RUNNING WILD „Rogues en Vogue“ – Vakarų fronte nieko naujo

Lankytojas bare klausia barmeno:
- O kodėl jūsų baras vadinamas plėšikų užeiga?
- Palauk, gausi sąskaitą – suprasi…

O kodėl šių metų RUNNING WILD albumas vadinasi „pakelės plėšikai“ irgi nesunku suprasti. Nuo pat pirmųjų albumų Rolfas Kasparekas kaip atsisėdo ant mėgstamo arkliuko, taip ir nenulipa „po šiai dienai“. Piratai, aštuoniolikto, devyniolikto amžiaus karai buvo ir tebelieka mėgstamiausia šios vokiečių speed metalo grupės tematika. Kiekvieną kartą, kai išgirstu eilinį šios kompanijos albumą, reakcija būna ta pati – „Velniai rautų, na, kiekgi galima?!“.

Ne išimtis ir šis albumas. Naujo – visiškai nieko. Kas verčia „Rocking“ Rolfą kurti muziką, išskyrus kontraktą su įrašų kompanija? Neįsivaizduoju… Užpernykščio „Brotherhood“ neperklausiau ir vieno karto. Visgi „Rogues en Vogue“ man pasirodė ne toks prastas, tad visgi nutariau atkreipti į šį darbą ir mūsų auditorijos dėmesį. Pagerėjo suvedimas: jei praeitame albume solo gitara begėdiškai gožė kitus instrumentus ir netgi vokalą (o be reikalo – Rolfui nėra ko didžiuotis savo monotonišku dzyrinimu, kuris neprogresuoja ir keliaujant iš albumo į albumą lieka praktiškai nepakitęs ), tai šiame albume instrumentų puokštė daugiau mažiau subalansuota ir Kaspareko gitara skamba ne taip įkyriai.

Dainų tematika šiame albume irgi įvairesnė – nuo tradicinių flibustjeriškų motyvų („Skull And Bones“) ir karų ( „Draw The Line“, „The War“) iki šiuolaikinių aktualijų („Black Gold“, „Dead Man‘s Road“), ir, mano kuklia nuomone, būtent šios kelios socialiai motyvuotos dainos ir ištraukia albumą iš tos nuobodybės pelkės, į kurią buvome panardinti. Atskiro pagyrimo užsitarnauja epinis kūrinys „The War“, skirtas Pirmajam pasauliniam karui. Kūrinio melodija parašyta, remiantis devynioliktojo amžiaus karo maršais. Pats „The War“ trunka daugiau nei dešimt minučių ir sudarytas iš trijų dalių, besiskiriančių tarpusavyje tiek melodija, tiek tekstais. Visgi man patiko bent jau tas aspektas, kad karas neromantizuojamas, kuo neretai serga power atlikėjai. Purvini, šalti apkasai, badas ir kasdienis žiūrėjimas mirčiai į veidą. Neblogas kūrinėlis.

Negaliu pasakyti, kad tai, ką išgirdau, man beprotiškai patiko, bet galėjo būti ir blogiau. Jei kam patiko šios kompanijos ankstesni darbai, ką gi – jūs žinote, ko tikėtis iš pastarojo darbo. Jei nepatiko – negaiškite laiko. Vidutiniškas vidutinybių darbas.

Vertinimas 6/10
© GUN/ BMG Ariola 2005

1. Draw the Line
2. Angel of Mercy
3. Skeleton Dance
4. Skull & Bones
5. Born Bad, Dying Worse
6. Black Gold
7. Soul Vampires
8. Rogues en Vogue
9. Winged & Feathered
10. Dead Man‘s Road
11. The War

Bonusinis albumo variantas papildytas dar dviem gabalais:
12. Cannonball Tongue
13. Libertalia