SACRAL RAGE: „Pirmoje vietoje yra muzika“

Šiandieniame metalo muzikos sraute atrasti kažką gero, yra didelis džiaugsmas. Graikai SACRAL RAGE – vieni iš tų, kurie tokį džiaugsmą gali suteikti. SACRAL RAGE nėra 9-ojo dešimtmečio heavy metalo klonai-klounai, kurie šiandien užkariauja žurnalų viršelius ir festivalių scenas. Grodami minėto auksinio laikotarpio įkvėptą muziką, SACRAL RAGE tęsia, o ne kopijuoja savo dievų kūrybą. Klausydami šiais metais pasirodžiusį debiutinį albumą „Illusions in Infinite Void“, tikiu, GERO heavy metalo gerbėjai mėgausis lygiai taip pat, kaip šio interviu autorius. Jūsų dėmesiui – radijo stoties „Start FM“ metalo metalinės muzikos laidos „Audronaša“ interviu su SACRAL RAGE gitaristu Mariosu.

Sveikas, Mariosai! Ar jau karšta pas jus Graikijoje?

O taip, Graikijoje tokiu metu tikrai karšta.

Turbūt tas įkaitęs klimatas turi įtakos ir SACRAL RAGE muzikai, kuri yra išties karšta. Kadangi nesate sena grupė, pristatyk SACRAL RAGE pradžią.

Viskas prasidėjo vietinėje Atėnų metalo scenoje 2011-ųjų rugsėjį. Mūsų vokalistas Dimitris ir būgnininkas Vagelis klausėsi, atrodo, kažkokią HELLOWEEN dainą ir Dimitris pradėjo rėkti. Vagelis tada ir pasakė: „Kodėl gi mums nesukūrus savo grupės ir nepagrojus kietos muzikos?“. Nieko ypač įdomaus ten nebuvo, pradėjome dažnai repetuoti, kurti dainas savo EP. Tokia tat istorija.

Jūsų muziką apibūdinčiau taip: „IRON MAIDEN geria su MEKONG DELTA, fone grojant AGENT STEEL“. Kokios grupės ar kokia muzika jus atvedė į metalo pasaulį?

Aišku, IRON MAIDEN ir AGENT STEEL daro mums milžinišką įtaką. MEKONG DELTA gal ne tiek, bet man jų albumai patinka. Sakyčiau, kad mūsų grupę paveikė kuo įvairiausia muzika: iš Amerikos tai būtų WATCHTOWER, ANNIHILATOR, TOXIK, JAG PANZER, iš Europos – MERCYFUL FATE, IRON MAIDEN. Aišku, tai būtų ir RUSH, nes prog rokas mūsų muzikai taip pat svarbus.

Mačiau, kad teko pagroti kartu su Alanu Tecchio iš WATCHTOWER (graikai kartu pagrojo „Keep It True“ festivalyje Vokietijoje, – red.). Kokie įspūdžiai susitikus vieną iš savo dievų?

Jis tikrai šaunus žmogus, kuris mums padarė didelę įtaką. Jo balsas puikus! Nesitikėjome, kad jis bus toks draugiškas. Pagrojome „Keep It True“ festivalyje jo buvusios grupės HADES dainą, kurią jis sutiko atlikti drauge su mumis. Tai buvo tikrai nuostabu.

Jūsų debiutinis albumas „Illusions Of Infinite Void“ yra tiesiog nuostabus. Susidaro įspūdis, jog tai – koncepcinis albumas. Papasakok apie jo koncepciją plačiau.

Ačiū už gerą žodį. „Illusions Of Infinite Void“ nėra koncepcinis albumas. Visose dainose pasakojamos skirtingos istorijos, tik visose jose juntama panaši atmosfera. Paprastai mes dainuojame apie tamsius dalykus: ateivius iš kosmoso, senovėje garbintus dievus, keistus ir piktus dalykus. Albume nėra vientisos istorijos, išskyrus dvi dainas: „Lost Chapter E.: Sutratma“ ir „Lost Chapter E.: Amarna’s Reign“, kur pastaroji yra pirmosios tęsinys. Šiose dainose dainuojama apie senuosius dievus, kurie numiršta, o paskui prisikelia.

