ROSKILDE FESTIVAL '03 pagrindinis akcentas - muzika

Birželio 26-30 d. įvyko tradicinis, nuo 1971 m. Danijoje nedideliame Roskildės miestelyje rengiamas, vienas didžiausių Europoje tarptautinis muzikos festivalis “Roskilde Festival ’03”. Renginyje dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių, kuriems grojo daugiau nei šimtas grupių šešiose scenose. Festivalis nėra komercinis, todėl visas gautas pelnas skiriamas labdarai bei kitų metų renginio organizavimui (2004 m. Roskildės festivalis įvyks liepos 1-4 d.). Tvarką prižiūri ir palaiko savanoriai, už darbą negaunantys pinigų.

Sold out

Publikai skirti maždaug 75 tūkst. bilietų buvo išgraibstyti dar birželio pradžioje, tačiau, nors oficialiai buvo skelbiama, kad daugiau bilietų nebus galima įsigyti, iš tiesų juos buvo galima be vargo nusipirkti. Tiesa, pirmąją festivalio dieną bilietas kainavo labai brangiai – apie 300 eurų (1’000 Lt.), t.y. dvigubai brangiau nei buvo galima įsigyti iš anksto užsisakius internetu (144 eurai (500 Lt.). Kitomis dienomis bilietai pigo, o paskutiniąją dieną, sekmadienį, įėjimas buvo beveik “už dyką” – apie 50 Lt. Festivalio plotas – 151 ha, iš jų net 73 ha užima kempingas, o automobilių stovėjimo aikštelė – 27 ha.

100 tūkstančių žmonių

Roskildėje dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių: keturioms dienoms iš niekur atsirado Panevėžys;) Apie 80% visų dalyvavusiųjų buvo “paprasti” žiūrovai, likusią dalį sudarė apie 18 tūkst. savanorių darbuotojų, kurie prižiūrėjo visą tvarką bei užtikrino saugumą, apie 2 tūkst. žurnalistų ir pačios grupės bei jas aptarnaujantis personalas.

Nustebino laisva ir draugiška festivalio atmosfera. Nesijautė jokios grėsmės, nors, kaip teigė patys organizatoriai, šiais metais užfiksuota daugiausiai nusikaltimų per visą Roskildės istoriją – daugiau nei 500, daugiausia vagysčių.

Prie geros atmosferos nemažai prisidėjo ir visas festivalį aptarnaujantis personalas: apsauga, pardavėjai, minios tvarkytojai ir kt. Galima tik įsivaizduoti kaip užknisa pvz. hamburgerių pardavėją nuo ryto iki vakaro pardavinėti maistą, kai žmonių srautas nei minutei neatslūgsta ir visi prašo hamburgerio su ketčupu ar hamburgerio su majonezu;)) Tačiau danai, nors matyt viduje ir keikėsi, tačiau išorėje išliko paslaugūs, besišypsantys ir mandagūs. Tokio požiūrio į klientą reikėtų pasimokyti.

Svarbiausias akcentas – muzika

Didelis respect organizatoriams, kad pagrindinis festivalio dėmesys skirtas muzikai, o ne visokiems ugnių pūtikams, biustų rinkimams ir pan. Tiesa, buvo ne tik koncertai, tačiau vyko ir kitokių renginių bei “zabovų”: įvairūs performansai, nuogalių lenktynės ir pan., tačiau šie renginiai buvo tik priedas prie grupių pasirodymų.

Renginiai prasidėdavo nuo maždaug 12 val. ir vykdavo iki 4-5 val. nakties. Naktį vykdavo dj pasirodymai, ir reikia pastebėti, kad leidžiamas techno buvo ganėtinai popsovas. Nežiūrint to, salėje, kai bytas pradėdavo eiti visu garsu, sunku ramiai nustovėti, norisi judėti;)

Koncertai vyko šešiose scenose, kurios buvo suskirstytos pagal dydį ir muzikinius stilius. Didžiausioje – Orange – scenoje koncertavo pagrindinės žvaigždės (Metallica, Iron Maiden, Queens Of The Stone Age, Coldplay, Blur, Bjork). Antroje pagal didumą – Arena – scenoje vyko nekomerciniai ir hip hop koncai (Tomahawk, Melvins, Massacre, Immortal, Asian Dub Foundation, Exibit, Massive Attack). Kitos scenos buvo skirtos techno, indie bei mažiau žinomoms grupėms.

