ROTTING CHRIST "The Sleep of the Angels" - vientiso albumo pavyzdys

Daugelis muzikos kritikų šią graikų grupę vadina black/death mišiniu su tam tikru gotiškumo prieskoniu. Nedrįsčiau su jais ginčytis, tiesiog pridėčiau, kad šis mišinys yra tikrai vykęs. “The Mighty Contract” (1993), vienas iš ankstesniųjų RC darbų, yra neblogas black metal pavyzdys. Pasirinkau recenzuoti, vėlesnį ir daug švelnesnį, bet vis tik gan agresyvų “The Sleep of the Angels” (1999).

Pats albumas sudaro vientisumo įspūdį. Muzikine prasme “Sleep of the Angels” yra gerai sudėtas kūrinys, kuri malonu klausyti net ir du kartus iš eilės. Iš naujo jį paklausyti norisi galbūt ir dėl to, kad šį RC įrašą tesudaro 10 kūrinių. Na, penkeriukė iš Graikijos tikrai nepersistengia su gabalų “kepimu” – iš visų jų albumų tik KHRONOS (2000) turi šiek tiek daugiau nei 10 kompozicijų.

Viena iš stipriausių šio albumo pusių yra vokalo žaismas, perėjimai nuo spiegiančio prie žemo balso (dažniausiai sutinkamo priedainiuose).

Vienas iš šio albumo trukūmų yra nuolatos girdimos labai panašios klavišinių partijos. Atrodo, kad grupės klavišininkas Kalėdų proga gavo choro “semplą” ir negali juo atsidžiaugti. Kalbant apie vokalo partijas, vietomis albume gali apimti deja vu jausmas. Kai kurie stulpeliai, atrodo, lyg kartotųsi kituose gabaluose (pvz. 5 ir 9 dainų priedainiai).

Dainų tekstai šiame albume nėra primityvūs, tačiau nepasižymi ir per dideliu originalumu. Mirtis, pasaulio pabaiga, tamsa, etc. – viskas, kas būdinga tokio stiliaus grupei. Svarbiausia, kad žodžiai puikiai dera su muzika, kas ne visąlaik pasiseka grupėms, kurios bando “kažka rimto” pasakyti. Be to, RC šiame albume puikiai sugeba suderinti dvi kalbas – anglų ir vokiečių.

Albumas prasideda tikrai įspūdingu kompozicijos “Cold Colors” intro. Per pirmas kelias sekundes šis kūrinys sugeba suintriguoti labiau nei keli gabalai kitų grupių albumuose. Iš pažiūros paprasta klavišinių partija neįtikėtinai greitai sukelia artėjančio “sprogimo” jausmą. Ilgai laukti netenka – po dar kelių sekundžių pratrūksta ideali gitarų ir būgnų sutartinė. Vėliau kūrinys vystomas melodingomis kompozicijomis, sukuriančiomis nuostabų skambesį. Gabalo tekstai nėra kažkuo ypatingi ar įsimintini, tačiau derantys su juos lydinčia muzika.

Antrasis kūrinėlis “After Dark I Feel”, šiek tiek išsklaido prieš tai buvusias “šaltasias spalvas”. Neveltui dainuojama apie norą ištrūkti kažkur kitur, atrasti bei patirti kažką naują. Atlikimo ypatybė – instrumentų skambesiai supinti tarpusavy nepriekaištingai tiksliai. Nepaprastas gyvumas juntamas priedainyje.

Trečiasis gabalas “Victoriatus” kitoks nei prieš tai buvę. Jame dominuoja chaosas, staigus bei technišas ritmo kitimas, reaguojantis į vokalo kaitą. Dainuojama apie didybę, garbę bei šlovingas praeities pergales.

Sekanti kompozicija (Der Perfekte Traum) – originali – neteko girdėti kūrinio, kuris būtų atliekamas dvejomis kalbomis. Rami gitarinė įžanga, prasideda pirmoji strofa, joje dainuojama vokiškai, pasakojama apie tobula sapną, nemokantiems vokiečių kalbos nusivilti neteks – toliau sekantis identiškas tekstas dainuojamas angliškai. Gabalo kompozicijoje naudojama dvikalbystė yra įdomi ir originali. Skambesys ramesnis nei “Victoriatus”, melancholiškas, be staigių šuolių. Neveltui apdainuojamas “tobulas sapnas”.

“You My Flesh” – taip pavadintas penktasis albumo gabalas. Pradžia skamba ramiai, lyriškai. Vokalas – tylus, kartais šnibždantis. Priedainis agresyvesnis, melodija jame įgauna pagreitį. Šiame gabale taip pat skamba tikrai dvi vertos dėmesio gitaros solo partijos.

Šeštasis – perliukas, šiame albume yra “The World Made End”. Nuo pat pirmųjų sekundžių veržiasi sunkūs riff`ai. Atlikimas – be galo techniškas ir sudėtingas. Kūriniui savita disharmonija. Neabejotinai tai yra vienas geriausių gabalų šiame Rotting Christ darbe.

“Sleep The Sleep Of Angels”, iš gabalo pavadinimo, galima manyti, kad jis yra viso albumo vizitinė kortelė. Kūrinys tikrai geras, melodinga ir rami pradžia, kuri vėliau perauga į chaotiškesnį skambesį, sukelia malonias emocijas. Labai intriguojanti gabalo pabaiga, ritmo pagreitėjimas, žadantis kažką daugiau, tačiau viskas tuo ir baigiasi.

Sekantis kūrinys pavadintas “Delusions”, tai gabalas, kuris paliko man mažiausią įspūdį. Jis nėra blogas, tiesiog jis nublanksta prieš kitus albumo gabalus. Stipriausia jo vieta – pabaiga (likus 1,5min). Gitaros solo partija ir rami, ritminga pabaiga.

“Imaginary Zone” (Įsivaizduojama Zona). Nuo pat gabalo pradžios kuriama mistiška erdvė, tokią atmosferą sukuria mušamųjų, klavišinių bei šnibždančio vokalo mišinys. Tačiau netrukus įvyksta persilaužimas ir pratrūksta gitarų riff`ai. Visas šis kūrinys tarsi neramus judėjimas kažkokia erdve, kuri periodiškai įtrūksta sukeldama chaosą bei disharmoniją.

Paskutinysis gabalas “Thine Is The Kingdom” yra tikrų tikriausias albumo (pasakojimo?) epilogas. Kūrinys užburiantis, melodingumas sukuria nuostabų jausmą. Klausant visą albumą, šis gabalas gali sukelti netgi niurią nuotaiką, kad viskas jau baigiasi, ypač tai juntama paskutinėse keliolikoje sekundžių.

Albumas yra brandus ir vertas dėmesio. Jame galima rasti visko, tiek sunkesnių kompozicijų, tiek ir melodingesnių. Gero klausymosi!

ROTTING CHRIST “The Sleep Of The Angels”
Century Media, 1999

1. Cold Colours
2. After Dark I feel
3. Victoriatus
4. Der Perfekte Traum
5. You My Flesh
6. The Word Made End
7. Sleep The Sleep Of Angels
8. Delusions
9. Imaginary Zone
10. Thine Is The Kingdom