Į albumą įtraukėte instrumentinį kūrinį „Into Mental East“. Šiandien instrumentalai šiuolaikinėje metalo muzikoje yra išnykstantys dinozaurai. Kaip jums kilo idėja sukurti instrumentinį kūrinį ir kaip įtikinote vokalistą Dimitrį prisėsti ir patylėti?

Visuose iškiliausiuose metalo albumuose būta instrumentalų, nors šiandien, kaip ir pats sakei, jie sparčiai nyksta. Bet nemanau, kad mes turime eiti tuo pačiu keliu. Instrumentiniai kūriniai yra kitoks išraiškos būdas. Su Dimitriu taip nekilo problemų, nes jis, kaip ir mes, yra didelis prog roko gerbėjas, o šioje muzikoje instrumentinių kūrinių yra apstu. Tai kodėl gi ir mums neturėti instrumentalo, jei vien jau jo buvimas mūsų albumą padaro kitokį, nei kiti šiandien pasirodantys įrašai? (juokiasi, – red.)

Tenka pripažinti, kad tai išmintingas požiūris. „Illusions Of Infinite Void“ skambesys yra labai organiškas ir primena 9-ąjį dešimtmetį (ypač būgnai). Kas buvo atsakingas tokio garso architektas?

Sutinku, kad albumas skamba nuostabiai, mes tuo labai džiaugiamės. Suvedimą ir masteringą atliko vyrukas iš Atėnų vardu Charis, kuris tą patį padarė ir mūsų EP „Deadly Bits of Iron Fragments“, todėl mes žinojome, ką jis gali ir mums nekilo abejonių, ką pasirinksime albumui. Pats įrašinėjimo procesas vyko mūsų draugo Niko Papakosto studijoje „Entasis“ Atėnuose. Abu šie žmonės atliko tikrai puikų darbą, kuriuo esame labai patenkinti.

Pastaruoju metu Graikijos metalo grupės įgauna vis daugiau svorio ir sulaukia vis daugiau pripažinimo tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje. Kaip manai, ar tai susiję su sudėtinga Graikijos ekonomine situacija ir jos poveikiui kiekvienam graikui?

Hmmm… Gal krizė ir jos sukeltas nedarbas leidžia mums skirti pakankamai laiko kurti dainas ir jas repetuoti? Nežinau. O gal tai lemia spaudimas, kurį jaučiame dėl krizės ir kurį nuolatos palaiko žiniasklaida, gal tiesiog norisi jį kažkaip išleisti, perteikti per muziką? Na, tai nėra tas dalykas, dėl kurio dažnai sukčiau galvą.

Graikijos metalo scena visada buvo labai stipri, tik gal ne tiek žinoma už šalies ribų. Juk turime ROTTING CHRIST, kurie 10-ojo dešimtmečio viduryje jau vykdavo į pasaulines gastroles, bet šiuo metu visa tai įgauna masinį pobūdį ir grupės daugiau groja, galbūt dėl to asmeniškai patiriamo spaudimo.

Marios, apibūdink vietos metalo sceną. Kurią grupę apgertumėt (o gal jau esate apgėrę) alaus gėrimo varžybose?

(juokiasi, – red.) Tiesą sakant, nesamo tokio tipo grupė, mums pirmoje vietoje yra muzika. Jei mums pavyksta sukurti gerą muziką, tada mes esame laimingi ir einame alaus. Tenka pripažinti, kad alaus gėrimo varžybose greičiausiai gautume į kaulus (juokiasi, – red.).

Tikiuosi, kad vieną dieną atvyksite į Lietuvą pagroti savo nuostabios muzikos ir tada mes galėsime čia surengti alaus gėrimo varžybas!

Haha, tada tu išmauksi galybę alaus ir mus nugalėsi (juokiasi, – red.). Norime pas jus atvykti į Lietuvą. Tai būtų nuostabu!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.