Be jokios abejonės fiziškai neįmanoma būti vienu metu šešiose vietose, todėl visi stengėsi susižymėti savo favoritus ir bent juos pamatyti. Vargas tam, kam kirtosi kelių mėgiamų grupių grojimo laikai (asmeniškai aš dėl Metallica nepamačiau Dave Gahan, o dėl QOTSA – Massive Attack).

Fu Manchu – geriausias garsas

Kas ir kaip nekeista būtų, bet net per didžiausias grupes garsas nebuvo tobulas (nors aišku viskas skambėjo gerai), ypač blogas buvo per QOTSA nes nepakankamai girdėjosi vokalas ir gitaros per daug susiliejo. Geriausiai skambėjo, mano subjektyvia nuomone, amerikiečiai Fu Manchu, kurie grojo dienos metu Orange scenoje. Ausiai malonu buvo klausyti kaip skaidriai ir švariai skamba visi instrumentai, ypač gitaros, nes ir per Metallica, ir per Iron Maiden vietomis, net ir žinant gabalą, sunku būdavę atrinkti atskiras natas. Tačiau gal būt toks ir užmanymas, kad girdėtųsi bendra masė, o ne išsiskirtų atskiri instrumentai.

Taip pat labai gerai skambėjo ir Coldplay, Bjork. Vis tik geriausias pasirodymas, nežiūrint nekokio garso, buvo bene geriausios šiuo metu roko grupės pasaulyje Queens Of The Stone Age. Ypač įstrigo gabalas “It’s Another Love Song” ir, aišku, “No One Knows”. Metallica ir Iron Maiden taip pat buvo super, pirmieji įrodė, kad yra šlovės viršūnėje (jų pasirodymą stebėjo apie 70 tūkst. žmonių), o antrieji – kad pelenai iš šiknos dar nebyra;). Ironai netgi pagrojo vieną naują gabalą iš rudenį pasirodysiančio albumo ir rėžė prakalbą, kad “jei naujas albumas yra šūdas, tuomet galite jį nemokamai download’intis iš interneto, bet jei albumas geras, tuomet jūs jį pirksite. Sutarta?!”;))

Šalia thrasho, heavy metal, stoner roko bei technuškės ir indie, labai gaiviai ir maloniai ausiai suėjo Norvegų black metal bandas Immortal. Viskas kaip pridera: dažyti snukiai, spygliuotos apyrankės ant rankų, odiniai drabužiai ir t.t. Šiek tiek juokingai atrodė (beje ir Maidenai ganėtinai juokingai atrodė ant scenos;), bet muzika tikrai smagi ir atgaivino sunkumo pasiilgusius vaiduoklius;)

Apie visas grojusias grupes sunku parašyti, todėl dar paminėsiu keletą labiau užstrigusių. Tomahawk, pas kuriuos dainuoja ex Faith No More vokalistas Mike Patonas, buvo viena iš grupių kurias labiausiai norėjau pamatyti. Chebra grojo tik apie valandą, tačiau intensyviai ir ekstremaliai. Muzika ganėtinai panaši į Faith No More, tik mažiau tvarkinga ir daugiau noise’o, kurį leido Patonas. Paliko gerą įspūdi, o apie Patono vokalinius sugebėjimus net neverta rašyti, kad girdėjo tie supranta;)

Iš Londono atvykę Asian Dub Foundation nerealiai užvežė publiką – nuo reggae iki punk, nuo dub iki techno, rap. Labai intensyvus ir nenuobodus muzonas, nori nenori pradedi judėti į ritmą. Labai gerai, kad viskas grojama gyvai.

