SABATON: „Mes esame heavy metalo grupė“

Grupės archyvo, Crazytės, Annos Fioletovyj nuotr.

Heavy metalas Lietuvos koncertinėse salėse retas svečias, o ką jau kalbėti apie užsienio heavy metalo komandų pasirodymus. Vis tik šiokia tokia atgaivos pauzė koncertiniame 2013 metų maratone įvyko – kovo 24 d. Vilniuje esančiame klube „New York“ grojo bene populiariausia šiuo metu Švedijos heavy metalo grupė SABATON. Dar prieš koncertą radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laidos „Audronaša“ vedėjas Gedas pakalbino SABATON įkūrėją boso gitaristą Pärą Sundströmą ir tik visai neseniai prie SABATON prisijungusį gitaristą Thobbe Englundą.

Sveiki, SABATON, atvykę į Lietuvą! Kiek žinau, paskutiniu metu patyrėte keletą siurprizų. Taigi kokios šviežiausios jūsų turo naujienos?

Pär Sundström: Mes iš tiesų pirmą kartą lankomės Lietuvoje. Turėjome atvažiuoti su ELUVEITIE ir WISDOM, bet pakeliui sugedo jų autobusas, tad jie negalėjo atvykti. Mes net turėjome parepetuoti keletą papildomų dainų, kurias šį vakarą turėtume pagroti.

Tai reiškia, kad šį vakarą atliekamų dainų sąrašas bus truputį ilgesnis nei įprasta?

Truputėlį ilgesnis, taip.

Smagu girdėti ir manau, kad jūsų gerbėjai taip pat bus tuo patenkinti.

Aš taip to tikiuosi. Aišku, gaila tų žmonių, kurie susirinko pažiūrėti į ELUVEITIE, bet mes padarysime viską, kad vakaras būtų nuostabus nepaisant visko.

Šis turas yra pavadintas „Swedish Empire Tour“ ir jis yra skirtas pristatyti jūsų paskutinį albumą „Carolus Rex“. Kokia SABATON gerbėjų reakcija, kai grojate naująsias dainas?

Reakcija tikrai šauni. Paprastai, kai pristatinėjame turuose savo naują albumą, matome, kad naujosios dainos nėra tokios populiarios, kaip senosios. Šitam gi ture kai kurios naujos dainos sulaukia daugiausia dėmesio per visą vakarą, o tai reiškia, kad gerbėjams patinka mūsų naujasis albumas. Mes dėl to jiems esame labai dėkingi, nes paprastai šiek tiek kyla abejonių, kiek reikėtų groti naujų dainų ir kurias iš jų pasirinkti, bet šį kartą visi, atrodo, yra labai patenkinti.

Thobbe Englund: Jūs turbūt žinote, kad „Carolus Rex“ yra įdainuotas tiek angliškai, tiek švediškai ir vienas šauniausių dalykų yra tas, kad koncertuose dainas atliekant švediškai gerbėjai dainuoja kartu su mumis. Jie moka švediškus dainų žodžius! Tai neįtikėtina!

Šis turas yra ypatingas dėl dar vieno dalyko – pasikeitusios grupės sudėties. Aišku, apie šias permainas esate kalbėję ne kartą, bet prašau Lietuvos auditorijai dar kartą priminti, kokios pagrindinės priežastys jas lėmė. Tuo pačiu klausimas ir senam-naujam SABATON nariui Thobbe: kaip likę du senieji SABATON muzikantai tave priėmė?

Kai prieš 13 metų sukūrėme grupę, visi buvome jauni, viskas, ko mums reikėjo, – tai groti muziką, keliauti į turus ir pan. Kai SABATON pradėjo populiarėti ir kiekvienais metais rengti vis ilgiau trunkančius turus, kai kurie grupės nariai nusprendė, kad jie to negali sau leisti ir nori daugiau laiko praleisti namie su savo vaikais, žmonomis ir t. t. Jiems tiek daug koncertuoti tapo sudėtinga, o SABATON yra nuolatos koncertuojanti grupė. Mes esame koncertinė grupė ir mes turime nuolatos koncertuoti, kad palaikytume grupės gyvybingumą. Būtent šiuo klausimu mes truputį nesutarėme ir kai kurie iš mūsų negalėjo toliau tempti tokiu tempu. Tai yra visiškai suprantamas dalykas. Dabar jie yra sukūrę savo grupę (CIVIL WAR, – aut. past.), nes vis dar nori groti, bet nenori koncertuoti.

Išsiskirti buvo geras sprendimas. Dabar mes turime vyrus, kurie mėgsta keliauti ir visiems yra labai smagu.

