiame visą dėmesį tik ties tomis dainomis, kurios mums patinka ir joms skiriame visą laiką, kad jos skambėti kiek įmanoma geriau. Taigi nesame tokia grupė, kuri kiekvienam albumui prikuria 20 ar 30 dainų ir paskui sprendžia, kurias iš jų reikėtų įtraukti į albumą. Sukuriame tik dainas, kurias planuojame įtraukti į albumą, ir dirbame su jomis labai daug tol, kol patys jaučiame, kad jos skamba gerai.

Ar yra kokia viena bendra „Season In Silence“ idėja? Ar šiame albume per visas dainas nešama viena bendra žinutė, koncepcija?

Pagrindinė albumo tema – žiemos sezonas. Ši idėja kilo Trevoro galvoje prieš porą metų. Kaip tik buvo pribrendęs laikas kurti naujus kūrinius ir Trevoras į studiją atėjo atsinešdamas daugybę naujų tekstų. Pagal tuos tekstus mes pradėjo kurti muziką naujosioms dainoms.

Kūrėte muziką pagal jau parašytus dainų tekstus?

Taip, kadangi būtent taip mes labiausiai mėgstame dirbti – tokiu būdu muzika labiausiai atitinka temą.

Na, SADIST groja tikrai sudėtingą muziką. Kaip visus tuos sudėtingus rifus priderinate prie jau parašytų tekstų?

Kai ateina laikas priderinti tekstams muziką, reikia suprasti, kokius vaizdinius norėsi perteikti. Kartais reikia ir pakeisti tekstus, kad derėtų prie muzikos, bet muzika turi tinkamai perteikti tekstų turinį, atmosferą. Pvz., yra daina „Snowman“, kurios mintis yra pagrindinė viršelio idėja: ši daina yra bauginanti, jos istorija yra baisi. Kai pradėjome kurti šiai dainai muziką, pasirinkome labai iškreiptą kalėdinę melodiją, nes galvojome apie tą baisų sniego žmogų, kuris yra pagrindinė dainos tema. Taigi panašiai dirbome ir su visomis kitomis dainomis.

Ar galėtume palyginti „Season In Silence“ su ankstesniais albumais? Ką naujo pateikėte šiame diske?

Nebuvo kažko labai ypatingo. Norėjome tiesiog sukurti gerą, labai technišką muziką, kurioje būtų jaučiamos mums įtaką padaręs džiazas, progresyvus rokas, metalas. Norėjome, kad šis albumas skambėti kiek tik įmanoma tipiškiau SADIST. Norėjome, kad šis albumas būtų tas taškas, iš kurio norėtume pradėti kelione toliau. Kad mes patys jaustumėme, kad tai yra SADIST ir nuo čia vėl pradedame viską iš naujo.

Išleidę šį albumą jaučiamės pakankamai gerai, nes albumo vertinimas yra labai teigiamas, todėl žinome, kad naujoji muzika yra tikrai gera. „Season In Silence“ muzika yra gal kiek lengviau suprantama, sunkesnė. Kaip jau ir minėjau, taip nutiko dėl to, kad kuriant jas galvojome apie gyvus pasirodymus. Bet vėlgi, nors SADIST dainos koncertuose skamba labai gerai, nebuvo taip, kad vien tik apie koncertinį garsą būtume galvoję. Tiesiog kūrėme dainas ir, kai nutardavome, kad daina yra gera, pradėdavome ją šlifuoti. Kai kurias iš jų sugroti yra labai sunku, ypač man, nes turiu groti iškart dviem instrumentais, todėl man reikia labai daug repetuoti. Jei studijoje aš galiu klavišinius įrašyti atskirai, o gitaras – atskirai, tai koncertuose to padaryti negaliu. Bet aš mėgstu taip groti, tik man tenka daug padirbėti. Kai sukūrėme „Season In Silence“, galėjome iškart lipti į sceną ir groti naujus gabalus. Tai nereiškia, kad „Season In Silence“ yra mažiau techniškas palyginti su „Sadist“ albumu, tiesiog jame dainos yra kitokios, ir tiek.

Nuo pat pirmojo savo demo įrašo „Black Screams“ grojate labai sudėtingą muziką. Kai įkūrėte grupę, jums buvo maždaug po 17 metų. Jaunimas juk paprastai mėgsta groti kuo ekstremalesnę muziką, o ne sudėtingą ir technišką. Kas jus įkvėpė groti būtent tokią muziką?

Mums pasisekė. Kai sukūrėme SADIST, kiekvienas jos muzikantas atėjo su savo mėgstama muzika. Man tuomet buvo 16 metų ir aš ėjau iš proto dėl YNGWIE MALMSTEEN ir klasikinės muzikos, nes juk aš grojau gitara, o kai tau yra 16, tu nori groti kiek įmanoma greičiau, o pati muzika rūpi kiek mažiau. Mūsų tuometinis būgnininkas Peso anksčiau buvo grojęs NECRODEATH, todėl jis atsinešė su savimi death metalą. Andy buvo kažkur per vidurį. Jis labai mėgo ekstremalią muziką, bet jo grojimas bosine gitara būdas gerokai skyrėsi nuo tipinės death metalo bosinės gitaros, kurioje dominuoja grojimas mediatoriumi. Andy labiau domina toks grojimas, kai gali labiau jausti patį instrumentą, gali jį labiau suasmeninti. Taigi trijų skirtingų požiūrių samplaika leido nuo pat pradžių susikurti tikrai originalią muziką, kas mums visada buvo labai svarbu. Būtent todėl nuo pat pradžių SADIST muzika yra išskirtinė.