Mėgiamiausia Kurt Cobaino grupė Melvins iš Sietlo, surengė neblogą koncertėlį: vietomis itin lėta ir ekstremali muzika kabina, jau nuo pusės gabalo įsivažiuoji į groove’ą ir nesinori eiti kur nors toli nuo scenos. Beje, Melvins bosistas taip pat grojo ir su Tomahawk. (Šių eilučių autorius turėjo garbės nusifotkint su Melvins vokalistu ir jam padovanoti Mountainside albumą:)

Tiek trumpai apie grupes. Kam įdomus tikslus grojusių grupių sąrašas: href=http://www.roskilde-festival.dk/object.php?obj=a2000c&code=1

“Kiaulinykas”

Visi kam teks kada nors apsilankyti Roskildės festivalyje, būtinai užeikite į kempingą, kuriame gyvena didžioji dauguma publikos, ir suprasite kodėl jis vadinamas “kiaulinyku”: palatkės sustatytos viena prie kitos, žmonių – apie 75 tūkst., tūsas vyksta visą parą, o kulminaciją pasiekia apie 4 val. ryto, šiukšlės metamos kur papuola. Žodžiu jau po pirmos dienos tai pradeda atrodyti panašiai kaip Lapių sąvartynas, tačiau jame gyventi labai labai labai linksma (jei pastoviai išgeri/įpūti atatinkamą kiekį svaigalų ;) Visiška priešingybė žurnalistų kempingas, kuriame teko gyventi – tvarka, beveik jokių šiukšlių, galima ramiai miegoti.

Įdomi tradicija susiklostė Roskildėje: paskutiniąją dieną, prieš išvažiuojant, sudeginti visus nereikalingus daiktus – palapines, batus, miegmaišius ir t.t. Ganėtinai smagus vaizdas ;)

Visoje festivalio teritorijoje gausu įvairių kioskelių, kuriuose pardavinėjama atributika, maistas, alus. 2002 m. išgerta apie 1,3 mln. vnt. 0,3 l plastmasinių bokalų alaus. Šiemet alus ir maistas buvo labai atpigintas (0,3 l bokalas kainavo “tik” apie 8 Lt., o kebabas – apie 18 Lt.;)), todėl jau pirmąją festivalio dieną buvo išgerta dvigubai daugiau alaus nei praeitais metais ir suvalgytas beveik visas paruoštas maistas;) Teko skubiai papildyti atsargas.

Publika iš visur

Kaip teigė organizatoriai, Roskildė nuo kitų panašaus pobūdžio Europos festivalių skiriasi visų pirma tuo, jog yra tarptautinis renginys, tuo tarpu panašūs festivaliai kitose šalyse yra skirti pirmiausia vietinei publikai. Šių metų festivalio publiką sudarė: 41% danų, 26% – švedų, 22% – norvegų, apie 28 tūkst. bilietų parduota Vokietijoje. Iš Pabaltijo atvykusieji sudarė tik labai nedidelę publikos dalį: lietuvių buvo apie 15-20 žmonių.

Būtent dėl įvairiatautės publikos lengva įkalbėti ir didžiausias žvaigždes pagroti Roskildėje, nes tai puiki vieta pristatyti savo naujus singlus ar albumus. Organizatoriai sakė, kad sunkiausiai sekėsi derybos ne su Blur ar Metallica, o … su grupe iš Maroko, nes niekas iš jų ir jų aplinkos nekalba kitaip, kaip tik savo vietine kalba ;))

Neturi pinigų – rink tarą

Daug žmonių į Roskildę atvyksta ne tik pažiūrėti koncertų, tačiau ir užsidirbti pinigų rinkdami tarą. Festivalyje superkami plastmasiniai bokalai, dangteliai, buteliai ir daug kitos taros, kurią galima perdirbti. Už viena plastmasinį Tuborg, kuris buvo pagrindinis šių metų rėmėjas, bokalą mokama apie 50 cnt. Per pusvalandį įmanoma susirinkti pinigų maistui ir alui. Taigi, net jei neturite pinigų arba jums pavogė piniginę, neprapulsite – svarbu išsiugdyti sąlyginį refleksą pamatyti tuščią bokalą ;))

Tiek “trumpai” apie tikrai puikų festivalį, kuriame galima išgirsti pačios įvairiausios muzikos ir pamatyti daug įdomių žmogystų ;)) Tikiuosi ir kitais metais ten būti…