Jie nėra tokie pikti, kaip atrodo (juokiasi). Nuo pat pirmos akimirkos mes jautėmės, kad esame laukiami. Mes – visi naujieji muzikantai – labai gerai jaučiamės šioje grupėje ir įsiliejome į ją labai natūraliai. Nuo pat pradžių mes supratome, kad mus sieja ta pati muzika, tie patys pomėgiai ir viskas vyko labai natūraliai, tarsi būtume kartu augę, tik kažkodėl nesusiėjome kartu.

Jūsų pastaruosiuose dviejuose albumuose („Carolus Rex“ ir „Coat Of Arms“), lyginant su „Primo Victoria“ ir „Attero Dominatus“, labiau išryškinti klavišiniai. Kas lėmė tokį muzikinį posūkį? Kodėl pasirinkote eiti melodingesnio heavy metalo keliu?

Tai simfoniniai elementai. SABATON mėgsta pakilias epiškas dainas. Matome, kad jos patinka ir mūsų gerbėjams. Šie elementai buvo ir „Primo Victoria“ bei „Attero Dominatus“: grandioziniai priedainiai, daug vokalinių harmonijų, ryškūs klavišiniai, o mes tik juos labiau patobulinome ir jie tapo labiau simfoniniai.

Jums jau teko groti naująsias dainas be klavišininko. Kaip sekėsi?

Mes visada turėjome klavišininką. Anksčiau Joakimas pats ir grodavo klavišiniais, ir dainuodavo. Taigi mes visuomet grojome su klavišininku, kurio šiame ture neturime. Mums visiems iš pradžių taip groti buvo keistoka, bet po vieno-dviejų koncertų visi įpratome groti su įrašytais klavišais. Yra ir privalumų: kai kurių dainų negalėdavome tinkamai sugroti, nes albumuose jos buvo įrašytos su keliomis klavišinių partijomis, o dabar jas galime atlikti taip, kaip jos buvo sukurtos.

Bet ar dėl to nenukenčia improvizacinis aspektas?

Tam tikra prasme galbūt, bet SABATON nėra improvizacinio tipo grupė. Mes esame labiau panašūs į… į…

Armiją?

Taip, į armiją! Mes grojame dainas, o gerbėjai žino, ko iš mūsų laukti.

Pakalbėkime apie „Carolus Rex“, kuris yra naujas ir Lietuvos metalistams. Kodėl šiam albumui pasirinkote karo temą, kuri švedams nėra tokia jau maloni, nes tas karas švedams baigėsi ne ypač palankia linkme… Klausimas būtų toks: kaip pasirinkote albumo temai būtent Didįjį Šiaurės karą?

Daug metų dainavome apie I ir II pasaulinius karus ir karo tematika jau yra tapusi SABATON vizitine kortele. Tačiau gerbėjai vis klausinėdavo mus, kodėl mes dainuojame apie kitų tautų karus ir kodėl nedainuojame apie savo gimtąją šalį. Gerbėjai norėjo išgirsti nus dainuojant apie Švedijos istoriją. Tam, kad atrastume kažką įdomesnio, kas būtų susiję su Švedija, turėjome sugrįžti atgal laike 300 metų į Švedijos imperiją. Aišku, švedams tai nebuvo auksinis metas, nes nuolatos buvo kariaujama, o karas Švedijai baigėsi ne ypač gerai, nes buvo prarasta labai daug teritorijos. Bet mes juk nedainuojame, norėdami pašlovinti Švedijos imperiją, mes dainuodami norime išlikti istoriškai tikslūs. Tai buvo Švedijos imperijos iškilimas ir žlugimas.

Kaip jūsų gerbėjai iš Švedijos reagavo į šią pasirinktą temą?

Švedai tuo labai džiaugėsi.

Siekdami istorinio tikslumo naujo albumo kūrimui pakvietėte žymų Švedijos istoriką Bengtą Liljegreną. Kodėl pasirinkote būtent poną Liljegreną ir kam jums jis iš viso buvo reikalingas?

Kai kuriame dainas apie I ar II pasaulinį karą, informacijos šaltinius surasti yra labai lengva, nes jų yra gausu. O štai apie 300 metų senumo įvykius surasti informaciją yra sunku. Yra keletas knygų, bet jos yra labai storos ir jose yra sudėta labai daug informacijos, o mes negalėjome sau leisti jas tyrinėti ir rasti mus dominančius atsakymus. Štai kodėl mums reikėjo specialisto. Pasirinkome Bengtą dar ir dėl to, kad jis yra rokeris, anksčiau grojęs punk roko grupėje, todėl jis puikiai suprato, kokių istorijos fragmentų reikia, kad galėtum sukurti heavy metalo dainas. Taigi tai buvo labai natūralus pasirinkimas, nes Bengtas yra pasirinktos temos ekspertas ir rokeris.

Vadinasi, Bengto indėlis į „Carolus Rex“ yra ypač žymus?