Nesame daug diskų parduodanti grupė, mes niekada neskambėsime taip, kaip mūsų draugai iš Italijos LACUNA COIL, nes mes esame per daug sudėtingi. Esame kur kas labiau panašūs į CYNIC, kuri yra viena iš tų grupių, kuri niekada neparduos milijonus albumų, nes muzika yra per daug sudėtinga. Tai nėra muzika masėms. Bet viskas gerai, mes per daug nesukame dėl to galvos. Aišku, norime groti kiek įmanoma dažniau, groti didesniam skaičiui žmonių, bet žinome, kad mūsų muzika patiks nors ir nedideliam, bet labai protingų žmonių skaičiui. Mūsų klausytojui rūpi ne tik vien tik šėliojimas, galvos kratymas, stumdymasis ir t. t. Aišku, viso to būna ir per SADIST koncertus, kaip kad ir šį vakarą. Bet jei mūsų muzika yra tinkama ir klausymuisi, jei tik to nori.

Viename interviu esi minėjęs, kad blogiausias dalykas, ką esi padaręs savo gyvenime, tai kad įrašei vieną blogą albumą. Kurį albumą turėjai omeny, tai sakydamas?

Na, nesakyčiau, kad tai blogiausias dalykas gyvenime. Klaidos yra tam, kad galėtum iš jų mokytis ir augti. Kaip žmogus negali tobulėti, nedarydamas klaidų. Klaidas daryti yra normalu, bet svarbiausia, kad mokytumeis iš tų klaidų, suprastum, kodėl jas padarei, kas darėsi tavo galvoje, kai jas darei ir kaip iš tų situacijų išsisukai. Kai sukūrėme tą albumą, mums iš pradžių jis patiko…

Tai apie kurį albumą mes čia kalbame?

Apie „Lego“. Būtent šis diskas lėmė grupės skilimą. Dėl jo buvo penkerius metus trukusi pauzė. Visi atsiliepimai buvo labai blogi, nebuvome kviečiami į koncertus. Nuotaikos grupės viduje buvo labai blogos ir nusprendėme, kad kuriam laikui reikia sustoti. Tada nežinojome, ar kada nors atsikursime, bet žinojome, kad mums būtinai reikia laiko pagalvoti, ką norime daryti toliau.

Nepaisant to, kad Italija yra davusi metalo undergroundui tikrai žymių grupių, pvz., BULLDOZER, NECRODEATH, DEATH SS, SADIST ir pan., negalėtume teigti, kad Italija yra viena iš tų šalių, kurios stovi metalo avangarde. Kodėl, tavo nuomone, susiklostė tokia situacija, kuri vis dar išlieka tokia pati?

Taip yra dėl to, kad pačioje Italijoje metalas nėra populiari muzika. Italijos sunkiosios muzikos grupėms labai sunku tobulėti savojoje šalyje. SADIST buvo viena iš tų nedaugelio grupių, kuri tapo žymia nuo pat pradžių. Jei nuo pat pradžių nebūtume turėję tiek daug galimybių groti užsienyje, nebūtume dabar pasaulyje tokie žinomi. Italijoje yra daug labai senų grupių, kurios yra visiškai nežinomos už Italijos ribų, nors jos yra tikrai labai labai geros. Galbūt jos nėra nežinomos ne dėl to, kad yra iš Italijos, bet dėl to, kad priima neteisingus sprendimus? Štai Vokietija metalo atžvilgiu yra galinga šalis, kurioje vyksta didžiausi festivaliai, įsikūrusios didžiausios įrašų kompanijos ir jei tu esi iš Vokietijos, tu turi kur kas daugiau šansų tapti žinomu visame pasaulyje ar bent jau Europoje. Deja, Italijoje tai nėra įmanoma.

Kokie tolimesni SADIST planai? Išleidote „Season In Silence“, tačiau vis dar nesate išleidę koncertinio albumo ar DVD. Gal manote, kad SADIST visai nereikia koncertinio albumo?

Galvojame padaryti DVD kitais metais. Kitais metais švęsime 20-metį ir būtų smagu seniesiems gerbėjams ar buvusiems grupės nariams padaryti tokią dovaną. Bet kol kas nesame nieko padarę dėl to, tik rutuliojame idėją. Iš pradžių norime užbaigti šį turą, pasirodyti kaip įmanoma geriau ir visą dėmesį skirti tik koncertams. Kai grįšime į Italiją gal pradėsime kažką daryti.

Paskutinis klausimas gal ir nebus labai patogus. Jūsų turo plakate matome du sovietinius simbolius: pjautuvą ir kūjį. Ar žinote, kokius jausmus šie simboliai sukelia žmonėms Lietuvoje, Latvijoje, Vakarų Ukrainoje?

Tai nebuvo SADIST sprendimas. Mes to nesukūrėme. Mūsų agentūra iš Lenkijos pakvietė mus būti šio turo pagrindine grupe, o visa kita padarė patys. Aš puikiai žinau, ką tokioms šalims, kaip jūsiškė, reiškia komunizmas.

Ar išdrįstumėte vykti į turą Vokietijoje, turo plakate vaizduodami nacių simbolius?

Turbūt tai nebuvo protingas būdas reklamuoti turą, bet greičiausiai tie žmonės norėjo, kad būtų labai aišku, kur vyks turas. Ir kad būtų aišku ne tų šalių, kuriose vyks turas, bet kitų šalių žmonėms. Grupėms iš Vakarų, tokioms kaip SADIST, nėra įprasta daryti turus Rytų Europoje ir mums buvo smagu pažymėti, kad mes grosime daugelyje buvusių Sovietų Sąjungos valstybių. Tie simboliai yra ne dėl politinių paskatų, bet kad būtų pabrėžta, jog mes ketiname groti tose valstybėse.

Ačiū, Tommy, už interviu!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.