Jis buvo labai svarbus dalyvis kuriant ir be jo mes albumo nebūtume sukūrę.

Kaip jau ir minėjai, karo tematika jau yra tapusi skiriamuoju SABATON bruožu. Karas visada užkliudo jautrias vietas skirtingoms tautoms. Ar ruošdamiesi groti konkrečiose šalyse pritaikote joms specialų dainų sąrašą? Juk kai kurios dainos gali kai kurias atskiras tautas ir žeisti…

Teisingai sakai, visos istorijos turi dvi puses. Mes kartais pakoreguojame dainų sąrašą, žinodami, kad konkrečioje šalyje vienos dainos yra populiaresnės už kitas. Mums ir patiems yra įdomu stebėti, kaip skirtingos dainos sukelia skirtingas reakcijas įvairiose šalyse.

Ar tai reiškia, kad prieš atvykdami į šalį pasirankiojate apie ją informacijos?

Mes apie jas žinome šį bei tą, nes su savo gerbėjais palaikome glaudų ryšį.

Kiek žinau, netgi esate apkaltinti, jog II pasauliniame kare palaikote nacių pusę. Ar dėl tokių kaltinimų nėra buvusių kokių nors nesusipratimų (pvz., atšauktų koncertų ir pan.)?

Ne, nebuvo kažko panašaus. Žmonės yra kaltinę mus palaikant tiek komunistus, tiek nacius, nes turime dainų apie visas puses. SABATON neskleidžia jokių politinių idėjų, mes esame nepolitinė grupė. Mes dainuojame apie istoriją, apie tai, kas yra įvykę, bet mes nieko negarbiname.

Man tai labai keista, kodėl žmonės kaltina tokias grupes kaip SABATON panašiais dalykais. Jei Stevenas Spielbergas sukuria filmą „Schindler‘s List“, ar tai reiškia, kad jis yra nacis? Mes dainuojame apie istoriją.

Vadinasi, nebuvo jokių nesusipratimų…

Ne, nebuvo. Tiesa, kai išleidome „Primo Victoria“ ir mūsų įrašų kompanija nusiuntė jį vokiečių distributoriui, šis atsakė, kad tai yra nacistinis mėšlas. Aš jam atsakiau, kad jis greičiausiai nemoka skaityti ir yra tiek neišsilavinęs, kad nemoka naudotis savo akimis. Aš jam nusiunčiau dainos tekstą ir aiškiai parodžiau, kad daina „Primo Victoria“ yra antinacistinė daina, nes ji yra apie D dieną. Tada jie susimąstė, kad gal tai iš tiesų yra įdomu. Ir tai pagelbėjo.

Kvailių yra daugelyje šalių.

Tikrai taip. Kvailių yra visame pasaulyje.

Dar vienas dalykas, kuris SABATON išskiria iš kitų melodingo heavy-power metalo grupių, yra Joakimo balsas. Kad jau su Joakimu groji tiek daug metų, šitą klausimą galiu užduoti ir tau. Joakimo balsas nėra įprastas aukštas vokalas, greičiau priešingai – jis piktas ir žemas. Ar gali pasakyti, iš kokių dainininkų, iš kokių grupių Joakimas sėmėsi įkvėpimo savajam dainavimo stiliui, kurį jis susikūrė per ilgus metus?

Tam, kad galėčiau atsakyti į šį klausimą, reikia prisiminti pačią grupės pradžią, kuomet mes neturėjome vokalisto ir nežinojome, ką daryti. Mes visi bandėme dainuoti, bet tai skambėjo mėšlinai, kadangi nė vienam iš mūsų nėra lemta dainuoti. Joakimas sukūrė dainą „Shadows“ ir tam, kad ją galėtume repetuoti, reikėjo padainuoti. Mes supratome, kad, nors jo balsas neištempia aukštų natų ir neintonuoja, tai skamba visai šauniai ir mes visi nusprendėme, kad jis turi dainuoti, nes jis tai daro geriausiai iš mūsų. Iš pradžių jis spyriojosi, kad jis nėra dainininkas, o tik klavišininkas, bet mes jam pasakėme, kad jis turi dainuoti, nes daro tai geriausiai iš mūsų ir, be to, turi išskirtinį balsą. Ilgainiui jis išmoko dainuoti. Jei palygintum dabartinį jo balsą su tuo, ką girdime „Fist For Fight“ ar „Metalizer“, suprastum, kaip tai skirtingai skamba. Pirmuosiuose darbuose Joakimo balsas yra žemesnis, tamsesnis, brutalesnis, bet per daug metų jis dainuoja vis geriau ir geriau ir dabar, manau, jis jau yra atradęs savąjį balsą. Netgi „Primo Victoria“ jis skamba kitaip nei dabar, bet po 13 dainavimo metų jis išmoko, kaip tai daryti.

Teisybė yra tai, kad daug žmonių klaidingai laiko mus power metalo grupe. Man tai keista. Juk power metalo grupės paprastai asocijuojasi su aukštu vokalu ir fantasy tematika, o tai yra du dalykai, kurių niekad nėra buvę SABATON muzikoje. Vadinti SABATON power metalo grupe reiškia klaidinti žmones. Mes esame heavy metalo grupė.

Būtent taip vadinu SABATON nuo pirmos išgirstos natos. Jūs dainoje „Metal Crüe“ dainuojate apie metalo vienybę, skamba daugybės metalo grupių pavadinimai ir tai man primena MANOWAR gabalą „Blood Of The Kings“. Kiek grupei SABATON yra svarbi metalo vienybė? Viename tavo interviu esu perskaitęs, kad nemanai, jog egzistuoja naujoji Švedijos metalo banga…

Manau, kad grupės turėtų vienos su kitomis bendrauti daugiau. Yra daugybė grupių, su kuriomis bandai susisiekti ir joms padėti, padaryti kažką drauge. Bet visoje Švedijos metalo industrijoje yra labai mažai grupių, kurioms rūpi kažkas daugiau nei jos pačios. Ilgą laiką siekiau didelių Švedijos metalo grupių paramos, bet jų tai niekada nedomino. Juk jei siekiame išpopuliarinti metalą Švedijoje (kad ir pasiekti, kad jis būtų grojamas radijuje), darykime tai kartu ir galbūt turėsime galimybę tai pasiekti. Bet tai niekam nerūpi, visi veikia kas sau.

Ar grojate „Metal Crüe“ koncertuose?

O taip! Mums patinka ją groti. Ši daina parodo, kad SABATON įdomu ne tik istorija, bet ir metalas, kad mes visų pirma esame metalo grupė ir tik po to seka tekstai istorine tematika. Ši daina demonstruoja, kas yra svarbiausia SABATON – heavy metalas!

Be to, ją smagu groti. Kai ją grojame, publika labai užsiveda. Tai tikrai gera daina.

Ir visi žino žodžius, nes juos sudaro gerai žinomi grupių pavadinimai, kuriuos lengva prisiminti :)

Taip. Tiesiog reikia dainuoti apie savo mėgstamas grupes.

Jūs mėgstate futbolą, teisingai?

Na, ne visai. Bet mes esame žaidę kasmetiniame renginyje „Metallsvenskan“, kuriame švedų metalo grupės žaidžia vienos prieš kitas. Nesame labai stiprūs šioje srityje, bet tai yra labai smagu.

Tai ar vis dar padalyvaujate „Metallsvenskan”?

Jeigu tuo metu būname namie, stengiamės dalyvauti.

Ar negalvojote sužaisti prieš IRON MAIDEN – juk jie turi savo futbolo komandą?

Bet jie žaidžia gerai, o mes – ne (juokiasi). Jei suloštume prieš, pvz., CANDLEMASS, galbūt ir laimėtume, turėtume menką šansą. O štai jei žaistume prieš IRON MAIDEN, kuri futbolą žaisti moka, šansų neturėtume (juokiasi). Bet tai būtų šaunu.

Tai gal tokią galimybę turėsite visai netrukus? Juk greitai grosite kartu.

Mes grosime viename ture, bet nemanau, kad prieisime iki futbolo. Būtų smagu, bet aš esu prastas žaidėjas (juokiasi).

Futbole esu netikęs (I am sucker at soccer, – angl.)

Kam teikiate pirmenybę gerdami alų: ledo rituliui ar futbolui?

Be jokių abejonių, ledo rituliui.

Kaip ir priklauso tikram metalistui :) Paskutinis klausimas: ar žinote, kad po II pasaulinio karo Lietuvoje daugiau kaip 10 metų vyko partizaninis karas prieš komunistus? Galbūt turite planų apie tai sukurti dainą?

Man tai yra naujiena. Bet mes visada ieškome naujų idėjų ir naujų įkvėpimo šaltinių. Ši žinia man yra nauja. Visa Lietuva man yra nežinoma, nes mums tai yra pirmasis vizitas jūsų šalyje. Esame groję daugiau kaip 40 valstybių, bet pas jus pirmą kartą grosime šįvakar ir aš labai to laukiu. Iš viso turo datų Vilnius yra vienintelė vieta, kurioje nesame lankęsi. Tai yra koncertas, kurio aš bene labiausiai laukiau, nes mes grosime naujoje vietoje.

Tuomet ir linkiu iš Lietuvos publikos sulaukti pačios geriausios reakcijos, kokios galėtumėte tikėtis. Ačiū už interviu ir gero jums vakaro!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.